Byla 1A-15-396/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorams Rolandui Jurkevičiui, Romui Uldukiui, nuteistajam R. B., jo gynėjams advokatams Arūnui Justeikui ir Sauliui Juzukoniui, nuteistajam L. P., jo gynėjui advokatui Drąsučiui Zagreckui, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Gediminui Bukauskui, nuteistajam A. K., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, išteisintajam L. L. (L. L.), jo gynėjui advokatui Raimondui Jurkai, išteisintajam V. J. (V. J.), jo gynėjui advokatui Bogdanui Chranovskiui (Bogdan Chranovskij), vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus, nuteistųjų L. P., A. K., A. K., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

3L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

4Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.

5A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

6– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų šešiems mėnesiams;

7– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – trisdešimčiai parų arešto.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

9Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės (suėmimo) laikotarpis nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 9 d. ir nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. liepos 5 d.

10A. K. dėl kaltinimo pagal BK 159 straipsnį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

12– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;

13– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

14– pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – dvidešimčiai parų arešto;

15– pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta BK 135 straipsnio 1 dalis) – trisdešimčiai parų arešto.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu, ir A. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

17Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės (suėmimo) laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. liepos 5 d.

18R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

19– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

20– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;

21– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų.

22Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

23Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikotarpis nuo 2012 m. gruodžio 8 d. iki 2012 m. gruodžio 9 d. ir nuo 2012 m. gruodžio 10 d. iki 2013 m. liepos 5 d.

24V. J. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

25L. L. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

26Baudžiamoji byla, kurioje L. L. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

27Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. K., P. N., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

28Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi baudžiamoji byla dėl nuteistosios A. L. išskirta į atskirą bylą.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

301. A. K. ir A. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, t. y. nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės: A. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ir prie namo, esančio ( - ), iš T. N. (T. N.), t. y. asmens, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 39,282 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, už miltelių gramą mokėdama 9 Lt, ne mažiau kaip 24,166 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, už gramą mokėdama 23 Lt, ne mažiau kaip 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 0,181 g metamfetamino ir 4,278 g PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, ir 2012 metų sausio mėnesio viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), A. K., nusipirkęs iš L. P., įgijo labai didelį kiekį, t. y. apie 220 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, už gramą mokėdamas 9 Lt, kurias A. K. atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kur nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėnesio vidurio dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d.

31A. K. nurodytu laikotarpiu dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatino įvairiose Vilniaus miesto vietose tyrimo nenustatytiems asmenims ir 2012 m. vasario 4 d. apie 18 val. bute, esančiame ( - ), į skolą už 600 Lt pardavė J. K. 1,216 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, o kitą dalį – 11,139 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį – 67,07 g narkotinės medžiagos kanapių dervos – A. K. laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d., kai tą pačią dieną 14 val. kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kitą dalį, t. y. 0,073 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, 0,23 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, A. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, laikė su savimi iki tos pačios dienos, kai 14 val. 15 min. bute, esančiame ( - ), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę ir psichotropines medžiagas. Kitą dalį, t. y. 0,131 g psichotropinės medžiagos metamfetamino ir psichotropinių medžiagų: 0,013 g metamfetamino ir 0,489 g PMMA, A. K. laikė iki tos pačios dienos 15 val. 29 min., kai automobilio „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu policijos pareigūnai paėmė minėtas psichotropines medžiagas; o likusią dalį, t. y. didelį kiekį – 26,723 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, A. K. laikė garaže Nr. 17, esančiame ( - ), iki tos pačios dienos 18 val. 15 min., kai kratos metu šį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino rado ir paėmė policijos pareigūnai.

321.2. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 7 d. 14 val., bute, esančiame ( - ), laikė 0,050 g psichotropinės medžiagos lorazepamo, kol kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

331.3. L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. sausio mėnesio pabaigos–vasario mėnesio pradžios neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš P. N. ir R. B. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, t. y. nustatytos šios veikos padarymo aplinkybės:

34L. P. 2011 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), neteisėtai nusipirko iš R. B. ir P. N. už 4 000 Lt ir taip įgijo labai didelį kiekį – ne daugiau kaip 1 000 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią atgabeno iki namo Nr. 38, esančio ( - ), kur minėtą kiekį už 4 200 Lt pardavė M. T. ir D. B., t. y. asmenims, kuriems ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą.

35L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 5 d. apie 14 val. 50 min. paviljone, esančiame ( - ), neteisėtai iš P. N. už 2 000 Lt nusipirko ir taip įsigijo labai didelį kiekį – 502,74 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kurią tą pačią dieną apie 14 val. 53 min. prie minėto paviljono už 2 300 Lt pardavė asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą tyrimą, – M. T., atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

36L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėnesio viduryje, paviljone Nr. 6, esančiame ( - ), neteisėtai nusipirko iš P. N. už tyrimo metu nenustatytą sumą ir taip įgijo labai didelį kiekį – ne mažiau kaip 250 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kur tą pačią dieną prie minėto paviljono dalį, t. y. labai didelį kiekį – apie 220 g narkotinės medžiagos hašišo, pardavė už 2 000 Lt A. L. ir A. K..

37L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėnesio pabaigoje–vasario mėnesio pradžioje neteisėtai nusipirko iš P. N. paviljone Nr. 6, esančiame ( - ), už 1 000 Lt ir taip įgijo likusią dalį – labai didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 250 g narkotinės medžiagos kanapių dervos.

381.4. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. ( - ) atgabeno iki patalpų, esančių ( - ), labai didelį kiekį, t. y. apie 2 000 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, kur tą pačią dieną labai didelį kiekį, t. y. apie 2 000 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, už 6 800 Lt į skolą pardavė P. N..

39R. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 4 d. po to, kai P. N. telefonu paskambino L. P. ir paprašė parduoti 1 000 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, P. N. prašymu jis (R. B.) kartu su P. N. savo automobiliu „Mersedes Benz“, valst. Nr. ( - ) dalį jo (R. B.) į skolą P. N. parduotos narkotinės medžiagos – kanapių dervos, o būtent apie 1 000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nugabeno iš vietos, esančios ( - ), iki parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), kur perdavė šią medžiagą L. P., ir už tai gavo ne mažiau kaip 4 000 Lt. Taip atgavo iš P. N. dalį skolos už 2011 m. lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, parduotą labai didelį kiekį, t. y. apie 2 000 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

401.5. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2012 m. lapkričio 15 d. apie 18 val. prie paviljono Nr. 6, esančio, ( - ), perduodamas P. N. 0,037 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), šią psichotropinę medžiagą neatlygintinai platino P. N..

411.6. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 8 d. apie 12 val. 25 min. A. K. į degalinę „( - )“, esančią Dukstynoje, Ukmergės rajone, automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. ( - ) neteisėtai atgabenus labai didelį kiekį, t. y. 216,42 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tą pačią dieną apie 12 val. 29 min. minėtoje degalinėje kartu su A. K. už 10 000 Lt šią psichotropinę medžiagą pardavė P. N., atlikusiam nusikalstamos veikos imitavimo veiksmus (toliau – ir NVIV).

421.7. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 8 d. apie 12 val. 25 min. automobiliu „BMW 520“, valst. Nr. ( - ) atgabeno į degalinę „( - )“, esančią Dukstynoje, Ukmergės rajone, labai didelį kiekį, t. y. 216,42 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir tą pačią dieną apie 12 val. 29 min. minėtoje degalinėje šią psichotropinę medžiagą kartu su R. B. už 10 000 Lt pardavė P. N., veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitavimo modelį.

431.8. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame ( - ), nuo nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 8 d. 16 val. 20 min. laikė 12,006 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kol atliktos kratos metu policijos pareigūnai minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.

441.9. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, neturėdamas leidimo, bute, esančiame ( - ), nuo tyrime nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 8 d. 16 val. 20 min., kai policijos pareigūnai atliko kratą, neteisėtai laikė šešis savadarbius šovinius, kuriais buvo užtaisytas Vokietijos gamybos 380 kalibro revolveris „Chief“, Nr. 1632, t. y. šovinius, kurie yra revolverio būgnelio kamerose prieš gamyklinės gamybos 9 mm kalibro revolverių garsinius šovinius įstatytas gamyklinės gamybos gumines kulkas, kurių kinetinė energija yra 5,6 J (džaulio), skirtas šaudyti iš timpų (laidynių), o kulkų kinetinė energija būgnelio kamerose prieš garsinius šovinius įstatant gumines kulkas yra 30,1 J, t. y. daug didesnė už leistiną kinetinės energijos kiekį (7,5 J).

451.10. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 8 d. 13 val. 35 min. laikė netikrus pinigus, t. y. 100 eurų banknotą Nr. ( - ), kai atliktos asmens kratos metu juos rado ir paėmė Ukmergės policijos pareigūnai.

461.11. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui paprašė vaiko – A. L. (buvusi pavardė J.), gimusios ( - ), – įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei tiekti jam (A. K.). A. L. sutikus, nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios ji (A. L.) už A. K. duodamus pinigus įgydavo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių bei psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir PMMA, kurias perduodavo A. K. ir platindavo.

471.12. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L. (buv. J.), t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir L. L., neteisėtai disponavo ir pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios A. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ir prie namo, esančio ( - ), iš T. N. įgijo didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 39,282 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už miltelių gramą mokėdama 9 Lt, ne mažiau kaip 24,166 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už gramą mokėdama 23 Lt, ne mažiau kaip 0,059 g psichotropinės medžiagos – PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 0,181 g metamfetamino ir 4,278 g PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, bei 2012 m. sausio mėnesio viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), A. K. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, nusipirko iš L. P. ir taip įgijo labai didelį kiekį, t. y. apie 220 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už gramą mokėdami 9 Lt, kurias A. K. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kuriame nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėnesio vidurio dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ). Šiuo laikotarpiu dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų V. J. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir L. L. įvairiose Vilniaus miesto vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims, gramą miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, po 30 Lt, kanapių ir jų dalių gramą po 35 Lt, narkotinės medžiagos kanapių dervos gramą po 25 Lt, psichotropines medžiagas: metamfetaminą ir PMMA, po 13 Lt už tabletę. Kitą dalį – 11,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį, t. y. 67,07 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, V. J. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir L. L. laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d. 14 val., kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

481.13. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L. (buvusi pavardė J.), t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir V. J., neteisėtai disponavo ir pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas, t. y. nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios A. L. neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ir prie namo, esančio ( - ), iš T. N. įgijo didelį kiekį, t. y. ne mažiau kaip 39,282 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, už miltelių gramą mokėdama 9 Lt, ne mažiau kaip 24,166 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, už gramą mokėdama 23 Lt, ne mažiau kaip 0,059 g psichotropinės medžiagos – PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 0,181 g metamfetamino ir 4,278 g PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, ir 2012 m. sausio mėnesio viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), A. K. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, nusipirko iš L. P. ir taip įgijo labai didelį kiekį, t. y. apie 220 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, už gramą mokėdami 9 Lt, kurias A. K. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kuriame nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėnesio vidurio dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ). Šiuo laikotarpiu dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų L. L. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir V. J. įvairiose Vilniaus miesto vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims, gramą miltelių, kurių sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, po 30 Lt, kanapių ir jų dalių gramą po 35 Lt, narkotinės medžiagos kanapių dervos gramą po 25 Lt, psichotropines medžiagas: metamfetaminą ir PMMA, po 13 Lt už tabletę. Kitą dalį – 11,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį, t. y. 67,07 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, L. L. kartu su A. L., t. y. asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, A. K. ir V. J. laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d. 14 val., kol kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

491.14. L. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame ( - ), nuo 2012 m. gegužės mėnesio, užsiaugindamas įgijo nedidelį kiekį, t. y. 3,5485 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, narkotinę medžiagą laikė bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. lapkričio 12 d. 9 val. 25 min., kai atliktos kratos metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.

502. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį dėl V. J. ir L. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, dėl A. K. išteisinimo pagal BK 159 straipsnį panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

51V. J. ir L. L. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260 straipsnio 2 dalį ir jiems paskirti aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes kiekvienam.

52A. K. pripažinti kaltu pagal BK 159 straipsnį ir jam paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, ir A. K. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

532.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

542.2. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. J. ir L. L. kaltės klausimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis ir jų pardavimo veikiant bendrininkų grupe, nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių šių asmenų kaltę, todėl juos išteisino.

55Atkreipia dėmesį į tai, kad iš A. K., L. L., V. J. ir A. L. parodymų matyti, jog narkotinės medžiagos nebuvo slepiamos ir visi žinojo, kur jos buvo laikomos. Taip pat šias narkotines medžiagas išteisintieji ir nuteistieji patys pakuodavo ir pardavinėdavo, o gautus pinigus perduodavo A. K.. Be to, A. K. ir A. L. išvykus, nuomojamo buto raktai buvo paliekami V. J..

56Apelianto vertinimu, šie asmenų parodymai patvirtina, kad A. L. ir A. K. įgydavo dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, kurios buvo laikomos nuomojamame bute ir kuriomis tiek L. L., tiek V. J. netrukdomai disponavo, o jas realizavę atsiskaitydavo su A. K.. Akivaizdu, kad jie visi, veikdami bendrininkų grupe, laikė ir platino narkotines medžiagas. Nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad minėti asmenys galėjo vieni kitus apkalbėti.

572.3. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. L. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai nėra pakankamas pagrindas nuteistųjų kaltei pagrįsti. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. L. ir L. L. tik teisminio nagrinėjimo metu sudarė santuoką, dėl to jie turėjo galimybę atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį (BPK 82 straipsnio 2 dalis).

