Byla 1A-325-616/2018
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algimanto Valantino, sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, nuteistajam R. M. (R. M.) ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui, nuteistosios A. K. gynėjui advokatui Aliui Galminui,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. M. (R. M.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. M. (R. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. rugpjūčio 31 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu penkeriems metams;

5- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 14 d. nusikalstama veika) laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

8R. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

9Iš R. M. paimti 215 eurų konfiskuoti kaip uždraustos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

10A. K. pripažinta kalta ir nuteista:

11- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu dvejiems metams;

12- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nubausta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

13Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

14Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (keturios paros nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.), vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis), ir nustatyta galutinė nesumokėta bauda – 1 581,72 Eur.

15Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti D. V. (D. V.) (toliau – ir D. V.) ir J. C. (toliau – ir J.C.), tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

17

  1. Bylos esmė
  1. R. M. (toliau – ir R. M.) nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš A. L. (toliau – ir A. L.) neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už nenustatytą pinigų sumą įgijo ne mažiau kaip 0,091 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,010 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2016 m. rugpjūčio 31 d. atsigabeno į savo gyvenamąją vietą ( - ), ir ten laikė, kol tą pačią dieną, apie 13.28 val., vieną folijos lankstinuką su 0,091 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,010 g narkotinės medžiagos – heroino, išnešė prie ( - ) ir apie 13.30 val. perdavė (pardavė už nenustatytą pinigų sumą) D. V..
    1. R. M. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dar ir už tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d., apie 20.33 val., ( - ) namo pirmos laiptinės, iš A. L. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, už nenustatytą pinigų sumą įgijo ne mažiau kaip 0,984 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,229 g narkotinės medžiagos – heroino, šią medžiagą atsinešė į savo gyvenamąją vietą ( - ), kur, išsifasavęs į ne mažiau kaip 11 folijos lankstinukų, laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 14 d., apie 11.56 val., du folijos lankstinukus su 0,119 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,026 g narkotinės medžiagos – heroino, išgabeno į namo, esančio ( - ), kiemą, kur apie 11.57 val. paminėtus du folijos lankstinukus perdavė (pardavė už nenustatytą pinigų sumą) J. C.. Likusius 9 folijos lankstinukus su 0,865 g rusvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,203 g narkotinės medžiagos – heroino, R. M. toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol tą pačią dieną, apie 13 val., kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  1. A. K. (toliau – ir A. K.) nuteista pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su asmeniu, kuris yra miręs, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino: asmeniui, kuris yra miręs, nenustatytomis aplinkybėmis 2016 m. gruodžio 12 d. įgijus ne mažiau kaip 183,094 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 44,89 g, narkotinės medžiagos – heroino, ir atgabenus į jo bei A. K. gyvenamąją vietą, esančią ( - ), A. K., veikdama bendrininkų grupe su šiuo asmeniu, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, nurodytą labai didelį kiekį heroino laikė iki kol miręs asmuo 2016 m. gruodžio 12 d., apie 20.33 val., dalį iš nurodyto kiekio medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 0,984 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,229 g narkotinės medžiagos – heroino, išgabeno iš savo gyvenamosios vietos į namo, esančio ( - ), kiemą, kur prie paminėto namo pirmos laiptinės tolimesniam platinimui perdavė (pardavė už tyrimu nenustatytą pinigų sumą) R. M., o likusią dalį, t. y. 182,11 g rusvos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo labai didelis kiekis, t. y. 44,661 g narkotinės medžiagos – heroino, A. K. toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje iki 2016 m. gruodžio 14 d., kol apie 12.45 val. kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
    1. K. taip pat nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), laikė 0,1575 g psichotropinės medžiagos – zopiklono, 0,0035 g psichotropinės medžiagos – triazolamo, 0,0375 g psichotropinės medžiagos – midazolamo, 0,216 g psichotropinės medžiagos – medazepamo, 0,020 g psichotropinės medžiagos – diazepamo, iki 2016 m. gruodžio 14 d., kol apie 12.45 val. kratos metu jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
  1. Apeliacinių skundų argumentai
  1. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras (toliau – ir prokuroras) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį A. K. nuteisimo dalyje pakeisti: A. K. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, paskirti 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