582.4. Apeliantas tvirtina, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, t. y. rastų narkotinių medžiagų kiekiai, rūšys, pakuotės, narkotinių medžiagų laikymo vietos, rasti užrašai, liudytojų parodymai, telefoniniai susirašinėjimai ir kt.

592.5. Atmestini L. L. argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai daryto spaudimo, duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Pasak prokuroro, jokie skundai, prašymai ar pastabos dėl galimo neteisėto poveikio ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo pareikšti. Priešingai, iš L. L. apklausų protokolų matyti, kad parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, detalūs ir išsamūs.

602.6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 159 straipsnyje, padarymo. Apeliantas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. žinojo, jog A. L. lanko mokyklą ir yra nepilnametė. Taip pat iš A. K. duotų parodymų matyti, kad būtent jis prašė A. L. padėti gauti narkotikų, t. y. jog A. L. įgydavo narkotinių medžiagų ne savo iniciatyva, o A. K. prašymu. Šią aplinkybę patvirtino ir pati A. L., duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje. Taip pat iš A. L. parodymų matyti, kad ji buvo priešiškai nusiteikusi dėl narkotinių medžiagų platinimo ir dėl to su A. K. dažnai konfliktuodavo, tačiau jam padėdavo įgyti narkotinių medžiagų tik dėl to, jog jai jo buvo gaila.

612.7. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad A. K. tyčia pasinaudojo A. L., siekdamas taip įgyti narkotinių medžiagų. Be to, iš BK 159 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties aišku, kad vienas iš alternatyvių veikos padarymo būdų yra prašymas. Todėl akivaizdu, kad A. K. savo prašymu sudarė pakankamą pagrindą A. L. suvokti, jog jam reikalinga jos pagalba.

623. Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti švelnesnę bausmę.

633.1. Nuteistasis skunde neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau pažymi, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

643.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino savo kaltę, nuosekliai papasakojo apie visas jam žinomas bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės į tai neatsižvelgė ir to nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje kitų nuteistųjų, t. y. P. N., prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o paskirdamas bausmę už tą pačią nusikalstamą veiką, nuteistajam P. N. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistojo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, buvo neobjektyvus ir šališkas bei neatsižvelgė į teismų jurisprudenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2011, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015 ir kt.).

653.3. Nuteistasis L. P. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai akcentavo jo teistumą. Nurodo, kad 2011 m. buvo nuteistas baudžiamuoju įsakymu, todėl, nuteistojo vertinimu, šis teistumas neturėjo lemti daug didesnio jo asmenybės pavojingumo nei kitų nuteistųjų, pripažintų kaltais už tą pačią nusikalstamą veiką. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis (apeliantas) padarė tik vieną nusikalstamą veiką, tačiau pirmosios instancijos teismas jam paskyrė didžiausią laisvės atėmimo bausmę.

663.4. Apeliantas skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgti į tai, kad dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, po šio nusikaltimo nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų, ir jam (apeliantui) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę.

674. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį, o skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pakeisti ir, atsižvelgiant į narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, kuriais jis disponavo, šią veiką perkvalifikuoti pagal tinkamą BK straipsnį bei paskirti švelnesnę bausmę.

684.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Taip pat, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 44 straipsnio 6 dalies, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1, 2 punktų nuostatas, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos.

694.2. Skunde apeliantas cituoja teismų praktiką ir atkreipia dėmesį, kad konstatuojant, jog asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pirmos kategorijos pirmtakais, pirmiausia būtina nurodyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Be to, nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti pateikta ir specialisto išvada (ekspertizės aktas). Taip pat teismas, spręsdamas kaltės klausimą, turi įvertinti, ar kaltininkas suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis disponavo, yra narkotinės, psichotropinės ar pirmos kategorijos pirmtakai (prekursoriai), ir bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį.

704.3. Spręsdamas klausimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio, apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad laikotarpiu, kuriuo jam (apeliantui) buvo inkriminuojamos nusikalstamos veikos, šis pirmiau nurodytas įsakymas buvo keistas du kartus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. ir 2012 m. vasario 1 d., tačiau skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuriuo iš jų pirmosios instancijos teismas vadovavosi.

714.4. A. K. pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, jog neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos jo nuomojamame bute, garaže ir automobilyje. Pasak nuteistojo, kanapių dervos buvo rasta 67,075 g (bute); metamfetamino – 38,128 g (bute – 11,261 g, garaže – 26,723 g, automobilyje – 0,144 g); kanapių ir jų dalių – 23,936 g (bute); PMMA – 4,278 g (bute – 3,789 g, automobilyje – 0,489 g), todėl akivaizdu, kad šie narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai negalėjo būti priskirtini labai dideliam kiekiui. Nuteistasis teigia, kad jis buvo nuteistas už tokį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kuris net nebuvo pas jį (apeliantą) rastas.

72Be to, apeliantas skunde pateikia palyginamąją analizę, išdėstydamas kratų protokoluose užfiksuotus duomenis ir Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. gegužės 29 d., 2012 m. balandžio 10 d., 2012 m. kovo 20 d. pateiktose specialisto išvadose Nr. 140-(963)-ISI-3474, Nr. 140-(967)-ISI-2334, Nr. 140-(965)-ISI-1850 ir atkreipia dėmesį į tai, kad kratų protokoluose nurodyti rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų pavadinimai, kiekiai, pakuotės yra skirtingi nei tie, kurie pateikti specialistams tirti.

73Skunde pažymima ir tai, kad 2012 m. vasario 7 d. kratos, vykusios garaže, metu nei jis (apeliantas), nei liudytojas A. A. G. nematė, nei kas jame buvo rasta ir paimta, nei kaip supakuota. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas A. A. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme.

744.5. Taip pat nuteistasis A. K. teigia, kad jis yra nuteistas už disponavimą tomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurios buvo rastos asmens kratos metu pas A. L.. Apeliantas mano, kad jis neturi atsakyti už A. L. neteisėtus veiksmus.

754.6. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra trunkamoji veika, todėl baudžiamoji atsakomybė už šių medžiagų laikymą kyla nuo jų atsiradimo pradžios. Pasak nuteistojo, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jam inkriminuotus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius laikė nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2012 m. vasario 7 d., nors pirmosios instancijos teismas pats konstatavo, jog dalį medžiagų jis (apeliantas) įgijo tik 2012 m. sausio mėnesio viduryje. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrindė, kam, kada ir kokį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis (apeliantas) pardavė. A. K. vertinimu, teismas, konstatuodamas, kad buvo padarytos kelios alternatyvios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų.

764.7. Apeliantas skunde tvirtina, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę, o tik iš byloje esančio kaltinamojo akto perrašė kaltinimą ir paskyrė bausmę.

774.8. A. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, t. y. aiškiai per griežtą. Skunde apeliantas prašo jo asmenybę vertinti taip, kaip pirmosios instancijos teismas vertino kito nuteistojo, t. y. P. N., asmenybę, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam švelnesnę bausmę.

785. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 213 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

795.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 301 straipsnio 1 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nekaltumo prezumpcijos principą, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, todėl netinkamai, neišsamiai, vienpusiškai ir šališkai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

805.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Tvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-7-173/2014 ir kt.).

815.3. Pažymi, kad psichotropines tabletes, kurių sudėtyje buvo 12,006 g 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), pirmą kartą savo namuose pamatė tik 2012 m. gruodžio 8 d. vykusios kratos metu. Pasak nuteistojo, šias tabletes galėjo atnešti ir palikti jo namuose tuo metu laikinai gyvenęs R. B., kuris pats vartojo narkotines medžiagas. Tai, kad R. B. gyveno jo (apelianto) namuose bei vartojo narkotines medžiagas, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti V. K. bei V. B.. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad ši jo (apelianto) pirmiau nurodyta versija yra neįtikinama, o liudytojų parodymai nepakankamai informatyvūs, tačiau byloje esančiais ir ištirtais įrodymais jo (apelianto) nurodytos aplinkybės taip pat nepaneigė. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo pareigą perkėlė jam (nuteistajam).

825.4. A. K. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) kiekis laikomas dideliu nuo 20 g. Todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje konstatuodamas, kad jis (apeliantas) turėjo tikslą šias psichotropines medžiagas platinti, turėjo atsižvelgti ne į rastų tablečių kiekį, o į psichotropinės medžiagos grynąjį kiekį, kuris šiuo atveju yra gerokai mažesnis už rekomendacijose nurodytą didelį kiekį. Be to, akivaizdu, kad vien tik tablečių kiekis, nesant jokių kitų faktinių duomenų, patvirtinančių, jog šias tabletes jis (apeliantas) kada nors būtų platinęs ar atlikęs kokius parengiamuosius veiksmus joms platinti, negali būti vienintelis ir pakankamas įrodymas veikai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

835.5. Nuteistasis A. K. nurodo, kad nors duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 3 dalyje padarymo, tačiau apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pardavė P. N. 216,42 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Nepaisant to, pasak apelianto, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistajam P. N. buvo leista atlikti nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus tik R. B. atžvilgiu, t. y. buvo leista narkotines ir psichotropines medžiagas įsigyti dviem būdais: tiesiogiai iš R. B. arba netiesiogiai, t. y. R. B. priklausančias narkotines ar psichotropines medžiagas įsigyti iš tarpininkų, veikiančių jo interesais ar naudai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jis (A. K.) nebuvo R. B. tarpininkas, parduodantis jam (R. B.) priklausančias narkotines ar psichotropines medžiagas. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad P. N. negalėjo atlikti nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų jo (A. K.) atžvilgiu, nes jis (A. K.) nepateko į sąrašą subjektų, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi P. N. buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

845.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnas A. M. parodė, jog, kontroliuojant P. N. ir R. B. telefoninius pokalbius, kaip galimas narkotinių medžiagų tiekėjas buvo nustatytas jis (A. K.). Todėl, apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustačius, kad NVIV atliekantis asmuo psichotropines medžiagas galimai įsigis iš jo (A. K.), turėjo būti gauta papildoma ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria leidžiama jo atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Tačiau nagrinėjamoje byloje tokios nutarties nėra, todėl, nuteistojo vertinimu, P. N., tarpininkaujant R. B., neteisėtai jo (apelianto) atžvilgiu atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

855.7. Taip pat nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį padarė dėl R. B. nuolatinio spaudimo (t. y. tiek telefoninių pokalbių, tiek susitikimų metu), aktyvaus skatinimo ar kurstymo gauti psichotropinių medžiagų P. N.. Tačiau anksčiau tokios nusikalstamos veikos niekada nedarė. Todėl, apelianto vertinimu, akivaizdu, kad jis buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, kurios be ikiteisminio tyrimo pareigūnų įsikišimo nebūtų padaręs.

865.8. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad netikrą 100 Eur kupiūrą gavo Baltarusijos Respublikoje, atsiskaitydamas už degalus. Tai, kad kupiūra netikra, jis (apeliantas) pastebėjo tik Lietuvoje. Be to, šią kupiūrą laikė, nes baltarusiai žadėjo kompensuoti nuostolius. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo, per klaidą gavęs netikrą kupiūrą ir ją laikantis neturėdamas tikslo realizuoti, jokio pavojaus finansų sistemai sukelti negali, todėl tai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia.

876. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Arūnas Justeikas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir dėl šios dalies priimti išteisinamąjį nuosprendį.

886.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į nacionalinę ir tarptautinę jurisprudenciją, todėl netinkamai, neišsamiai, vienpusiškai išnagrinėjo baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nuosprendį.

896.2. Gynėjas skunde pažymi, kad R. B. nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. y. kad nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 4 d. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapių dervos), BK 260 straipsnio 1 dalį (t. y. kad platino psichotropinę medžiagą – 1-(3-chlorofenil) piperaziną (mCPP)), nes nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo kaltę.

906.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šiuose epizoduose nuteistojo R. B. kaltę grindė kito nuteistojo P. N. parodymais, kurie yra prieštaringi. Skunde gynėjas išdėsto P. N. duotus parodymus ir pažymi, kad vykusių apklausų metu nuteistasis skirtingai nurodė šias aplinkybes, t. y. kam L. P. perdavė pinigus, iš kur R. B. gauna narkotinių medžiagų, kaip jas platina ir pan. Teigia, kad nuteistojo P. N. parodymais negalima tikėti dar ir todėl, jog šis asmuo apkalbėjo R. B. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams, tiek teisme, nes taip siekė neatskleisti tikrųjų narkotinių medžiagų tiekėjų. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo P. N. parodymai yra akivaizdžiai paneigti ir kitų nuteistųjų, t. y. L. P. ir R. B., parodymais. Nors nuteistojo L. P. parodymus pirmosios instancijos teismas vertino kritiškai, tačiau argumentų dėl to skundžiamame nuosprendyje nenurodė.

916.4. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat tvirtina, kad R. B. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. y. kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – metamfetamino), nes buvo išprovokuotas P. N. padaryti šią nusikalstamą veiką.

926.5. Pažymi, kad P. N. buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, todėl žinodamas, jog pareigūnams reikia duomenų, leidžiančių nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo šaltinį, pasinaudojo R. B. pasitikėjimu ir taip išprovokavo jį padaryti nusikalstamą veiką. Taip pat, gynėjo nuomone, P. N., imituodamas nusikalstamą veiką, peržengė jos teisėtumo ir leistinumo ribas, nes pats skambino R. B., įkalbinėjo jį susitikti ir prašė visais būdais gauti jam (P. N.) psichotropinių medžiagų.

936.6. Skunde prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, kad P. N. šioje nagrinėjamoje byloje, pats būdamas įtariamasis (t. y. turėdamas statusą, kuris neįpareigoja parodymų metu prisiekti bei sakyti visą tiesą apie jam žinomas aplinkybes) ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus kito įtariamojo, t. y. R. B., atžvilgiu. Pasak apelianto, akivaizdžiai buvo pažeistos R. B. teisės į tinkamą baudžiamąjį procesą.

946.7. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo leista slapta sekti R. B., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo institucija šią Vilniaus apylinkės teismo nutartį gavo 2012 m. spalio 19 d., t. y. nutartį ikiteisminio tyrimo institucija gavo anksčiau, nei ji buvo priimta.

957. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų L. P., A. K., A. K., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinius skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus tenkinti.

968. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. K. išteisinimo pagal BK 159 straipsnį naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nuteistojo L. P. apeliacinis skundas tenkinamas. Apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Nuteistojo A. K., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

97Dėl V. J. ir L. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

989. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

9910. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos – gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas – sudaro alternatyvius požymius. Būtinasis šią veiką kvalifikuojantis požymis yra narkotinių medžiagų kiekis. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia, ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-561-511/2015).

10011. Nagrinėjamoje byloje V. J. ir L. L. inkriminuotas neteisėtas didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas ir platinimas. BK 260 straipsnio prasme laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-53-895/2016). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu laikomas šių medžiagų perdavimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką kitam asmeniui už piniginį atlyginimą. Kitoks narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – tai tokių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-53-895/2016).

10112. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų V. J. ir L. L. inkriminuotų nusikalstamos veikos požymių ir jų pagrįstumo bylos medžiaga. Teismas, susiejęs byloje nustatytas faktines aplinkybes su BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtimi, pagrįstai konstatavo, kad V. J. ir L. L. pareikštas kaltinimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, t. y. jų laikymo ir platinimo, nepasitvirtino, o apeliaciniame skunde prokuroras naujų V. J. ir L. L. kaltumo dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo įrodymų nenurodė.

10212.1. V. J. ir L. L. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo grindžiama išimtinai kitų nuteistųjų A. K. ir A. L. parodymais. A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tiek V. J., tiek L. L. jis (A. K.) parduodavo narkotikų: amfetamino, ekstazio, „žolės“, hašišo. V. J. ir L. L. turėjo savo klientų, kuriems parduodavo narkotikus, ratą (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 98–99). Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. K. parodė, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, tačiau taip pat parodė, kad pats tiesiogiai nematė, jog V. J. ir L. L. pardavinėtų narkotines medžiagas (t. 19, b. l. 136). A. L. (buvusi pavardė J.) 2012 m. vasario 9 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad matė, kaip L. L., V. J. ir A. K. pardavinėjo narkotikus. Kiekvienas iš jų turėjo mobiliuosius telefonus, į kuriuos jiems skambindavo klientai. L. L., V. J. ir A. K. susitardavo tarpusavyje ir išeidavo susitikti su klientais į laiptinę arba „( - )“ degalinę (t. 9, b. l. 174). 2012 m. birželio 5 d. papildomai apklausta A. L. (buvusi pavardė J.) parodė, jog nematydavo, kad L. L. ir V. J. parduodavo narkotikus, nes tuo metu būdavo mokykloje (t. 9, b. l. 184). 2013 m. sausio 29 d. papildomai apklausta A. L. parodė, kad matydavo, jog V. J. keturis–penkis kartus per darbo dienos pusdienį mobiliuoju telefonu paskambindavo klientai ir jis (V. J.) iš A. K. paimdavo narkotinių medžiagų, kurias nunešdavo klientams, o grįžęs perduodavo pinigus A. K.. Taip pat parodė, kad nematydavo, jog kas nors skambintų L. L. ir pastarasis išeitų parduoti narkotikų (t. 9, b. l. 187–188). Apklausta pirmosios instancijos teisme, A. L. parodė, kad iš pokalbių su A. K. ir V. J. jai susidarė įspūdis, kad narkotines medžiagas pardavinėja ne tik A. K., bet ir V. J.. Tačiau apie jokį konkretų narkotinių medžiagų pardavimo faktą V. J. jai nėra pasakojęs. Taip pat parodė, jog tiesiogiai nėra mačiusi, kad L. L. pardavinėtų narkotines medžiagas (t. 16, b. l. 76, 96). Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad netikėti A. K. ir A. L. parodymais nėra pagrindo, tačiau nė vienas iš pirmiau nurodytų asmenų tiesiogiai nematė V. J. ir L. L. pardavinėjant narkotines medžiagas. Taigi vien tik šių asmenų parodymų nepakanka, kad būtų galima daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad V. J. ir L. L., veikdami kartu su A. K. ir A. L. (buvusi pavardė J.), nuo 2012 m. sausio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. įvairiose Vilniaus vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims miltelių gramą, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, po 30 Lt, kanapių ir jų dalių gramą po 35 litus, narkotinės medžiagos – kanapių dervos gramą po 25 Lt, psichotropines medžiagas: metamfetaminą ir PMMA, po 13 Lt už tabletę.

10312.1.1. Nors patys išteisintieji V. J. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinę, kad yra pardavę nenustatytą kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurias gaudavo iš A. K., tačiau byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tuo labiau, kad L. L. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose parodė, kad narkotinių medžiagų iš A. K. įsigydavo tik asmeniniam naudojimui ir atsisakė savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dėl narkotinių medžiagų platinimo, nes tokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė tik dėl pareigūnų spaudimo (t. 16, b. l. 66; t. 19, b. l. 138–139). V. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad iš A. K. vieną kartą per savaitę nusipirkdavo amfetamino. Taip pat parodė, kad vieną kartą A. K. yra jo paprašęs už 30 Lt perduoti nenustatytam asmeniui 1 gramą amfetamino, ir tai padarius A. K. grąžino jam (V. J.) 10 Lt, tačiau daugiau niekam nėra pardavęs jokių narkotinių medžiagų (t. 9, b. l. 18–19, 21). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos esminės kaltinime nurodytos narkotinių medžiagų platinimo aplinkybės, t. y. kas konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir kokiems asmenims perdavė kaltinime nurodomas narkotines medžiagas. Taip pat byloje nesurinkta pakankamai įrodymų ir kaltinime nenurodyta, kokius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius V. J. ir L. L. išplatino.

10412.2. V. J. ir L. L. taip pat buvo kaltinami ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu, bet ir tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu su A. L. (buvusi pavardė J.) ir A. K., neteisėtai laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, kurios buvo surastos ir paimtos 2012 m. vasario 7 d. kratos A. K. nuomojamame bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ), metu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad šie kaltinimai V. J. ir L. L. taip pat nepasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga.

10512.2.1. Ši kaltinimo dalis grindžiama nuteistųjų A. K. ir A. L. parodymais, taip pat iš dalies pačių išteisintųjų V. J. ir L. L. parodymais. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jo įsigyti narkotikai buvo skirti parduoti, tačiau amfetaminą vartojo ir jis pats. Narkotikus slėpė savo nuomojamame bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ). Kur slepiami narkotikai žinojo A. L. ir V. J., nes yra kartu su juo važiavę ne tik į narkotinių medžiagų slėptuvę, bet ir jų įsigyti. Išfasuotos narkotinės medžiagos buvo laikomos minėto buto virtuvės spintelėje, apie tai žinojo A. L. (buvusi pavardė J.), V. J. ir L. L. (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 98–99). A. L. (buvusi pavardė J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi narkotikai, kuriuos nupirkdavo A. K. prašymu, buvo skirti jam (A. K.) pardavimui. A. K. šiuos narkotikus laikė savo nuomojamame bute, esančiame ( - ). Daugiausia narkotikų A. K. parduodavo V. J., L. L. ir vaikinui, pravarde „balandis“. L. L. ir V. J. dažnai ateidavo į A. K. nuomojamą butą, esantį ( - ), jame būdavo ir iš ten pardavinėdavo narkotikus savo klientams. Taip pat parodė, kad A. K. nuomojo garažą, esantį ( - ), kur taip pat laikė narkotines medžiagas (t. 9, b. l. 161–162). Papildomai apklausta A. L. (buvusi pavardė J.) parodė, kad kartais su ja ir A. K. narkotikų pirkti važiuodavo V. J. bei L. L.. Tiek V. J., tiek L. L. žinojo, kad narkotikai yra laikomi A. K. nuomojamo buto virtuvės spintelėje. Taip pat parodė, kad V. J. ir L. L. neturėjo buto, esančio ( - ), raktų, tačiau jei ji (A. L.) su A. K. kur nors išvykdavo, buto raktai buvo paliekami V. J.. Garažo, esančio ( - ), raktus turėjo ne tik A. K., bet ir V. J. (t. 9, b. l. 187–188). Teisiamojo posėdžio metu A. L. parodė, kad V. J. pats vartodavo amfetaminą, be to, kai kas nors jam (V. J.) skambindavo ir prašydavo parduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tuomet V. J. juos paimdavo iš A. K. ir parduodavo savo klientui. Be to, jei A. K. skambindavo jo klientas, o jis pats negalėjo išeiti parduoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai už jį padarydavo V. J., o A. K. jam (V. J.) už tai mokėjo 5 Lt (t. 16, b. l. 72–78). V. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nors žinojo, kad narkotikai laikomi buto, esančio ( - ), virtuvės spintelėje, tačiau laisvai prieiti prie ten laikomų narkotikų jis negalėjo. Taip pat neturėjo rakto nuo garažo, esančio ( - ) (t. 9, b. l. 18–19, 21). L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad susitikdavo su A. K., A. L. ir V. J. A. K. nuomojamame garaže, esančiame ( - ), o vėliau ir A. K. nuomojamame bute, esančiame ( - ), kur bendraudavo ir gerdavo alų. Taip pat parodė, kad matė buto virtuvės spintelėje laikomus narkotikus, taip pat suprato, kad A. K. ir V. J. jais prekiauja (t. 9, b. l. 105–106). Papildomos apklausos metu L. L. parodė, kad raktų nuo buto, esančio ( - ), ir garažo, esančio ( - ), neturėjo (t. 9, b. l. 114–115).

10612.2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162/2011, Nr. 2K-421/2012, Nr. 2K-318-895/2016).

10712.2.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo rastos bute, esančiame ( - ), ir garaže, esančiame ( - ), kuriuos nuomojo nuteistasis A. K.. Iš pirmiau aptartų parodymų matyti, kad nei V. J., nei L. L. minėtame bute kartu su A. K. negyveno. Nors V. J. ir L. L. žinojo, kur bute, o V. J. taip pat žinojo, jog ir garaže, buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, tačiau tai nepatvirtina aplinkybės, kad šios medžiagos buvo jų žinioje ir galėjo jomis laisvai disponuoti be narkotinių ir psichotropinių medžiagų savininko – A. K. – žinios ir sutikimo. Iš bylos medžiagos ir pirmiau aptartų parodymų matyti, kad šias medžiagas jie (išteisintieji) patys vartodavo bei platindavo nenustatytiems asmenims. Išteisintieji V. J. ir L. L. narkotines ir psichotropines medžiagas A. K. klientams perduodavo būtent nuteistojo (A. K.) nurodymu (t. 9, b. l. 161–162, t. 16, b. l. 72–78). Tai įrodo, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo tik nuteistojo A. K., o ne išteisintųjų žinioje. Bylos medžiagoje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, kad A. K. būtų susitaręs su V. J. ir L. L. kartu įgyti ir laikyti narkotines bei psichotropines medžiagas.

10813. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatose įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-529/2013; Nr. 2K-455/2014; Nr. 2K-368-942/2016).

10914. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad V. J. ir L. L. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis disponavo narkotinėmis medžiagomis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu motyvuoti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad V. J. ir L. L. šioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurio naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

110Dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 159 straipsnį

11115. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija A. K. išteisinimo pagal BK 159 straipsnį pagrįstumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. K. pagal šią kaltinimo apimtį nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. išteisinimo naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes bylos faktiniais duomenimis visiškai įrodyta, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje.

11216. Vilniaus apygardos teismas išvadą, kad A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje, neįrodyta, grindė tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. K. būtų siūlęs, prašęs, grasinęs ar kitais veiksmais įtikinėjęs A. L. (buvusi pavardė J.) daryti nusikalstamą veiką. Taigi bylą išnagrinėjęs apygardos teismas nenustatė nei aptariamo nusikaltimo objektyviosios pusės elemento – kaltininko veiksmų, nei jo subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Prokuroras su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad būtent A. K. iniciatyva, t. y. jam paprašius, A. L. (buvusi pavardė J.) iš T. N. įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Be to, pasak prokuroro, pačios A. L. parodymai patvirtina, kad narkotinių medžiagų įgijimo A. K. priežastis buvo gailestis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. K. kokiu nors būdu privertė ar kitaip palenkė A. L. (buvusi pavardė J.) įgyti bei teikti jam narkotines ir psichotropines medžiagas, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

11317. Kaip minėta pirmiau, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012). Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Be to, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

11417.1. A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. spalio mėn. jis paklausė savo draugės A. L. (buvusi pavardė J.), ar ši neturi pažįstamų, iš kurių būtų galima gauti narkotinių medžiagų. Jai (A. L.) atsakius, kad turi draugų, iš kurių būtų galima gauti narkotinių medžiagų, A. K. jos paprašė gauti amfetamino. Įsigyjant narkotikų, jis nuveždavo A. L. pas asmenis, iš kurių ji gaudavo narkotikų. Taip pat parodė, kad žinojo, jog A. L. (buvusi pavardė J.) tuo metu dar buvo nepilnametė, lankė mokyklą (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad vartojo amfetaminą ir „žolę“. Susipažinęs su A. L. (buv. J.) iš jos pokalbių suprato, kad ji pažįsta žmones kurie galėtų parduoti narkotinių medžiagų. Jis (A. K.) paprašė A. L., kad jį supažindintų su tais asmenimis, tačiau jie atsisakė susipažinti su A. K. ir nurodė, kad narkotines medžiagas teiks tik per A. L. (t. 16, b. l. 98–99). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, A. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi. Papildomai parodė, kad prašė A. L. jį supažindinti su asmenimis, galinčiais parduoti jam narkotinių medžiagų, tačiau tie asmenys sutiko narkotines medžiagas pardavinėti tik per pačią A. L.. Pažymėjo, kad narkotinių medžiagų įsigijimo metu žinojo, kad A. L. buvo nepilnametė, pats ją kartais pasiimdavo iš mokyklos (t. 19, b. l. 136). Taigi iš šių A. K. parodymų matyti, kad prašydamas A. L. (buvusi pavardė J.) nupirkti narkotinių medžiagų suvokė, jog ji yra nepilnametė. Nuteistojo A. K. parodymai dėl to ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs ir vienodi.