    1. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. K. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, netinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes, nuteistosios asmenybę ir dėl to netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė neteisingą bausmę.
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą. Prokuroro nuomone, teismo motyvai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų A. K. taikymo neatitinka teismų praktikos. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau – ir LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tik tada, kai asmuo savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kartu turi būti nustatyta, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytosios veikos padarinius (teikia nukentėjusiam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-251/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011,2K-115-648/2016).
    1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. K. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie daromą labai sunkų nusikaltimą ir byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų ketinusi kada nors tai padaryti. A. K. faktines aplinkybes pripažino tik tada, kai policijos pareigūnai atvyko į jos gyvenamąją vietą atlikti kratą, siekiant surasti jos bute neteisėtai laikomas narkotines medžiagas. Teismų praktikoje nelaikoma, kad asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jeigu kaltininko nusikalstama veika buvo išaiškinta teisėsaugos institucijų ir tik tada jis duoda teisingus arba iš dalies teisingus parodymus. Be to, A. K. tiek tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai neprisipažino kalta ir dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
    1. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajai A. K. pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvardintose kasacinėse nutartyse, priimtose baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, Nr. 2K-251/2008, Nr. 2K-39/2009, Nr. 2K-84/2009, Nr. 2K-3/2010, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-128/2011, Nr. 2K-300/2012, įvertintos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje vertinamoms aplinkybėms, todėl nebuvo pagrindo jomis remtis ir jų pagrindu taikyti nuteistajai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo A. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Prokuroro nuomone, tai, kad A. K. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus, baigė mokslus, iki nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dirba, darbovietėse charakterizuojama labai gerai, nusikaltimo padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, gydėsi, šiuo metu nevartoja narkotinių medžiagų, turi ( - ) metų sūnų, ja besirūpinančius tėvus, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis, o turėtų būti vertinamos, kaip gyvenimiškai įprastos. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodytų, aukščiau paminėtų aplinkybių lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu, todėl nėra pagrindo teigti, jog bausmės paskyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalies sankciją prieštarautų BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui (analogiškos aplinkybės konstatuotos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39/2009).
    1. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai sumenkino A. K. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir tikslus. BK 260 straipsnio dispozicija numato baudžiamąją atsakomybę už labai didelio kiekio narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, gabenimą, nepriklausomai nuo jų laikymo tikslo, todėl tai, kad A. K. neplatino narkotinių medžiagų, nėra pagrindas jos veiksmus vertinti kaip antraeilius. Prokuroro nuomone, A. K. savo veiksmais sudarė galimybę savo sugyventiniui platinti narkotines medžiagas, nes leido jas laikyti jos gyvenamojoje vietoje, kurią jai suteikė giminaičiai. Nuteistoji turėjo galimybę pranešti policijai apie laikomas narkotines medžiagas, išprašyti A. L. iš namų, tačiau to nepadarė. Priešingai, nuteistoji neprieštaravo, kad A. L. laikytų narkotines medžiagas jos namuose, nes pati buvo priklausoma nuo narkotikų ir jai buvo „patogu“ vartoti A. L. įgytas ir pas ją namuose laikomas narkotines medžiagas – heroiną. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad nuteistoji įvykio metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, nešalina ir nešvelnina jos atsakomybės, o, priešingai, rodo, kad nuteistoji iš tikrųjų nesiekė gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, jas vartojo ir laikė, t. y. ji veikė savanaudiškai, o ne abejingai stebėjo savo sugyventinio A. L. veiksmus. Tokios aplinkybės, apelianto manymu, rodo, kad A. K. padaryto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra pakankamai didelis. Aplinkybė, kad policijos pareigūnai surado ir paėmė narkotines medžiagas, nemažina nuteistosios padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio ir jokios teisinės reikšmės jos veiksmų vertinimui ir atsakomybės laipsniui neturi, nes pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistoji pati narkotinių medžiagų neplatino, tai darė jos sugyventinis, kuris yra miręs.
  1. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį jo nuteisimo dalyje pakeisti: jo nusikalstamus veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį.
    1. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padarė esminius BPK pažeidimus, dėl to teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas.
    1. Nuteistojo R. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, tinkamai neišsprendė įrodymų liečiamumo, pakankamumo, patikimumo klausimų, atsižvelgiant į išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, neapsvarstė duomenų rinkimo teisėtumo, liudytojų parodymų atitikties įrodymų liečiamumo bei leistinumo, įrodymų patikimumo principų reikalavimams.