11517.2. Pažymėtina, kad A. K. veiksmus, atitinkančius BK 159 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, ne kartą patvirtino ir pati A. L. (buvusi pavardė J.). A. L. (buvusi pavardė J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotinių medžiagų pati nevartojo ir tam nepritarė, todėl su A. K. dažnai dėl to konfliktuodavo. Narkotinių medžiagų A. K. padėdavo įgyti tik dėl to, kad jai buvo jo gaila, nes yra mačiusi jį sumuštą dėl narkotikų. Taip pat parodė, kad A. K. nurodymu ne tik įgydavo narkotikų, tačiau, jo prašymu juos sverdavo, fasuodavo, užrašydavo narkotikų kiekį (t. 9, b. l. 161–162, 187–188). Apklausta pirmosios instancijos teisme, A. L. parodė, kad amfetaminą iš asmens, vardu E., pirko A. K. prašymu. Vėliau A. K. prašymu pirko ne tik amfetaminą, bet ir „ratus“. Kai A. K. nupirktos narkotinės medžiagos pasibaigdavo, jai (A. L.) jis pasakydavo, kad reikia vėl įsigyti narkotinių medžiagų. Taip pat parodė, kad jokios materialinės naudos už narkotinių medžiagų įgijimą neturėjo, tiesiog jai buvo ramiau, kad, perkant narkotines medžiagas per ją, A. K. nieko blogo neatsitiks (t. 16, b. l. 74–75). Atsižvelgus į aptartų parodymų turinį, daroma išvada, kad A. L. parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog A. K. neprašė ar kitais veiksmais nepaveikė A. L., kad ši darytų nusikalstamą veiką. Priešingai, A. K. ne tik tiesiogiai prašė A. L. nupirkti jam narkotinių medžiagų, bet ir kitokiu būdu, t. y. sukeldamas A. L. gailestį ir nerimą dėl jo (A. K.) sveikatos ar net gyvybės, įtikino, kad jam reikalinga vaiko, t. y. A. L., pagalba ne tik įgyjant narkotinių medžiagų, bet ir ruošiant jas realizavimui.

11617.3. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje, t. y. neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui paprašė vaiko – A. L. (buvusi pavardė J.), gimusios ( - ), įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei teikti jam, o A. L. (buvusi pavardė J.) sutikus, nuo 2011 metų lapkričio mėn. vidurio iki 2012 metų vasario mėn. pradžios ji (A. L.) už A. K. duodamus pinigus įgydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurias perduodavo A. K.. A. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes žinojo A. L. (buvusi pavardė J.) amžių, suvokė, kad įtraukia vaiką į nusikalstamos veikos darymą, ir to norėjo.

11717.3.1. Nors kaltinamajame akte inkriminuojant A. K. aptariamą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje, nurodyta, kad A. L. (buvusi pavardė J.) ne tik tiekė narkotines medžiagas A. K., bet ir jas platino, tačiau pažymėtina, kad, sprendžiant A. K. kaltės dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką klausimą, A. L. (buvusi pavardė J.) kaltės klausimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo nesprendžiamas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi baudžiamoji byla A. L. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą, kurios nagrinėjimas atidėtas iki tol, kol nuteistoji pasveiks. Todėl, aprašant A. K. padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje, nėra pagrindo nurodyti, kad A. L. platino narkotines ar psichotropines medžiagas, įgytas A. K. prašymu.

118Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

11918. Nagrinėjamoje byloje A. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo nenustatyto laiko iki 2012 m. vasario 7 d. bute, esančiame ( - ), laikė 0,050 g psichotropinės medžiagos – lorazepamo, kol 2012 m. vasario 7 d. 14 val. kratos metu minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

12019. Nuteistasis A. K. teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiama tik jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o kitų įrodymų baudžiamojoje byloje nesurinkta, todėl prašo jį pagal BK 259 straipsnio 1 dalį išteisinti.

12120. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

12221. Priešingai nei teigia apeliantas, jo (A. K.) kaltumas dėl neteisėto psichotropinės medžiagos – lorazepamo – laikymo bute, esančiame ( - ), įrodytas byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

12321.1. 2012 m. vasario 7 d. vykusios kratos A. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), metu buvo surasta ir paimta pakuotė su užrašu „Lorafen“, kurioje buvo 20 vnt. rožinės spalvos tablečių (t. 2, b. l. 143–145). 2012 m. balandžio 10 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(967)-IS1-2334 nurodyta, kad 20 vnt. rožinės spalvos tablečių iš pakuotės su užrašu „Lorafen, 2,5 mg“, rastų ir paimtų 2012 m. vasario 7 d. vykusios kratos metu bute, esančiame ( - ), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – lorazepamas, kurio masė yra 0,050 g (t. 2, b. l. 177–181). Nuteistasis A. K. aplinkybės, kad psichotropinės medžiagos, rastos jo nuomojamame bute, priklausė būtent jam, neneigė. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute, esančiame ( - ), kratos metu rastos tabletės, kuriose yra lorazepamo, priklauso būtent jam ir jas įsigijo vartoti sau, tačiau kokiomis aplinkybėmis – neprisimena. Pagal receptą jų neįsigijo. Kiek jų nusipirko ir kiek jų suvartojo, nepamena (t. 10, b. l. 48–49). Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo teiginiai, kad teismas neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo (A. K.) kaltumo padarius jam inkriminuotą BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.

12421.2. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. K. taip pat patvirtino, kad lorazepamo tabletes laikė sau vartoti, nes galvojo, kad šie vaistai gali padėti atsisakyti priklausomybės nuo narkotinių medžiagų (t. 19, b. l. 438). Taigi apeliantas nenurodė, o teismas nenustatė jokių kitų duomenų, jog lorazepamo tabletės, rastos A. K. nuomojamame bute, galėtų priklausyti ne jam. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. K. kaltumas padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą yra įrodytas, pagrįstas bylos medžiaga ir naikinti šios nuosprendžio dalies nėra pagrindo.

125Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

12622. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė visų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistasis A. K. įgijo ir laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis paties nuteistojo A. K., nuteistųjų V. J., L. L., J. K., L. P. parodymais, asmenų, kuriems baudžiamosios bylos išskirtos į atskirus procesus, t. y. A. L. (buvusi pavardė J.), T. N. parodymais, liudytojų V. B., A. M., T. K., L. M., M. M., I. K., A. A. G. parodymais, apžiūrų ir kratų protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialisto išvadomis. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo turint tikslą jas parduoti yra pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Kadangi nuteistasis A. K. skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atlikto įrodymų vertinimo ir pripažįsta, jog neteisėtai įgijo ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, pirmiau aptarti įrodymai išsamiau šiame nuosprendyje neanalizuojami.

12723. Kaip minėta, iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis A. K. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo, tačiau teigia, jog jam inkriminuota nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, turi būti perkvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Pasak apelianto, visi skundžiamame nuosprendyje nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, rasti jo nuomojamame bute, garaže ir automobilyje (kanapių dervos buvo rasta 67,075 g; metamfetamino – 38,128 g; kanapių ir jų dalių – 23,936 g; PMMA – 4,278 g), pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) sudaro tik didelį, o ne labai didelį kiekį.

12823.1. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą.

12923.2. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jis (A. K.) pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas ne tik už nusikalstamą veiką, kurią apeliantas aprašo savo skunde, t. y. narkotinių ir psichotropinių medžiagų, surastų jo nuomojamame bute, garaže ir automobilyje, laikymą, bet ir už labai didelio kiekio, t. y. 220 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įgijimą iš L. P.. Apygardos teismo išvados dėl A. K. kaltės įgijus labai didelį kiekį, t. y. 220 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos – pagrįstos išsamiais ir nuosekliais paties nuteistųjų A. K. ir L. P., asmens, kuriam byla išskirta į atskirą procesą, t. y. A. L. (buvusi pavardė J.) parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės ir atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

13023.2.1. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. sausio mėn. viduryje jis Vilniaus autobusų stoties rajone, Sodų gatvėje, iš jam nepažįstamo asmens įsigijo „plytą“ narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Iš viso įsigijo apie 220 gramų narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Jis (A. K.) iš pradžių tam vaikinui, iš kurio įsigijo šiuos narkotikus, už narkotikus perdavė 2 250 Lt, tada vaikinas, kažkur nuėjęs, atnešė hašišą ir pasakė, kad tai yra „nepilna plyta“. Automobilyje pasvėrus narkotines medžiagas, trūko apie 30 gramų, todėl vaikinas jam grąžino dalį pinigų, nes buvo davęs per daug. Taip pat parodė, kad visi jo įgyti narkotikai buvo skirti parduoti (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 99). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. K. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. viduryje jis kartu su A. L. nuvyko į ( - ), ir ten jis (A. K.) iš L. P. įgijo apie 200 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos (t. 19, b. l. 137). Pažymėtina, kad šios aplinkybės apie labai didelio kiekio, t. y. 220 g, narkotinės medžiagos – kanapių dervos – įsigijimą nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde neginčija.

13123.2.2. L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. sausio viduryje prie ( - ) esančio paviljono Nr. 6 jis merginai ir vaikinui, atvykusiems automobiliu „VW Golf“, pardavė vieną „plytą“ hašišo. „Plytoje“ turėjo būti 250 g hašišo, tačiau automobilyje prieš parduodant narkotines medžiagas jos buvo pasvertos ir tuo metu „plytoje“ buvo apie 220 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, nes jis (L. P.) prieš pardavimą galimai dalį narkotinės medžiagos nugnybė (t. 12, b. l. 149). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, L. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir nurodė, kad jie yra teisingi (t. 16, b. l. 102–105). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, L. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2012 m. sausio mėn. ( - ), prie paviljono Nr. 6, A. K. ir A. L. iš jo (L. P.) nusipirko narkotinę medžiagą – kanapių dervą. Minėti asmenys pirmiausia padavė jam (L. P.) pinigus už įsigyjamas narkotines medžiagas, paskui jis (L. P.) šias narkotines medžiagas paėmė iš P. N. ir padavė A. K. ir A. L. (t. 19, b. l. 142).

13223.2.3. Asmuo, kuriam byla išskirta į atskirą procesą, t. y. A. L. (buvusi pavardė J.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš tris savaites vyko kartu su A. K. į stoties rajoną, kur jis įsigijo 250 g hašišo (t. 9, b. l. 161–162). Po to, A. L., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad A. K. nuomojamame bute vykusios kratos metu rastą hašišą A. K. įsigijo maždaug prieš mėnesį iki jo sulaikymo stoties rajone, už kurį sumokėjo apie 2 000 Lt (t. 9, b. l. 174). Pirmosios instancijos teisme A. L. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 72–78).

13323.2.4. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, L. P. atpažino A. K. kaip asmenį, kuris 2012 m. sausio viduryje automobiliu „VW Golf“, kartu su mergina, atvažiavo į stoties rajoną prie čeburekinės, ir jis (L. P.) už 4 500 Lt perdavė jam iš P. N. paimtas narkotines medžiagas – kanapių dervą (t. 12, b. l. 115–117). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenimis, L. P. atpažino A. L. (buvusi pavardė J.) kaip merginą, kuri 2012 m. pradžioje automobiliu „VW Golf“ atvažiavo į stoties rajoną kartu su vaikinu ir pirko narkotinę medžiagą – kanapių dervą, kurią jis (L. P.) paėmė iš P. N. (t. 12, b. l. 127–129).

13423.2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, kurių redakcijoje, galiojusioje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo metu, buvo numatyta, kad šių rekomendacijų sąrašui Nr. 1, t. y. narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams, buvo priskirta kanapių derva (Cannabis resin), kurios 125 g sudaro labai didelį šios narkotinės medžiagos kiekį. Atsižvelgdamas į tai ir į pirmiau aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl A. K. kaltės įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos.

13523.3. Kaip matyti iš specialistų išvadų, šioje byloje nustatytas disponavimas įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kaip ir įvairūs – tiek dideli, tiek jį viršijantys – medžiagų kiekiai. Kadangi byloje konstatuotas kanapių dervos kiekis viršija labai didelio kiekio ribą, tai A. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti, ir jų pardavimą.

13624. Kita vertus, net ir pripažinus A. K. inkriminuotas aplinkybes, kad jis iš L. P. nusipirkdamas įgijo labai didelį kiekį apie 220 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią paskui atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kur nuo 2011 m. lapkričio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ), o kitas narkotines ir psichotropines medžiagas laikė bute, esančiame ( - ), garaže Nr. 17, esančiame ( - ), ir automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. ( - ) tai savaime nepatvirtina A. K. baudžiamosios atsakomybės už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą įvairiose Vilniaus miesto vietose tyrimo nenustatytiems asmenims.

13724.1. Kaip minėta pirmiau, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-53-895/2016).

13824.2. A. K. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo įvairiose Vilniaus miesto vietose tyrimo nenustatytiems asmenims grindžiama išimtinai jo paties ir kitų nuteistųjų parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, A. K. parodė, kad narkotines ir psichotropines medžiagas parduodavo savo klientams, kurie jam skambindavo arba rašydavo SMS žinutes į mobilųjį telefoną Nr. 867779872. Amfetaminą parduodavo po 30 Lt už gramą, „žolę“ – po 35 Lt, hašišą – po 25 Lt, ekstazio tabletę – už 13–15 Lt. Su klientais jis (A. K.) susitikdavo prie namų, parduotuvės „( - )“ arba prie degalinės „( - )“. Nežino, kiek turėjo klientų, tačiau galėjo būti apie 20–30 žmonių (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (t. 16, b. l. 99). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti V. J. ir L. L. parodė, kad žinojo, jog A. K. pardavinėja narkotines ir psichotropines medžiagas, patys jas pirkdavo iš A. K., taip pat yra matę perkant kitus asmenis (t. 9, b. l. 18–19, 105–106, 109–112). Aplinkybę, kad A. K. pardavinėjo narkotines ir psichotropines medžiagas, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai patvirtino ir asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, t. y. A. L. (buv. J.) (t. 9, b. l. 18–19, 105–106, 109–112).

13924.3. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad netikėti pirmiau aptartais parodymais nėra pagrindo, tačiau nė vienas iš pirmiau nurodytų asmenų nenurodė, kiek tiksliai narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kam jas išplatino A. K.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog A. K. nuo 2012 m. sausio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. įvairiose Vilniaus vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims miltelių gramą, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, po 30 Lt, kanapių ir jų dalių gramą po 35 Lt, narkotinės medžiagos – kanapių dervos – gramą po 25 Lt, psichotropines medžiagas: metamfetaminą ir PMMA, po 13 Lt už tabletę, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatinimo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, o tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl to teiginiai, kad A. K. nuo 2012 m. sausio vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. įvairiose Vilniaus vietose išplatino tyrimo nenustatytiems asmenims dalį laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šalintini iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio. Tačiau pažymėtina, kad tai nėra pagrindas nuteistajam A. K. švelninti bausmės.

14025. Nesutinkama ir su nuteistojo A. K. skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu jį nuteisė už narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios kratos metu buvo rastos pas A. L., laikymą. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. 140-(928)-IS1-3005 buvo nustatyta, kad 2012 m. vasario 7 d. vykusios kratos metu pas A. L. (buv. J.) rastuose baltuose milteliuose yra 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, rausvos spalvos tabletėse yra 0,059 g psichotropinės medžiagos – PMMA, o į folijos skiautę suvyniotame augalinės kilmės mišinyje – 0,23 g kanapių ir jų dalių (t. 2, b. l. 138–139). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. L. 0,073 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, 0,23 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių laikė su savimi iki 2012 m. vasario 7 d., kai 14.15 val. bute, esančiame ( - ), buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie jos asmens kratos metu rado ir paėmė minėtą narkotinę ir psichotropines medžiagas (t. 18, b. l. 3). Būtent už šiuos neteisėtus veiksmus skundžiamu nuosprendžiu ir yra nuteista A. L., o ne A. K..

14126. Pasak nuteistojo, jis (A. K.) nepagrįstai nuteistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą būtent nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, nes kai kurias narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo tik 2012 m. sausio viduryje. Tačiau su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog A. K. ir A. L. (buv. J.), t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario mėn. pradžios A. L. (buv. J.), t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie prekybos centro „( - )“, esančio ( - ), ir prie namo, esančio ( - ), iš asmens, kuriam byla išskirta į atskirą bylą, T. N., įgijo didelį kiekį – ne mažiau kaip 39,282 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, už miltelių gramą mokėdama 9 Lt, ne mažiau kaip 24,166 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, už gramą mokėdama 23 Lt, ne mažiau kaip 0,059 g psichotropinės medžiagos PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 Lt, psichotropinių medžiagų: ne mažiau kaip 0,181 g metamfetamino ir 4,278 g PMMA, už vieną tabletę mokėdama 8 litus, bei 2012 m. sausio mėn. viduryje prie paviljono Nr. 6, esančio ( - ), A. K. iš L. P. nusipirkdamas įgijo labai didelį kiekį – apie 220 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, už gramą mokėdamas 9 Lt, kurias A. K. atgabeno į garažą Nr. 17, esantį ( - ), kur nuo 2011 m. lapkričio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. laikė, o nuo 2012 m. sausio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario 7 d. dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė ir bute, esančiame ( - ). Aplinkybių, kad A. L., t. y. asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą procesą, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. vidurio iki 2012 m. vasario mėn. pradžios įgytas narkotines ir psichotropines medžiagas A. K. laikė savo nuomojamame garaže, o vėliau ir bute, pats apeliantas neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad narkotines medžiagas per A. L. pradėjo įsigyti nuo 2011 metų spalio mėn. Iš pradžių jis A. L. veždavo į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „( - )“, esančios Viršuliškėse, o ji eidavo su kažkuo susitikti. Jam reikėdavo po 100 g narkotikų (amfetamino), už kuriuos jis iš karto mokėdavo pinigus. Narkotikų įgydavo per A. L. maždaug kartą per savaitę arba kartą per dvi savaites. Paskui praėjus maždaug mėnesiui jam A. L. pasakė, kad dabar narkotikus pirks iš asmens, vadinamo Tadiku, tuomet ją taip pat veždavo į susitikimo vietą, į automobilių stovėjimo aikštelę, prie tos pačios parduotuvės „( - )“, ji išlipdavo ir eidavo pėsčiomis 24 aukštų namo link, po kiek laiko sugrįždavo ir jam (A. K.) paduodavo narkotikus (t. 10, b. l. 45–46). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 99). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis A. K. taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 19, b. l. 137). Pažymėtina, kad šios aplinkybės apie narkotinių medžiagų įgijimą per A. L. ir jų laikymą nuo 2011 m. lapkričio mėnesio nuteistasis A. K. neginčija ir savo apeliaciniame skunde, todėl jo (A. K.) teiginiai, kad jis nepagrįstai nuteistas už narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymą būtent nuo 2011 m. lapkričio mėnesio, laikomi visiškai deklaratyviais. Konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytas narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo laikotarpis, atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai buvo nurodytas ir A. K. pareikštame kaltinime.

14227. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė, jog A. K. bute, esančiame ( - ), iki 2012 m. vasario 7 d. laikė 11,139 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį 67,07 g narkotinės medžiagos kanapių dervos, o 14 val. minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai. Specialisto išvadoje Nr. 140-(963)-IS1-3474 nustatyta, kad kratos metu pas A. K. bute, esančiame ( - ), rasta narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 51,532 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 10,260 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė milteliuose yra 0,838 g, narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 8,934 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė tabletėse yra 0,161 g, psichotropinė medžiaga – PMMA, kurios bendroji masė yra 3,497 g, narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,591 g, narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 14,033 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendroji masė milteliuose yra 0,002 g, psichotropinė medžiaga – PMMA, kurios bendroji masė milteliuose yra 0,037 g, narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 0,828 g, narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 12,024 g, narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 1,036 g, narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė yra 0,969 g (t. 2, b. l. 155–161). Specialisto išvadoje Nr. 140-(967)-IS1-2334 nustatyta, kad kratos metu pas A. K. bute, esančiame ( - ), rasta psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė milteliuose yra 0,041 g, psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė tabletėse yra 0,005 g, psichotropinė medžiaga – PMMA, kurios masė yra 0,255 g, narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 1,059 g (t. 2, b. l. 177–181). Iš aptartų specialistų išvadų matyti, kad bute, esančiame ( - ), 2012 m. vasario 7 d. rastos, paimtos ir ištirtos psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekis, rastas milteliuose, buvo 11,141 g, o tabletėse – 0,166 g. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekį, rastą milteliuose (11,139 g), ir atskirai kiekį, rastą tabletėse (0,168 g). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti tikslinamas: vietoj A. K. inkriminuoto „11,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“ laikymo turi būti nurodyti „11,141 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“ ir vietoj „0,168 g metamfetamino“ – „0,166 g metamfetamino“. Pažymėtina, kad bendras psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekis, rastas bute, esančiame ( - ), yra 11,307 g, todėl A. K. padarytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nesikeičia.

14328. Pasak apelianto, kratos protokoluose įvardyti rastų objektų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimai skiriasi nuo tų, kurie pateikti specialistams tirti. Apeliantas savo skunde nurodo, kurie, jo nuomone, specialisto išvadoje nurodyti objektų pavadinimai kelia abejonę, t. y. voke Nr. 9, voke Nr. 16 ir voke Nr. 17 rastos medžiagos. Iš 2012 m. vasario 7 d. kratos protokolo matyti, kad iš buto, esančio ( - ), virtuvės spintelės paimti keturi plastikiniai šaukšteliai su miltelių pėdsakais, kurie sudėti į plastikinius maišelius ir įdėti į voką Nr. 9; iš kambario, kuris yra pirmas nuo virtuvės dešinėje pusėje, paimtas maišelis su milteliais, kuris įdėtas į voką Nr. 16; iš kambario, kuris yra antras nuo virtuvės dešinėje pusėje, buvo paimta: „Lorafen“ pakelis, kurio viduje 20 vienetų tablečių, „Tele 2“ dėklas, polietileninis maišelis su milteliais viduje, kurie sudėti į voką Nr. 17 (t. 2, b. l. 143–145). Iš 2012 m. gegužės 29 d. specialisto išvados Nr. 140-(963)-IS1-3474 matyti, kad cheminiam tyrimui pateikta: mėlynos spalvos šaukštelis su reljefiniu užrašu „1/4 tsp“ su medžiagos likučiais plastikiniame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 9), mėlynos spalvos šaukštelis su reljefiniu užrašu „1/2 tsp“ su medžiagos likučiais plastikiniame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 9), mėlynos spalvos šaukštelis su reljefiniu užrašu „1 tsp“ su medžiagos likučiais plastikiniame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 9), mėlynos spalvos šaukštelis su reljefiniu užrašu „2 tsp“ su medžiagos likučiais plastikiniame užspaudžiamame maišelyje (vokas Nr. 9) (t. 2, b. l. 155–161). Iš 2012 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(967)-IS1-2334 matyti, kad tirti pateikta: plastikinis uždaromas maišelis su baltos spalvos milteliais (vokas Nr. 16), plastikinis uždaromas maišelis su gelsvos spalvos milteliais ir kartoninė dėžutė su užrašais „Lorafen, 2,5 mg“, kurioje yra pakuotė su 20 vienetų rožinės spalvos tablečių (vokas Nr. 17) (t. 2, b. l. 177–181). Taigi akivaizdu, kad jokių esminių prieštaravimų tarp kratos metu paimtų ir specialistams tirti pateiktų daiktų pavadinimų nėra. Pažymėtina, kad kratos tvarka reglamentuojama BPK 149 straipsnyje, o remiantis šio straipsnio 7 dalimi, kratos protokole išvardijami visi paimti daiktai (nurodomas jų kiekis, svoris, individualios žymės, susidėvėjimas). Nagrinėjamu atveju 2012 m. vasario 7 d. A. K. nuomojamame bute buvo rasti daiktai (objektai, ant kurių ne tik galėjo išlikti nusikalstamos veikos pėdsakų, bet ir buvo būtinybė nustatyti rastų medžiagų turinį), kurie vadovaujantis BPK 205 straipsniu pagal byloje suformuluotą užduotį buvo perduoti specialistui tyrimui atlikti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs, jog šiuo atveju būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios, užfiksavo tik bendras rastų daiktų ypatybes, kuriomis buvo patvirtintas pats faktas apie surastus daiktus ir medžiagas. Natūralu, kad specialistai, šiuos rastus ir paimtus daiktus gavę, apžiūrėję ir atlikę tyrimą, juos ištyrė ir aprašė detaliau ir konkrečiau.

14428.1. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde iškelia abejones dėl 2012 m. vasario 7 d. kratos, vykusios nuomojamame garaže, nes jos metu nei jis (apeliantas), nei liudytojas A. G. nematė, kas buvo rasta ir paimta ir kaip paimti daiktai buvo supakuoti. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. 2012 m. vasario 5 d. kratos protokolas patvirtina, kad kratos metu nuo spintelės paimta mėlynos spalvos dėžutė, kurioje buvo du polietileniniai maišeliai su milteliais, iš spintos, kuri yra garaže kairėje pusėje nuo įėjimo, buvo gelsvos spalvos popierinė dėžutė, kurios viduje – du polietileniniai maišeliai, sudėti vienas į kitą, kurių viduje buvo 4 polietileniniai maišeliai su milteliais, ir kiti daiktai, kurie įrašyti į kratos protokolą. Taip pat iš šio kratos protokolo matyti, kad kratoje dalyvavo kviestinis, t. y. garažų bendrijos pirmininkas A. G., kuris taip pat pasirašė minėtą protokolą (t. 3, b. l. 3–4). Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo abejoti, kad būtent daiktai, nurodyti kratos protokole, ir buvo rasti ir paimti kratos metu.

14529. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje.

146Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

14730. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad A. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, bute, esančiame ( - ), nuo nenustatyto laiko iki 2012 m. gruodžio 8 d. 16.20 val. laikė 12,006 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), kol 2012 m. gruodžio 8 d. 16.20 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai minėtą psichotropinę medžiagą rado ir paėmė. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo A. K. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį motyvai. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad baudžiamojoje byloje nėra jo kaltę patvirtinančių duomenų, o skundžiamas nuosprendis grindžiamas tik prielaidomis, vertina kaip deklaratyvius ir prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai atskleidė nuteistojo A. K. ir liudytojų parodymų esmę, juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, kad nuteistasis A. K. savo gyvenamojoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 2,006 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis 2012 m. gruodžio 8 d. kratos protokolu ir A. K. paaiškinimais bei 2013 m. vasario 21 d. specialisto išvada Nr. 140-(6683)-IS1-922.