    1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, rėmėsi pareigūno G. S. (toliau – ir G. S.) parodymais. Nuteistasis mano, kad teismas negalėjo apklausti šį pareigūną kaip liudytoją, nes pastarasis byloje atliko procesinius veiksmus. Liudytojas patvirtino, kad jis dalyvavo vykdant slaptą sekimą, surašė sekimo protokolus. Nuteistasis nurodo, kad slapto sekimo duomenys yra abejotini, nes teismui nebuvo pateikta jokia tai patvirtinanti filmuota medžiaga.
    1. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomąją dalį iš esmės perrašė iš kaltinamojo akto, teismas netyrė, nepalygino kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių su teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie patvirtina, kad jis (R. M.) tik neteisėtai įgijo ir laikė narkotines medžiagas (dėl šių veikų jis prisipažįsta), bet jų neplatino. Nuosprendžio motyvuojamoji dalis, apelianto nuomone, pagrįsta išimtinai kaltinimą atitinkančių duomenų vertinimu, teismo išvados grindžiamos selektyviai iš bylos konteksto paimtomis duomenų dalimis, kurių ne tik nepatvirtina, bet priešingai, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.
    1. Taip pat apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir teigia padaręs atitinkamas išvadas.
  1. Atsiliepimo į prokuroro apeliacinį skundą argumentai
  1. Nuteistosios A. K. gynėjo advokato Aliaus Galmino pasirašytame atsiliepime (įvardintame kaip atsikirtimai) į Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą prašoma šį apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. K. nuteisimo dalyje palikti galioti.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad A. K. nėra teista, baigė mokslus, iki nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dirba, charakterizuojama puikiai, turi nepilnametį sūnų, kurį išlaiko ir prižiūri. Nusikaltimo padarymo metu A. K. turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau šiuo metu tokios priklausomybės neturi, nes ilgą laiką gydėsi. Šiuo metu ji gyvena pilnavertį gyvenimą, padeda tėvams slaugyti neįgalų brolį. Visos šios aplinkybes leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Prokurorė nepalaikė prokuroro apeliacinio skundo dalies dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir šios skundo dalies atsisakė. Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą prokurorė prašė atmesti. Nuteistasis R. M. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą. Nuteistosios A. K. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
  1. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. M. apeliaciniai skundai atmetami. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis A. K. nuteisimo dalyje keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų
  1. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. nuteista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis (labai didelio kiekio heroino laikymą) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis (įvairių vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos, laikymą) pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. K. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė laisvės apribojimo bausmę, o už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą – baudą. Teismas, subendrinęs paskirtas bausmes, nuteistajai A. K. paskyrė galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 metams ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. K. nuteisimo dalyje apeliacine tvarka apskundė prokuroras. Prokuroras neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų A. K. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, nuteistosios nusikalstamų veikų teisinio vertinimo ir nuteistajai paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 1 dalį teisingumo. Tačiau prokuroras nesutinka su nuteistajai paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Prokuroras skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl nuteistajai paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Prokuroras tokius teiginius argumentuoja tuo, kad nagrinėjamoje byloje nuteistoji savanoriškai neprisipažino padariusi nusikalstamą veiką, jos nusikalstama veika buvo atskleista tik pagal byloje surinktus įrodymus. Taip pat byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios pagal teismų praktiką galėtų būti vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, leidžiančiomis nuteistajai A. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Todėl prokuroras prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį A. K. nuteisimo dalyje pakeisti ir A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirti 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, visiško sudėjimo būdu, subendrinti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda ir nuteistajai paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 12 metų 6 mėnesiams ir 50 MGL (1883 Eur) dydžio baudą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir motyvų, remdamasis kuriais teismas nustatė nuteistosios A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo
  1. Pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – pripažįstama tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Svarbus ne formalus prisipažinimas, o kaltininko parodymų turinys, liudijantis, kad jis prisipažįsta dėl svarbių veikos kvalifikavimui faktinių aplinkybių, taip prisideda prie nusikalstamos veikos išaiškinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-511-693/2015 2K-210-222/2018 ir kt.).
  1. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe kaltinamosios prisipažinimą padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nustatęs, kad nuteistoji A. K. nuo pirmos apklausos momento nurodė visas kaltinamajame akte nustatytas faktines aplinkybes: neneigė, kad jos namuose buvo laikoma narkotinė medžiaga – heroinas, nurodė šios medžiagos atsiradimo aplinkybes, laikymo vietą, gailėjosi dėl savo nerūpestingumo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, visų pirma pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad teisėsaugos pareigūnai iki kratos atlikimo A. K. gyvenamojoje vietoje momento, būtų turėję duomenų apie A. K. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Iš byloje esančio 2016-12-14 nutarimo daryti kratą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-15 nutarties, kuria patvirtintas kratos darymo teisėtumas, turinio matyti, kad krata buvo daroma dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis pas A. L. (t. 2, b. l. 43-44, 46-47). 2016-12-14 kratos protokolo turinys patvirtina, kad A. K. paskelbus nutarimą dėl kratos jos gyvenamojoje patalpoje, A. K. nurodė ir parodė, kur vonioje yra laikomos narkotinėms medžiagos, priklausančios A. L., ir miegamojo kambaryje, komodoje laikomas svarstykles bei įvairius vaistus (t. 2, b. l. 48-54).
  1. Nuteistajai A. K. pirminis pranešimas apie įtarimą padarius BK 260 straipsnio 3 dalį buvo surašytas ir paskelbtas po jos gyvenamojoje vietoje 2016-12-15 atliktos kratos. Iš pirminio pranešimo apie įtarimą A. K. turinio matyti, kad A. K. buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino įgijimo, gabenimo ir laikymo, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikiant bendrininkų grupe su A. L. (t. 3, b. l. 143-144). Apklausta dėl tokio įtarimo A. K. nurodė, kad jos gyvenamojoje vietoje buvo laikoma narkotinė medžiaga – heroinas, kurią ji ir pati vartojo, tačiau neigė ją įgijusi ir atgabenusi į savo namus bei suvokusi laikomo heroino mastą, t.y. didelį kiekį, bei turėjusi tikslą šią narkotinę medžiagą platinti. Vėlesnėje, 2017-04-13 apklausoje dėl analogiško įtarimo A. K. iš esmės davė tapačius parodymus. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. K., nurodydama narkotinių medžiagų laikymo savo gyvenamojoje vietoje aplinkybes, jas nurodė taip, kaip jas suvokė, t.y. ji visą laiką nuosekliai tvirtino, kad jos gyvenamojoje vietoje buvo laikomos narkotinės medžiagos, kurias įgijo, į namus atgabeno ir juose laikė jos sugyventinis A. L., tokiu būdu įrodinėdama, kad visos jos gyventojoje vietoje rastos narkotinės medžiagos priklauso jos sugyventiniui. Tačiau A. K. niekada neneigė žinojusi apie jos gyvenamojoje vietoje laikomą heroiną ir tokiu būdu prisidėjusi prie šios narkotinėms medžiagos laikymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. 2017-07-19 buvo įteiktas, be kita ko, patikslintas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jame įtarimas dėl neteisėto narkotinės medžiagos - heroino įgijimo ir gabenimo jau nebuvo reiškiamas (t. 3, b. l. 160-161). A. K. apklausta, be kita ko, ir dėl patikslinto įtarimo, susijusio su narkotinės medžiagos – heroino laikymu, patvirtino ankstesnėse apklausose nurodytas aplinkybes dėl heroino laikymo. Pirmosios instancijos teisme A. K., kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jos gyvenamojoje vietoje rastą heroiną įgijo, atgabeno ir laikė jos sugyventinis, o ji žinojo apie jos namuose laikomą heroiną ir pati jį vartojo. Taigi bylos proceso metu duoti nuteistosios A. K. parodymai apie narkotinės medžiagos – heroino laikymo aplinkybes iš esmės buvo nuoseklūs ir nekintantys. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal A. K. pareikšta kaltinimą, konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. žinojo apie narkotinių medžiagų platinimą, ar pati tuo užsiėmė, todėl iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad heroiną kaltinamoji A.K. laikė, turėdama tikslą platinti. Šios teismo nuosprendžio dalies prokuroras apeliacine tvarka neskundžia.
  1. Apibendrinat, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. K. bylos proceso metu duotų parodymų turinys ir byloje nustatytos narkotinių medžiagų suradimo aplinkybės leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad nuteistoji A. K. savanoriškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė – kartu su sugyventiniu savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas – heroiną, ir atskleidė savo bendrininko (sugyventinio) daromas veikas. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad šis teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistoji A. K. laisva valia tiek ikiteisminio turimo metu, tiek teisme pripažino esmines nusikalstamos veikos – narkotinių medžiagų laikymo – padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji, prisipažinusi laikiusi narkotines medžiagas, dėl tokios veikos nuoširdžiai gailėjosi, padarė teisingas išvadas (gydosi nuo priklausomybės, dirba, rūpinasi šeimos nariais (nepilnamečiu sūnumi, padeda prižiūrėti neįgalų brolį). Tokių byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. K. tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir tokių nuostatų taikymas, priešingai nei skunde nurodo prokuroras, neprieštarauja teismų praktikai. Atsižvelgtina ir į tai, jog apeliacinės instancijos teisme dalyvavusi ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė nepritarė apeliacinio skundo argumentams dėl neteisingo nuteistosios A. K. prisipažinimo vertinimo ir šios apeliacinio skundo dalies teismo posėdžio metu nepalaikė.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
  2. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