14830.1. 2012 m. gruodžio 8 d. kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą bute, esančiame ( - ), jame rasta ir paimta: iš tamsaus kambario nuo lentynos – baltos spalvos plastikinis buteliukas su užrašu „???????????“, kuriame yra 78 tabletės su įspaustu moters pavidalo logotipu ir ½ tabletės dalis, geltonos spalvos plastikinis buteliukas su užrašu „Racing Fast“, kuriame yra į 4 polietileninius maišelius įdėtos tabletės su įspaustu moters logotipu (viename maišelyje 99, antrame – 101, trečiame – 100, ketvirtame – 100 tablečių), lipnioji juosta, plastikiniai maišeliai, iš didžiojo kambario ant grindų stovinčio gaublio – dėžutėje revolveris „Chief cal.380 ME GUM“, kurio būgne įdėtos 6 guminės kulkos ir 6 šoviniai, ir kiti daiktai, kurie įrašyti į kratos protokolą.

14930.2. 2013 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6683)-IS1-922 nurodyta: 1) kad rausvos spalvos tablečių su įspaustu moters logotipu iš baltos spalvos plastikinio indelio „???????????“, 2012 m. gruodžio 8 d. kratos metu rastų bute, esančiame ( - ), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 1,994 g; 2) rausvos spalvos tablečių su įspaustu moters logotipu iš 4 vnt. mazgais surištų bespalvių plastikinių maišelių, esančių geltonos spalvos plastikiniame indelyje „Racing Fast“, 2012 m. gruodžio 8 d. kratos metu rastų bute, esančiame ( - ), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 10,012 g (t. 7, b. l. 171–172).

15030.3. A. K. kratos metu pareiškė, kad tabletės, rastos tamsiajame kambaryje, priklauso jam, jas padėjo ten labai seniai ir jas pamiršo (t. 6, b. l. 70–78).

15130.4. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių A. K. pateiktus kaltinimus dėl neteisėto psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.

15231. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepaneigta jo versija, jog psichotropines medžiagas jo gyvenamojoje vietoje, t. y. bute, esančiame ( - ), laikė ne jis (A. K.), o paliko R. B.. Tai, pasak apelianto, patvirtina liudytojai V. K. ir V. B..

15331.1. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išanalizavo tiek A. K., tiek minėtų liudytojų parodymus ir pagrįstai juos vertino kritiškai. Tokias teismo išvadas pagrindžia ne tik jau pirmiau aptarti rašytiniai bylos įrodymai, bet ir paties nuteistojo A. K. pozicija kratos metu. 2012 m. gruodžio 8 d. kratos protokolo turinys patvirtina, kad kratos metu nuteistasis A. K. ne tik neturėjo jokių pastabų kratą atliekantiems pareigūnams, bet ir nenurodė, kad rastos psichotropinės medžiagos priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Priešingai, nuteistasis A. K. patvirtino rastų medžiagų priklausomumą jam (A. K.). Jokių pastabų dėl rastų medžiagų taip pat nepareiškė ir kratos metu dalyvavusi nuteistojo sutuoktinė V. K. (t. 6, b. l. 70–78). Taigi matyti, kad nei nuteistasis A. K., nei jo sutuoktinė V. K. kratos atlikimo metu apie asmenį, vardu R. B., ar jokį kitą bute gyvenantį asmenį, kuriam galėtų priklausyti bute rastos psichotropinės medžiagos, net neužsiminė. Versiją apie bute gyvenusį asmenį R. B. nuteistasis A. K. iškėlė tik vėliau ikiteisminio tyrimo metu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo iškelta versija yra tik jo gynybinė pozicija, kuria tikėti nėra pagrindo.

15431.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. K. iškeltos versijos dėl to, kad bute, esančiame ( - ), kratos metu rastos psichotropinės medžiagos priklauso R. B., nepatvirtina ir byloje kaip liudytojas apklaustas R. B. tėvas V. B.. Iš liudytojo V. B. parodymų matyti, kad jo sūnus R. B. vartojo narkotikus, tačiau jam nepasakojo, kokius. Jis (liudytojas) dėl vagysčių iš namų 2012 m. lapkričio viduryje sūnų išvarė. Po to, paskambino A. K. ir pasakė, kad R. B. yra pas jį (A. K.). Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. mirė gruodžio 30 d., o jo lavoną policija rado gruodžio 31 d., viešbutyje (t. 17, b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad net jei ir būtų patvirtinta aplinkybė, kad R. B. gyveno bute, esančiame ( - ), o ne viešbutyje, kuriame buvo rastas jo kūnas, tai nepaneigtų pagrįstos teismo išvados, jog rastos psichotropinės medžiagos kartu su kitais jame esančiais daiktais priklauso būtent nuteistajam A. K.. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-242/2014, Nr. 2K-273/2014).

15532. Be to, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė jo (A. K.) tikslą kratos metu rastas psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, vadovaudamasis vien rastų tablečių kiekiu. Tačiau tokie skundo argumentai atmetami kaip deklaratyvūs. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Esminis kriterijus, atribojantis baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, numatytą BK 259 ir 260 straipsniuose, yra kaltininko tikslas tokias medžiagas platinti. BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodytas tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Tai, ar kaltininkas turėjo tokį tikslą, įrodinėjama vertinant objektyvius bylos duomenis, taip pat ir kaltininko parodymus. Iš susiformavusios teismų praktikos matyti, kad aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas ir kt.

15632.1. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad tikslą platinti psichotropines medžiagas, rastas A. K. gyvenamojoje vietoje, apygardos teismas įrodinėjo teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Pažymėtina, kad pas jį (A. K.) bute, be minėtų psichotropinių medžiagų, taip pat rastos priemonės, reikalingos psichotropinių medžiagų dozėms paruošti ir supakuoti, t. y. plastikiniai maišeliai ir lipnioji juosta (t. 7, b. l. 171 – 172). Be to, kai kurios rasta psichotropinė medžiaga jau buvo padalyta po maždaug 100 tablečių į atskirus polietileninius maišelius. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad A. K. šią psichotropinę medžiagą laikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti.

15732.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas rastų tablečių kiekį, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Apeliantas skunde teisingai pažymi, kad pagal šias rekomendacijas dideliu psichotropinės medžiagos – piperazino – kiekiu pripažįstamas toks kiekis, kuris sudaro bent 20 g. Tačiau pažymėtina, kad tokio kiekio nustatymas turi reikšmės tik kaltininko veikai kvalifikuoti pagal atitinkamą BK 260 straipsnio dalį, o ne tikslui – parduoti ar kitaip platinti – nustatyti. Iš pirmiau paminėtos specialisto išvados matyti, kad 2012 m. gruodžio 8 d. rastų, paimtų ir ištirtų psichotropinių medžiagų bendras kiekis yra 12,006 g (t. 7, b. l. 171 – 172). Akivaizdu, kad toks kiekis, atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai buvo nurodytas A. K. pareikštame kaltinime dėl nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

158Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį

15933. BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių pagaminimą, tikrų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių klastojimą, netikrų ar suklastotų Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančių ar oficialiai patvirtintų, bet į apyvartą dar neišleistų pinigų arba vertybinių popierių įgijimą, laikymą ar realizavimą arba įrangos, programinės įrangos ar specialiųjų medžiagų netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti gaminimą, įgijimą, laikymą ar realizavimą. Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-388/2010). Netikrų pinigų laikymas – tai minėtų šio nusikaltimo dalykų turėjimas savo žinioje. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistasis A. K. laikė netikrus pinigus, taip buvo pakenkta valstybės finansų sistemai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. veiką kvalifikavo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

16034. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, o savo išvadas pagrindė išnagrinėtų įrodymų visuma. Įrodymai buvo įvertinti laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Jokių kitų, juo labiau esminių, baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų kolegija šioje byloje irgi nenustatė.

16134.1. Specialisto išvadoje Nr. 11-3065 (12) nurodyta, kad tirti pateiktas 2002 m. laidos 100 eurų banknotas ( - ) (paimtas iš A. K.) pagamintas ne pagal 2002 m. laidos 100 eurų spausdinimo reikalavimus ir yra netikras (t. 7, b. l. 179–180). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats A. K. apeliaciniame skunde neneigia, jog suprato laikantis netikrus pinigus. Apklaustas pirmosios instancijos teisme, A. K. parodė, kad netikri pinigai pas jį atsirado po to, kai su sportininkais buvo turnyre Minske, Baltarusijoje. Ten degalinėje atsiskaitė už degalus. Padavė operatoriui 200 Eur, grąžos gavo 100 Eur ir saują baltarusiškų pinigų. Tuo metu pinigų įdėmiai jis neapžiūrinėjo, tačiau grįžus namo kilo įtarimas, kad pinigai gali būti padirbti. Keitykloje aptariamus pinigus patikrino ir sužinojo, kad jie netikri. Tada jis paskambino į Minską, pasakė, kas atsitiko, ir sulaukė atsakymo, kad už šiuos netikrus pinigus jam bus kompensuota. Pinigus laikė dėl to, kad baltarusiai pasakė, jog atvažiuos ir kompensuos jam (A. K.) (t. 16, b. l. 187–188). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. pripažino laikęs netikrą 100 Eur kupiūrą ir supratęs, jog ji yra netikra, bei nesikreipęs į teisėsaugos institucijas dėl netikro banknoto gavimo, o, kaip pats nurodo, ketinęs grąžinti ją davusiems asmenims, pagrindžia jo kaltę laikius netikrus pinigus.

16234.2. Pažymėtina, kad BK 213 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo pirmiau aptartų veiksmų atlikimo momento. Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla vien už netikro banknoto laikymą ir, priešingai nei mano apeliantas, nereikalauja, kad toks banknotas būtų realizuotas. Todėl apygardos teismas teisingai ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu laikius netikrus pinigus pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

163Dėl A. K. ir R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

16435. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis pripažįsta pardavęs P. N. 216,42 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tačiau mano, jog nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – ir NVIV) jam buvo taikyti nepagrįstai ir neteisėtai, nes nebuvo priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atlikti NVIV jo (A. K.) atžvilgiu, Be to, nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jis (A. K.) padarė išprovokuotas kito nuteistojo, t. y. R. B.. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nuteistasis (R. B.) nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarė dėl to, kad jį (nuteistąjį) išprovokavo P. N..

16536. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistųjų A. K. ir R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo ir vertino surinktų duomenų kontekste. Išvadą, jog nuteistieji A. K. ir R. B. suprato, kad jų veiksmai dėl disponavimo psichotropine medžiaga – metamfetaminu – yra neteisėti, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis nuteistųjų R. B. ir P. N., liudytojo A. M. parodymais, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadomis, kratos ir apžiūros protokolais, slapto sekimo protokolais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolais, taip pat byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitą. Atsižvelgdamas į tai, kad abu nuteistieji neginčija atlikę BK 260 straipsnio 3 dalyje uždraustus veiksmus, apeliacinės instancijos teismas dėl byloje esančių ir aptariamos nusikalstamos veikos padarymą patvirtinančių įrodymų plačiau nepasisako.

16637. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad sankcionuojant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nenustatyta. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta duomenų, kad P. N. platina narkotines ar psichotropines medžiagas, kurias jam tiekia R. B.. Prokurorė, vadovaudamasi BPK 159 straipsniu, su prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 7, b. l. 3–4). Iš šio prašymo turinio matyti, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, slaptą sekimą, darant slaptus vaizdo, garso įrašus, fotografuojant, panaudojant visų rūšių garso įrašymo, fotografavimo technines priemones, galima gauti tyrimui reikšmingų duomenų apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo, disponavimo vietas, šių medžiagų tiekėjus bei pirkėjus, nes kitomis priemonėmis išsamiai ištirti nusikaltimo nėra galimybės. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo leista P. N. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d. atlikti R. B. atžvilgiu nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus, t. y. kontaktuoti tiesiogiai ar netiesiogiai visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, taip pat mobiliojo ar laidinio ryšio telefonais su R. B., vykti į susitikimus su juo, įgyti iš R. B. tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančius R. B. nurodymu, jo interesais ar naudai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, nustatytus BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 260 straipsnio 3 dalyje, atsiskaityti už šias medžiagas pinigais, narkotines ir psichotropines medžiagas laikyti, gabenti, neturint tikslo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti (t. 7, b. l. 30–31). Visa tai apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo gautas teisėtai, tiksliai laikantis BPK nustatytų reikalavimų.

16738. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtus daro ne tik jų sankcionavimo pagrindų teisėtumas, bet ir jų realizavimo teisėtumas. Net ir esant BPK 159 straipsnyje numatytiems pagrindams, taikant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamą veiką (BPK 159 straipsnio 3 dalis). Provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimą, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius. Provokacija kaip veika gali pasireikšti kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį prašant, įtikinėjant, grasinant, šantažuojant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2012, Nr. 2K-530/2012, Nr. 2K-434/2013, Nr. 2K-238-139/2015). Analogiškai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iš esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (Eurofinacom v. France, no. 58753/00, decision of 7 September 2004).

16838.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išanalizavo nuteistojo P. N. parodymus ir kitus bylos duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistieji P. N. ir R. B. bendraudami tarpusavyje vienas kito neprovokavo, o atliko veiksmus, susijusius su ankstesniais susitarimais dėl narkotinių medžiagų platinimo.