  1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
  1. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).
  1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pritaikė nuteistajai A. K. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įvertinęs šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes: A. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą (labai sunkus nusikaltimas), nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); A. K. charakterizuojančius duomenis (teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus; baigusi Klaipėdos valstybinę kolegiją ir įgijusi profesinio bakalauro diplomą; tai, kad nusikaltimo padarymo metu buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, tačiau po jai įtaką dariusios sugyventinio sulaikymo ir mirties gydėsi nuo priklausomybės, pakeitė savo gyvenimo būdą, nebevartoja narkotinių medžiagų, reguliariai lankosi Klaipėdos priklausomybės ligų centre, kur yra stebima), šeiminę padėtį ir socialinius ryšius (turi ( - ) metų sūnų, ja besirūpinančius tėvus; iki nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dirba, buvusioje ir dabartinėje darbovietėse charakterizuojama labai gerai), nuteistosios vaidmenį nusikaltimo padaryme (antraeilis, nes narkotinių medžiagų platinimu užsiėmė jos jau miręs sugyventinis, o ji pati, būdama priklausoma nuo narkotinių medžiagų, abejingai žiūrėjo į jo daromą nusikalstamą veiką, pati vartojo į jos namus atneštą heroiną), nusikaltimo pasekmes (A. K. namuose laikytos narkotinės medžiagos nepasiekė adresatų, nes pareigūnai jas surado ir paėmė), nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjusį laiką (beveik pusantrų metų). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, nusprendė, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajai A. K. neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, nutrauktų socialinius jos ryšius su šeima ir visuomene, nepilnametis vaikas būtų atskirtas nuo motinos, todėl A. K. už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą parinko ir paskyrė švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia prokuroras, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika ir šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajai A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek su šią veiką padariusios nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių nustatymu.
  1. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir už jo padarymą baudžiamasis įstatymas (BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija) numato tik vienintelės rūšies ir labai griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų.
  1. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nustatytos A. K. neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis aplinkybės nėra tipinės tokių nusikaltimų aplinkybėmis ir, priešingai, yra pakankamai retos ir dėl to gali būti vertinamos kaip išimtinės. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurių prokuroras neginčija, A. K. veiksmai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – heroinu objektyviai pasireiškė vienu iš šiame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų – narkotinės medžiagos neteisėtu laikymu. Byloje nustatyta, kad A. K. gyvenamojoje vietoje buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino, tačiau byloje nenustatyta, kad ši narkotinė medžiaga būtų įgyta ir atgabenta, o taip pat ir laikoma namuose A. K. iniciatyva ar jos pastangomis. Iš nuteistosios parodymų turinio matyti, kad 2014 metais ji patyrė didelę psichologinę traumą dėl nepalankiai susiklosčiusių šeiminių aplinkybių (brolis tapo neįgaliu (t. 7, b. l. 58-29)), dėl ko ji kreipėsi į psichologus ir psichiatrus, pradėjo vartoti psichotropinius vaistus. Tuo metu, būdama psichologiškai pažeidžiama, ji susipažino su A. (L.), kuris būdamas priklausomas nuo narkotinių medžiagų, ir A. K. pripratino prie heroino vartojimo, kurį jis įgydavo ir atgabendavo į jos gyvenamąją vietą. Šiame procesiniame sprendime (13 punkte) minėta, kad A. K. gyvenamojoje vietoje krata ir buvo atliekama turint duomenų apie galimai A. L. neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir toks įtarimas, atlikus kratą, iš esmės pasitvirtino. A. K. elgesys jos namuose atliekamos kratos metu (paskelbus nutarimą dėl kratos ji pati nurodė, kur jos gyvenamojoje vietoje laikomos narkotinės medžiagos) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. K. neslėpė savo namuose laikomų narkotinių medžiagų ir neneigė savo sugyventinio neteisėtų veiksmų. A. K. nurodė jai žinomas narkotinių medžiagų atsiradimo ir laikymo jos gyvenamojoje vietoje aplinkybes. Taip pat nuo pat pirminės apklausos A. K. prisipažino esanti priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir vartojusi jos namuose surastą heroiną. Byloje nėra duomenų apie A. K. disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir yra pakankamai duomenų apie jos sugyventinio neteisėtų veiksmų, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, apimtį ir tikslus, o tai liudija apie nuteistosios antraeilį vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme. Byloje nustatyta, kad A. K. jos namuose buvusias narkotines medžiagas naudojo tik savo reikmėms, t. y. tenkino tik savo pačios poreikius, nes buvo nuo jų priklausoma. A. K. veiksmai neteisėtai laikant namuose narkotines medžiagas iš esmės buvo pasyvūs, t. y. ji, suvokdama, kad narkotinių medžiagų laikymas yra uždraustas, tačiau būdama priklausoma nuo narkotinių medžiagų, abejingai žiūrėjo į tai, kad jos gyvenamojoje vietoje laikomas heroinas, ir tokiu būdu prisidėjo prie sugyventinio daromos neteisėtos veikos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamoje byloje nustatytos labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymo nuteistosios gyvenamojoje vietoje aplinkybės leidžia daryti išvadą apie mažesnį negu tipinis šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, be to, atsižvelgiant į tai, kad žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, nes, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. būtų platinusi ar padėjusi platinti narkotines medžiagas savo sugyventiniui.
  1. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios A. K. asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad A. K. anksčiau neteista, bausta už KET pažeidimus. Iš byloje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad dauguma A. K. KET pažeidimų yra susiję su leistino greičio viršijamu (t. 3, b. l. 178-185), kas neabejotinai A. K. apibūdina kaip nedrausmingą eismo dalyvę. Tačiau šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad visi A. K. KET pažeidimai padaryti iki šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų, kad A. K. būtų padariusi naujus administracinės teisės pažeidimus po jai inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymo, byloje nėra. A. K. yra baigusi Klaipėdos valstybinę kolegiją ir įgijusi finansininko profesinio bakalauro diplomą, nuo 2014-04-16 iki 2017-05-03 dirbo G. S. įmonėje administratorės – apskaitininkės darbą ir darbdavio charakterizuota kaip pareiginga ir atsakinga darbuotoja. Nuo 2017-10-19 A. K. dirba ( - ) laikinosios darbuotojos pareigose, darbdavio taip pat charakterizuojama teigiamai, kaip atsakinga, kruopšti, draugiška, gebanti dirbti individualiai ir komandoje darbuotoja. Byloje esantys duomenys apie nuteistosios savanorišką gydymąsi nuo narkotinių medžiagų priklausomybės (reguliariai lankosi Klaipėdos priklausomybės ligų centre) duoda pagrindą daryti išvadą, kad nuteistoji padarė teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, stengiasi pakeisti savo gyvenimo būdą. A. K. turi šeimą – nepilnametį vaiką, tėvus, neįgalų brolį, kurį padeda prižiūrėti. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys A. K. asmenybę apibūdinantys duomenys, jos padaryto labai sunkaus nusikaltimo aplinkybės ir nuo nusikaltimo padarymo praėjęs laikas, per kurį negauta duomenų apie A. K. daromus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą, kad A. K. padarytas labai sunkus nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. K. ir toliau darys labai sunkius nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytos ir šiame procesiniame sprendime aptartos aplinkybės yra pakankamos padaryti išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas nuteistajai A. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir nepasiektų BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir pagrįstai nuteistajai A. K. paskyrė švelnesnę negu sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajai paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra aiškiai per švelni, ji yra teisinga ir ją keisti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl nuteistojo E. M. apeliacinio skundo argumentų
  1. Skundžiamu teismo nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą: 1) už tai, kad iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė ir 2016 m. rugpjūčio 31 d. perdavė narkotinę medžiagą – heroiną D. V.; 2) už tai, kad 2016 m. gruodžio 12 d. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo, gabeno, laikė ir 2016 m. gruodžio 14 d. perdavė narkotinę medžiagą – heroiną J. C..
  1. Apeliantas neneigia, kad skundžiamame teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis jis įgijo, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą – heroiną, tačiau neigia ją platinęs ir dėl to prašo abiejuose epizoduose jo nusikalstamas veikas iš BK 260 straipsnio 1 dalies į perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, padarė esminius BPK pažeidimus, nes neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nepašalino tarp įrodymų esančių prieštaravimų, tinkamai neišsprendė įrodymų liečiamumo, pakankamumo, patikimumo klausimų, atsižvelgiant į išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių išnagrinėjimo reikalavimą, vienus įrodymus vertino atskirai nuo kitų, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, neapsvarstė duomenų rinkimo teisėtumo, liudytojų parodymų atitikties įrodymų liečiamumo bei leistinumo, įrodymų patikimumo principų reikalavimams.
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs ir iš esmės argumentuojami ginčijant ir nesutinkant su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu ir patikimumu, faktinių aplinkybių nustatymu ir netinkamu BK 260 straipsnio 1 dalies taikymu.
  1. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
  1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų esminiais pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016 ir kt.).
  1. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, paskelbė išvardydamas dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tarp jų ir apelianto ginčijamą aplinkybę dėl narkotinės medžiagos platinimo, nustatė palyginęs nuteistojo R. M. parodymus su kitų byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro: nuteistųjų D. V. ir J. C., liudytojų G. S. (toliau – ir G. S.), G. K. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, R. M., A. L., D. V. pokalbių ir susirašinėjimų, naudojant mobiliojo ryšio priemones, turinys bei kiti skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuosekliai ir išsamiai išdėstyti rašytiniai bylos įrodymai, ir įvertinęs jų patikimumą ir pakankamumą.