16938.1.1. Iš nuteistojo P. N. parodymų matyti, kad R. B. savarankiškai, o ne provokuojamas darė nusikalstamą veiką – pardavė psichotropinę medžiagą (metamfetaminą) P. N.. P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. anksčiau prašė pasidomėti, kam reikia amfetamino ir ekstazio tablečių ir jam skambinant telefonu įvardyti kaip „gaidį“ ir „saldainiukus“ (t. 13, b. l. 123). Pirmosios instancijos teisme P. N. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino ir parodė, kad R. B. pats pas jį atvažiavo ir pasiūlė įsigyti narkotinių medžiagų (t. 16, b. l. 113).

17038.1.2. Šiuos P. N. parodymus taip pat patvirtino nuteistasis L. P.. L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. N. pasakojo, jog hašišą dideliais kiekiais jam atveža asmuo, vadinamas „Gondonų karaliumi“. Šį asmenį taip vadino dėl to, kad jam priklausė aparatai, kuriuose galima nusipirkti prezervatyvų (t. 12, b. l. 106–111). L. P. apygardos teisme šiuos savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino, o apygardos teismo posėdžių salėje nurodė į R. B., kai asmenį, vadinamą „Gandonų karaliumi“. Iš L. P. parodymų matyti, kad iš P. N. žinojo, jog jis (R. B.) jam (P. N.) tiekia narkotines medžiagas (t. 16, b. l. 102). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad įrodymais gali būti pripažįstami ne tik tiesiogiai stebėjusių bylai reikšmingas aplinkybes asmenų parodymai, bet ir asmenų, sužinojusių tokias aplinkybes iš kitų asmenų pasakojimų ar dokumentų arba kitų šaltinių, parodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-288/2011, Nr. 2K-351/2014, Nr. 2K-481/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015).

17138.1.3. Taigi galima spręsti, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis R. B. nebuvo vienkartinė ar atsitiktinė veikla. Informacija, surinkta vykdant telefoninių pokalbių kontrolę, patvirtina, kad R. B. su kitais nuteistaisiais kalba apie psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimą ir pardavimą. Jo aiškų suvokimą, kad daroma veika yra neteisėta, rodo slapta užfiksuotuose pokalbiuose su tiekėju (A. K.) ir pirkėju (P. N.) vartojami specifiniai posakiai, šifruota kalba. Jei nuteistasis nebūtų prekiavęs aptariamomis medžiagomis, jis net nebūtų supratęs asmenų, su kuriais bendravo, užuominų turinio. Dėl to galima daryti pagrįstą išvadą, kad tik žmogus, besiverčiantis narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, gali suprasti ir supranta specifinę, šifruotą kalbą, terminus, kuriuos vartoja tokių medžiagų prekeiviai ir pirkėjai. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad R. B. tyčia daryti nusikalstamas veikas buvo susiformavusi dar prieš teismo leidimą atlikti NVIV.

17238.2. Tai, kad P. N. pirmas paskambino R. B., neduoda pagrindo teigti skatinus, spaudus jį (R. B.) nusikalsti, nes tai, kas, kam ir kieno iniciatyva skambindavo pirmasis, priklausė tik nuo pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio susitarimo. Dėl to negalima teigti, kad P. N. telefono skambučiais taikė kokią nors prievartą, ribojo R. B. galimybę pasirinkti – parduoti prašomą prekę (narkotikus), ar ne. Natūralu, jog paprastai tokio ar kitokio pobūdžio sandoriuose suinteresuotos yra abi pusės: pardavėjas ir pirkėjas. Taigi R. B. pats nusprendė elgtis nusikalstamai ir pardavė narkotines bei psichotropines medžiagas P. N.. Atliekant NVIV nebuvo suvaržyta R. B. pasirinkimo laisvė, nes nuteistasis, užuot pardavęs narkotines ir psichotropines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas bei pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė. Tai, kad nuteistasis R. B., jo gynėjo teigimu, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iš gailesčio savo draugui P. N., taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad R. B. buvo provokuojamas ją padaryti.

17338.3. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą patvirtina ir šių veiksmų metu gauti duomenys – apžiūrų, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija. Tiek 2012 m. gruodžio 7 d., tiek 2012 m. gruodžio 8 d. prieš nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimą P. N. bei jo automobilis buvo apžiūrėti, jo drabužiuose ir automobilyje nebuvo rasta draudžiamų daiktų (t. 7, b. l. 49–50, 51–54, 55–56, 59–60, 61–62). Taip pat P. N. buvo pateikti pažymėti banknotai (t. 7, b. l. 63), kurie prieš atliekant NVIV taip pat buvo apžiūrėti (t. 7, b. l. 34–48, 57–58). Po nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo iš P. N. automobilio buvo paimtos iš R. B. nupirktos narkotinės medžiagos. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad, priešingai nei mano nuteistojo R. B. gynėjas, aplinkybių, kurios leistų pripažinti P. N. veiksmus provokuojančiais R. B. daryti nusikaltimą, byloje nenustatyta.

17439. Nuteistojo R. B. gynėjas taip pat nurodo, kad P. N. negalėjo dalyvauti NVIV, nes pats buvo įtariamasis ir taip stengėsi išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantas, teisinis reglamentavimas (BK 159 straipsnio 1 dalis) nedraudžia leisti įtariamajam dalyvauti imituojant nusikalstamą veiką. Tai, kad įtariamasis sutiko padėti teisėsaugos institucijų pareigūnams gauti įrodymus apie daromas nusikalstamas veikas, tikėdamasis BK 391 straipsnio pagrindu būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, anaiptol nereiškia NVIV neteisėtumo ir gautų duomenų neleistinumo. BK 391 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reglamentavimas nedviprasmiškai įtvirtina tokios situacijos galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-788/2015).

17540. Nuteistojo R. B. gynėjas NVIV taikymo neteisėtumą sieja ir su tuo, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus bei slaptą sekimą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas leido atlikti 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimis, tačiau šios nutartys ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo gautos anksčiau, t. y. 2012 m. spalio 19 d. Iš bylos duomenų matyti, kad NVIV dalyvis P. N. su Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutartimi dėl NVIV atlikimo buvo supažindintas 2012 m. lapkričio 16 d. Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad iki 2012 m. lapkričio 16 d. jokių slaptų ar kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, dėl kurių teisėtumo galėtų kilti abejonių, atlikta nebuvo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas šioje byloje atklikti NVIV nutartį priėmė 2012 m. lapkričio 16 d. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Vilniaus apskrities VPK registracijos žurnalo matyti, kad teismo nutartys ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo gauta po trijų dienų nuo jų priėmimo dienos, t. y. po 2012 m. lapkričio 16 d. Todėl akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo įstaigoje ant šios nutarties buvo uždėjus spaudą „Gauta“ ir jame įrašius 2012 m. spalio 19 d. datą, buvo padaryta techninė klaida.

17641. Nuteistasis A. K. neteisus teigdamas, kad perkant narkotines ir psichotropines medžiagas būtent iš jo (A. K.) buvo peržengtos Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria buvo leista P. N. nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. gruodžio 16 d. atlikti R. B. atžvilgiu nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 259 straipsnio 1 ir 2 dalyse, BK 260 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus, ribos. Kaip matyti iš aptariamos nutarties turinio, P. N. buvo leista kontaktuoti tiesiogiai ar netiesiogiai visomis įmanomomis ryšio priemonėmis, taip pat mobiliojo ar laidinio ryšio telefonais su R. B., vykti į susitikimus su juo, įgyti iš R. B. tiesiogiai ar per kitus asmenis, veikiančius R. B. nurodymu, jo interesais ar naudai, narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atsiskaityti už šias medžiagas pinigais, narkotines ir psichotropines medžiagas laikyti, gabenti, neturint tikslo šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti. Taigi galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju NVIV tikslas buvo ne tik įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų būtent iš R. B., bet ir nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, galimus nusikalstamos veikos bendrininkus, narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo šaltinius, jų realizavimo būdus. Pažymėtina, kad jeigu vykdant NVIV nustatomas dar vienas nusikalstamus veiksmus atlikęs asmuo, nereiškia, kad NVIV buvo taikyti peržengiant nutarties dėl leidimo juos atlikti ribas.

17741.1. Teisėjų kolegijos nuomone, A. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 3 dalyje, jis padarė tik dėl nuolatinio kito nuteistojo R. B. spaudimo, yra deklaratyvaus pobūdžio. Priešingai, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra duomenų, jog darant aptariamą nusikalstamą veiką ne tik išimtinai R. B. siekė įgyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš A. K., bet ir pats A. K. rodė iniciatyvą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo R. B.. Tai patvirtina byloje esantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus protokolai (t. 7, b. l. 135–178, 179). Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012 m. lapkričio 29 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d. A. K. paskambino R. B. ir tarėsi dėl narkotinių medžiagų ir susitikimo. Kito pokalbio, vykusio 2012 m. gruodžio 6 d., metu A. K. informavo R. B. apie galimą parduoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, patikslino, kad pusės kilogramo, kaip prašo R. B., neparduos (t. 7, b. l. 135–179). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. galimybė pasirinkti savo elgesio variantą nebuvo suvaržyta ar kitaip paveikta. Akivaizdu, kad A. K. galėjo pasirinkti kitą teisėto elgesio variantą, t. y. atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į teisėsaugos institucijas bei pranešti apie kurstymą padaryti nusikaltimą, tačiau to nepadarė.

17842. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagrįstai A. K. ir R. B. pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

179Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį

18043. Nuteistasis R. B. teisminio proceso metu tvirtina, kad labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos – kanapių dervos – P. N. nepardavė, savo automobiliu jos negabeno ir neperdavė jos L. P.. Taip pat teigia, kad 2012 m. lapkričio 15 d. P. N. nepardavė psichotropinės medžiagos – piperazino.

18143.1. Tačiau pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus, jo aiškinimus, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai – psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir panašiai.

18244. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį motyvai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai atskleidė nuteistųjų parodymų esmę, detaliai juos išanalizavo ir įvertino surinktų duomenų kontekste. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą išvadą, kad nuteistasis R. B. suprato, jog disponuoja narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, ir tai grindė nuteistųjų P. N. ir L. P. bei liudytojo M. T. parodymais, kurie vienas kitą papildo.

18344.1. P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. P., su kuriuo susipažino P. N. priklausančioje kavinėje, klausinėjo, ar jis (P. N.) negali gauti narkotikų dideliais kiekiais. Viename pokalbyje apie narkotines ir psichotropines medžiagas, kuris vyko 2011 metų spalio mėn. paviljone, esančiame ( - ), dalyvavo ir R. B.. Praėjus maždaug mėnesiui, jam (P. N.) paskambino R. B. ir pasakė, kad turi. Konkrečiai R. B. jam nieko neįvardijo, bet jis (P. N.) suprato, kad kalbama apie narkotikus. 2011 metų lapkričio mėn. R. B. atvažiavo pas jį (P. N.) į paviljoną, esantį ( - ), ir atnešė 8 „plytas“ po 250 g supakuoto hašišo. Minėtą hašišą jis (P. N.) paslėpė lauke prie malkų, už paviljono. R. B. žinojo, kad narkotikai skirti L. P., todėl jis (P. N.) R. B. jokių pinigų už narkotikus nemokėjo – buvo sutarę, kad juos grąžins, kai L. P. parduos narkotikus. Apie tai, kad jau turi narkotikus, jis (P. N.) telefonu pasakė L. P.. Kai L. P. jam (P. N.) atnešdavo pinigus, jis jam duodavo narkotikus „plytomis“, tai yra mažiausiai po 250 gramų, o L. P. už „plytą“ duodavo 1 000 Lt. 2011 metų gruodžio mėn., tikslios datos nepamena, jis (P. N.) kartu su R. B. automobiliu „Mercedes Benz“ L. P. atvežė vieną „plytą“ į ( - ) gatvę, nes buvo labai šalta ir L. P. paprašė privežti. Tada jis (P. N.) iš slėptuvės paėmė vieną „plytą“, padavė ją R. B., o pastarasis įdėjo į automobilio bagažinę. Kai nuvežė L. P., R. B. iš savo automobilio bagažinės paėmė hašišą ir padavė L. P. hašišą, kuris pinigus padavė R. B. (t. 13, b. l. 15). P. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad L. P. jo vis klausinėjo, ar gali jam gauti amfetamino. Šiame pokalbyje dalyvavo ir R. B., kuris pasakė, kad suras. Vėliau jam (P. N.) paskambino R. B. ir pasakė, kad narkotines medžiagas gavo ir susitarė susitikti. Po trijų savaičių R. B. į čeburekinę, esančią ( - ), atvežė du kilogramus hašišo, kuris buvo supakuotas „plytomis“, po 250 gramų, iš viso 8 „plytos“. Vėliau L. P. visą hašišą per kelis kartus nupirko. Vieną kartą L. P. negalėjo atvažiuoti, todėl R. B. nuvežė prie ( - ), kur L. P. atvažiavo pasiimti ir jie tarpusavyje atsiskaitė be jo (P. N.) (t. 13, b. l. 17–19). P. N. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad jis pirmos apklausos metu suklydo sakydamas, jog su R. B. prie parduotuvės „( - )“, esančios ( - ), L. P. vežė vieną „plytą“ hašišo, nors iš tikrųjų vežė 4 „plytas“ hašišo (t. 13, b. l. 25). Pirmosios instancijos teisme P. N. visiškai pripažino kaltę ir parodė, kad pas jį kavinėje lankydavosi L. P., kuris jo (P. N.) paklausė, ar jis negalėtų gauti amfetamino. Dėl to jis (P. N.) to paties paklausė R. B.. Po kurio laiko R. B. atsakė, kad gali gauti kanapių, atvežė pabandyti, buvo labai mažas kiekis, o vėliau atvežė 2 kg, t. y. 8 „plytas“. P. N. kartu su R. B. nuvažiavo prie ( - ), kur L. P. nupirko 4 „plytas“ hašišo. L. P. sumokėjo R. B., o likusias kanapes paslėpė už jo kavinės buvusioje plytų krūvoje, o vėliau šias narkotines medžiagas per kelis kartus nupirko L. P. (t. 16, b. l. 109–115).