  1. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde iš esmės ginčija tik dviejų, jam nepalankių įrodymų leistinumą ir patikimumą, t. y. liudytojo G. S. parodymus, teigdamas, kad šis asmuo negali būti objektyvus, nes byloje atliko procesinius veiksmus, ir abejoja slapto sekimo duomenų patikimumu, nes byloje nėra šio veiksmo rezultatus patvirtinančios filmuotos medžiagos. Šiame kontekste teisėjų kolegija visų pirmą pažymi, kad pagal BPK 160 straipsnio 4 dalies nuostatas slaptą sekimą atlikęs pareigūnas gali būti apklausiamas kaip liudytojas. Antra, G. S. kaip liudytojas buvo apklaustas viešame teismo posėdyje ir davė išsamius parodymus apie jam žinomas ir šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, kaltinamasis ir jo gynėjas turėjo galimybę užduoti šiam liudytojui klausimus, aiškintis reikšmingas, jų manymu, aplinkybes, todėl vien ta aplinkybė, kad liudytojas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nėra pagrindo jo parodymus, be kita ko, svarbius ir kitų įrodymų patikrinimui bei jų vertinimui, laikyti kaip nepatikimus. Taip pat, priešingai bei teigia apeliantas, nėra pagrindo abejoti ir byloje atlikto slapto sekimo duomenų įrodomąją verte. Iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo turinio matyti, kad R. M. slaptas sekimas buvo atliekamas nenaudojant specialių techninių priemonių, t.y. nebuvo filmuojamas ar fotografuojamas, todėl byloje nėra ir negali būti filmuotos medžiagos. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad slaptas sekimas nebuvo fiksuojamas specialiomis techninėmis priemonėmis, nėra pagrindas abejoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais duomenimis, nes šie duomenys patvirtinti ne tik liudytojo G. S. parodymais, bet ir nuteistųjų D.V. ir J. C., kurie buvo užfiksuoti sekimo metu ir kuriems R. M. perdavė narkotines medžiagas – heroiną, sulaikymo, jų asmens kratos, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, kurie gauti BPK numatyta tvarka ir buvo ištirti teisme.
  1. Apibendrinat tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, kaip reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atskleisdamas jų turinį, ir pateikė jų vertinimo analizę bei motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą ir padarė pagrįstas, bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. M. kaltumo.
  1. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyto neteisėto šių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo, yra tikslo parduoti ar kitaip platinti turėjimas. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų požymis, jis reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-435/2014, 2K-352/2013, 2K-516/2011).
  1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju R. M. disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti bei jas perdavė šioje byloje taip pat nuteistiems asmenims D. V. ir J. C., kurie apkaltinamojo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia. Narkotinių medžiagų perdavimas D. V. ir J. C. nustatytas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, D. V. ir J. C. sulaikymo, jų asmens kratos, apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis. Iš 2017-04-07 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų, gautų 2016-08-31 atliekant slaptą R. M. sekimą, matyti, kad 2016-08-31 13.30 val. užfiksuotas R. M. ir D. V. susitikimas, kurio metu R. M. ir D. V. vienas kitam kažką perdavė, D. V. kažką įsidėjo į piniginę ir išsiskyrė. 13.33 val. D. V. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po sulaikymo iš D. V. buvo paimtas lankstinukas su narkotine medžiaga – heroinu. 2016-09-26 specialisto išvada Nr. 140-(4631)-IS1-5079, patvirtina, kad rusvos spalvos miltelių paimtų iš D. V. sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,010 g (t. 2, b. l. 6-7). Sekimo metu taip pat buvo nustatyta, kad 2016-12-14 laikotarpiu nuo 11:31:50 iki 11:54:56 val. R. M. susirašinėjo SMS žinutėmis su žinutėmis su J. C. ir susitarė dėl susitikimo. 2016 m. gruodžio 14 d. 11.57 val. R. M. susitiko J. C. ir kažką jam perdavė ir po to J. C. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Sulaikymo metu folijos lankstinukus su heroinu J. C. numetė ant grindinio: vieną lankstinuką pareigūnai pastebėjo ir paėmė sulaikymo metu, o kitas lankstinukas buvo rastas papildomos įvykio vietos apžiūros metu. 2017-01-23 specialisto išvada Nr. 140-(306)-IS1-485 nustatyta, kad rusvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2016-12-14 rastų ir paimtų įvykio vietos apžiūros metu skvere prie ( - ) namo, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,023 g (t. 2, b. l. 161-162). 2017-01-20 specialisto išvada Nr. 140-(309)-IS1-454, nustatyta, kad gelsvos spalvos miltelių, kuriuos skvere prie ( - ), numetė J. C., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,003 g (t. 2, b. l. 173-174). Tokia bylos įrodymų visuma yra pakankama daryti pagrįstą išvadą, kad skundžiamo teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis R. M. perdavė narkotinę medžiagą – heroiną D. V. ir J. C. ir tokiu būdu ją platino. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmų vertinimui neturi reikšmės ir tai, kad jis pats vartojo narkotines medžiagas. Pagal teismų praktiką vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-435/2014). Taigi pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą R. M. nusikalstamoms veikoms, abiem atvejais jas kvalifikuodamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.
  1. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. M. už jo padarytus nusikaltimus šioje byloje paskirtos bausmės atitinka BK 41, 54, 61 straipsniuose išdėstytus reikalavimus ir yra teisingos. Apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytas teiginys, kad jis nuoširdžiai gailisi nusikaltęs ir padarė atitinkamas išvadas yra deklaratyvaus pobūdžio, nes prieštarauja bylos medžiagai. Iš nuteistojo parodymų turinio matyti, kad jis neigia vieną iš esminių, jo nusikalstamos veikos vertinimui įtaką turinčių aplinkybių – narkotinės medžiagos neteisėtą platinimą, kuris, kaip minėta aukščiau, byloje nustatytas byloje surinktų įrodymų visetu, o nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (ankstesni jo teistumai) neduoda pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis yra linkęs keisti gyvenimo būdą ir nedaryti teisės pažeidimų.
  1. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės
  1. Nuteistoji A. K. apkaltinamojo nuosprendžio neskundžia. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas skundžiamo teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajai A.K. paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles ir dėl to nuteistajai A. K. paskyrė neteisingą subendrintą bausmę. Ši pirmosios instancijos teismo klaida taisytina.
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia (be kita ko) reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę; neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas (2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat yra ne kartą pažymėjęs, jog negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).
  1. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyręs laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams ir pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskyręs 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą, paskirtas bausmes subendrino vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą. Toks teismo sprendimas leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad taiko du skirtingus bausmių bendrinimo būdus: dalinį bausmių bendrinimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje, ir bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte, iš tikrųjų paskirtas bausmes subendrino trečiu, BK 63 straipsnio 3 dalyje numatytu visiško bausmių sudėjimo būdu, nors tokios baudžiamojo įstatymo normos taikymo skundžiamo teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ir nenurodė. Toks teismo sprendimas yra prieštaringas ir neteisingas, teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 3 ir 4 dalis) ir dėl to nuteistajai paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę.
  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. K. pripažinta kalta padarius vieną labai sunkų (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir vieną nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, todėl jai paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytu bausmių apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą (esmingai skiriasi nusikalstamos veikos dalykas, jo kiekis, nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybės) ir šios veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Todėl aptariamu atveju už nesunkų nusikaltimą paskirtą baudą apima laisvės apribojimas, paskirtas už labai sunkų nusikaltimą. Toks bausmių bendrinimas atitinka teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302/2014).
  1. Dėl to, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis A. K. nuteisimo dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 326 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

19Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. M. (R. M.) apeliacinius skundus atmesti.

20Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį A. K. nuteisimo dalyje pakeisti.

21Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. K. skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant nuteistąją per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei neatlygintinai išdirbti vieną šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

22Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (keturios paros nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki 2016 m. gruodžio 16 d. ir nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.), vieną suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis), ir laikyti, jog A. K. yra atlikusi bausmės – laisvės apribojimo 8 (aštuonias) dienas.

23Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. M. (R. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260... 5. - pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2016 m. gruodžio 14 d. nusikalstama veika)... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė... 8. R. M. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 9. Iš R. M. paimti 215 eurų konfiskuoti kaip uždraustos veikos rezultatas (BK... 10. A. K. pripažinta kalta ir nuteista:... 11. - pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį,... 12. - pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nubausta 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.... 13. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos... 14. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas A. K.... 15. Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti D. V. (D. V.) (toliau – ir D. V.) ir J.... 16. Teisėjų kolegija... 17.
  1. Bylos esmė
  1. R. M. (toliau – ir... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio... 19. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo R. M. (R.... 20. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendį A. K. nuteisimo... 21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. K.... 22. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame... 23. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....