18444.1.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų nuteistojo P. N. parodymų turinį, pripažįsta, kad jo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, tačiau jie nėra esminiai, o juos galėjo nulemti nuo įvykių praėjęs pakankamai ilgas laikotarpis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. N. duoti parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu išliko nuoseklūs ir vienodi.

18544.2. Nuteistojo R. B. dalyvavimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis patvirtina ir nuteistojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Iš nuteistojo L. P. parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ne tik jis, P. N., bet ir R. B.. L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. N. papasakojo, kad hašišą jam (P. N.) atveža „Gandonų karalius“, kuris stato aparatus prezervatyvams nusipirkti. R. B. atvažiuodavo pas P. N. į čeburekinę, kur įrengti prezervatyvų pardavimo aparatai ir juos užpildydavo (t. 12, b. l. 106–111). L. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. N. čeburekinėje jo (L. P.) klausė, ar jis nežino, kas norėtų nusipirkti hašišo dideliais kiekiais. Jis (L. P.) surado tris pirkėjus: D., M. ir A. J. su A. K.. Jis (L. P.) šiems asmenims padėjo įgyti narkotines medžiagas, kurias gaudavo iš P. N. (t. 12, b. l. 141). L. P. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai parodė, kad po to, kai P. N. jam pasakė, kad turi hašišo, jis (L. P.) susisiekė su D. ir pastarajam pasakius, kad reikia pabandyti, paprašė P. N. hašišo pabandymui. P. N. davė jam vieną gabaliuką hašišo ir jis perdavė jį D.. Po kurio laiko jam paskambino D. ir pasakė, kad jam reikia „vieną celą“ ar panašiai. Jis suprato tai, kad D. reikia vieno kilogramo hašišo. Paskui jis susisiekė su D. ir M., su jais susitiko ( - ) prie stadiono. D. su M. pagalvojo, kad jis (L. P.) jau turi hašišą, o jis norėjo tik pasakyti ir tiksliai sužinoti, ar jie turi pinigų. Jie pasikalbėjo ir tada jis (L. P.) pasakė P. N., kur ir kada susitiks. P. N. prie parduotuvės atvažiavo „Mercedes“ automobiliu, kurį vairavo R. B., kurį jis (L. P.) pažinojo kaip „Gandonų karalių“. P. N. sėdėjo šalia vairuotojo. Tada P. N. išlipo ir pasakė duoti pinigus R. B. – „Gandonų karaliui“, kad pastarasis perskaičiuotų. Tuomet jis (L. P.) įlipo į automobilį ir padavė pinigus R. B., jis perskaičiavo ir tuomet pasisuko į automobilio užpakalinę sėdynę ir iš ten paėmė iš krepšio maišą, kuriame buvo keturios „plytos“ hašišo ir padavė jam (L. P.). P. N. tuo metu stovėjo prie automobilio (t. 12, b. l. 146). Pirmosios instancijos teisme L. P. parodė, kad R. B. matė prie ( - ) „( - )“ parduotuvės automobilyje, prie vairo. Jis tuo metu perdavė pinigus P. N., kuris pasakė, kad maišelis yra ant užpakalinės sėdynės. Jis (L. P.) įlipo į automobilį ir nuo užpakalinės sėdynės pasiėmė paketą (t. 16, b. l. 101–105). Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, L. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tačiau patikslino, kad maišelį su narkotinėmis medžiagomis pasiėmė pats, o pinigus atidavė P. N. (t. 19, b. l. 142).

18644.2.1. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nuteistasis L. P. negalėjo tiksliai nurodyti, kokiomis aplinkybėmis prie ( - ) parduotuvės „( - )“ buvo perduotos narkotinės medžiagos ir pinigai, tačiau jo parodymus vertinti kaip nepatikimus nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, P. N. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir apygardos teisme bei L. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad pinigai už narkotines medžiagas prie ( - ) parduotuvės „( - )“ buvo perduoti būtent R. B. (t. 12, b. l. 146; t. 13, b. l. 15). Tai, kad nuteistojo L. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra patikimi, patvirtina ir liudytojo M. T. parodymai, kuriuose nurodytos nusikalstamos veikos darymo aplinkybės visiškai sutampa su L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iš L. P. įsigijo 4 „plytas“ hašišo, kurie buvo polietileniniame maišelyje (t. 8, b. l. 121). Apklaustas pirmosios instancijos teisme, liudytojas M. T. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 7–10).

18744.2.2. Taigi išanalizavus pirmiau nurodytus nuteistojo L. P. parodymus, matyti, kad šie parodymai papildo nuteistojo P. N. parodymus apie atskirus nusikaltimo vykdymo eigos fragmentus, kartu paneigdami nuteistojo R. B. parodymus, jog apie narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą ir disponavimą jomis jis (R. B.) nieko nežinojo. Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-253/2013, Nr. 2K-332/2013, Nr. 2K-61/2014 ir kt.).

18845. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad nuteistajam (R. B.) kaltinimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžiamas tik nuteistojo P. N. nepatikimais parodymais. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 260 straipsnio 1 dalyje, remdamasis ne tik nuteistojo P. N. parodymais, bet ir daiktų pateikimo protokolu, specialisto išvada, kurie papildo vienas kitą ir sudaro vientisą įrodymų grandinę.

18945.1. Nuteistasis P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. lapkričio 15 d. po pietų, kai jis (P. N.) buvo paleistas iš policijos įstaigos, paskambino R. B., nes rado savo telefone jo praleistą skambutį. R. B. pasiteiravo jo, kodėl nekėlė telefono, jam paaiškino, jog negirdėjo. R. B. paklausė, ar jis (P. N.) bus čeburekinėje, esančioje ( - ). Jis (P. N.) atsakė, kad bus. Tą pačią dieną apie 18 val. R. B. atvažiavo į minėtą čeburekinę, kur jie kalbėjosi, o R. B. pasiguodė, kad „prezervatyvų verslas sunkiai einasi“, krizė, ir paklausė, ar kam nereikia „gaidžio“, t. y. amfetamino, ir „saldainiukų“, t. y. ekstazio tablečių. Jis (P. N.) pasakė, kad pasidomės, ar yra norinčių. Po to, R. B. nuėjo iki savo automobilio „Mercedes Benz“, o grįžęs jam padavė į servetėlę įvyniotas 2 rožines ekstazio tabletes, nors jis (P. N.) jokių narkotikų neprašė. Kai R. B. išvažiavo, jis (P. N.) paskambino policijos pareigūnams ir pranešė, kad R. B. davė jam dvi ekstazio tabletes, kaip narkotinių medžiagų pavyzdį (t. 13, b. l. 21). P. N. apygardos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 16, b. l. 113).

19045.2. 2012 m. lapkričio 16 d. daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad P. N. savo iniciatyva policijos pareigūnams pateikė dvi tabletes, esančias popierinėje servetėlėje (t. 5, b. l. 115).

19145.3. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6341)-IS1-6652 nurodyta, kad dviejų šviesiai rožinės spalvos tablečių, kurios 2012 m. lapkričio 16 d. buvo pateiktos P. N., sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 0,037 g (t. 5, b. l. 124–125).

19245.4. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų, patvirtinančių R. B. pateiktus kaltinimus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.

19346. Nors apeliantas skunde teigia, kad P. N. pirmosios instancijos teisme davė neteisingus parodymus, tačiau tokie argumentai teismui nesudaro pagrindo nesivadovauti byloje nustatytomis aplinkybėmis ir surinkta įrodymų visuma. Be to, byloje nenustatyta, kad nuteistasis P. N. siektų apkalbėti nuteistąjį R. B..

19447. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagrįstai R. B. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 ir 3 dalis.

195Dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. P.

19648. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. tvirtina, kad apygardos teismo nuosprendžiu jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta 11 (vienuolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, ir prašo, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, bausmę sušvelninti.

19749. BK numatyti du atvejai, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta įstatyme. Šie atvejai numatyti BK 62 straipsnyje ir BK 54 straipsnio 3 dalyje. Švelnesnės bausmės, nei nustatyta įstatyme, paskyrimas reiškia, kad kaltininkui teismas skiria įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą nenustatytą bausmės rūšį ar mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatyta minimali bausmė.

19850. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014).

19951. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalimi teismui suteikiama galimybė pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamajame įstatyme šio principo apibrėžtis nepateikta. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių visumos įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

20052. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. P. bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, įvertino tai, kad L. P. padarė tyčinį, labai sunkų, pavojingą visuomenei nusikaltimą. Vertindamas nuteistojo asmenybę, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad L. P. nusikalto būdamas anksčiau teistas, teistumas nusikalstamos veikos padarymo metu išnykęs nebuvo, taip pat jis buvo baustas administracine tvarka. Teismas pripažino, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

20153. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiui, kad apygardos teismas, skirdamas bausmę L. P., neįvertino visų tam reikšmingų aplinkybių, o tai turėjo įtakos netinkamam BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas byloje nepagrįstai nenustatė nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.

20253.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnams sulaikius nuteistąjį, pastarasis prisipažino, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis. L. P. duoti parodymai buvo reikšmingi BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nusikalstamai veikai nustatyti. Šias aplinkybes patvirtina nuteistojo apklausos, asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolai (t. 12, b. l. 106, 111, 112–114, 115–117, 118–120, 121–123, 124–126, 127–129). Be to, nuteistasis neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, nes visiškai prisipažino ir analogiškas aplinkybes nurodė apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 12, b. l. 131–133). Taip pat svarbu pažymėti, kad nuteistasis L. P., sutikdamas ikiteisminio tyrimo metu atlikti NVIV nuteistųjų P. N. ir R. B. atžvilgiu (t. 6, b. l. 24–25, 26), ikiteisminio tyrimo pareigūnams sudarė sąlygas atskleisti kitus tokios pat rūšies labai sunkius nusikaltimus ir nustatyti juos darančius asmenis. Tai patvirtino apeliacinio proceso metu apklausti liudytojai M. M. ir A. M. (t. 19, b. l. 75–78). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent L. P. ir P. N. parodymais nustatyta, kad pagrindiniai narkotinių bei psichotropinių medžiagų tiekėjai bei platintojai buvo R. B., A. K. ir A. K.. Byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus 2012 m. rugpjūčio 31 d. protokolas dėl tyrimo veiksmų atlikimo ir rezultatų fiksavimo patvirtina, kad vadovaujantis Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo atliekami NVIV, kurių metu L. P. čeburekinėje, esančioje ( - ), susitiko su P. N., tačiau dėl techninių sutrikimų vaizdo ir garso įrašas nepavyko (t. 6, b. l. 31). Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad dėl techninių kliūčių NVIV nebuvo tinkamai realizuotas, neleidžia daryti išvados, kad L. P. nesistengė aktyviai padėti pareigūnams atskleisti daromas nusikalstamas veikas ir nustatyti jas darančius asmenis. Liudytojų M. M. ir A. M. vertinimai dėl L. P. veiksmų po NVIV atlikimo, t. y. kad nuteistasis neteikė informacijos, neskambino ar pan., yra subjektyvaus pobūdžio (t. 19, b. l. 75–78). Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam L. P. bausmę, šių aplinkybių neįvertino, yra pagrįstas.

20353.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens savo ir kitų asmenų nusikalstamų veiksmų vertinimas, jų atskleidimas yra svarbus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo ateityje elgsis tinkamai, laikysis įstatymo reikalavimų ir daugiau nenusikals. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, L. P. tvirtino, kad gailisi dėl savo veiksmų. Taigi nuteistojo kritinis požiūris į savo padarytus veiksmus leidžia teismui pagrįstai manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Nuteistasis L. P. dirba pagal verslo liudijimą (t. 16, b. l. 186), yra sukūręs šeimą, kartu su sugyventine D. P. augina mažametį vaiką (t. 16, b. l. 185), taip pat turi du nepilnamečius vaikus iš buvusios santuokos (t. 16, b. l. 183–184).

20453.3. Be abejo, pirmiau nurodytos aplinkybės nepašalina L. P. padarytos veikos pavojingumo, jo atsakomybės už padarytą labai sunkų nusikaltimą, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti jas nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. L. P. ilgalaikis atskyrimas nuo darbo, šeimos ir visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, šeimos ir darbinius santykius, o kartu sumenkinti nusikaltusio asmens bendradarbiavimo, kuo greičiau atskleidžiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius kitus asmenis, reikšmę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y. padaryto nusikaltimo pavojingumas, padariniai, kaltininko asmenybė, jo veiksmai po nusikaltimo padarymo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju yra aplinkybės, patvirtinančios, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta ir L. P. paskirta, nors ir sankcijos minimumui artima laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu prieštarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas P. N., kuris taip pat sutiko bendradarbiauti su pareigūnais, paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, t. y. laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas visas aplinkybes, L. P. skiriama laisvės apribojimo bausmė. Nors L. P. anksčiau teistas, tačiau tai negali būti priežastimi šioje byloje netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

20553.4. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalies 1 ir 3 punktais, per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį L. P. taip pat įpareigojamas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigose; įpareigojamas tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; taip pat uždraudžiama turėti, naudoti ir įgyti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

20654. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam L. P. paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. laisvės apribojimą. Tokia bausmė kartu su suderintais draudimais ir įpareigojimais yra pakankama ne tik nubausti L. P. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis dėl L. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmės paskyrimo keičiama netinkamai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir neteisingai paskyrus bausmę.

207Dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. K.

20855. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą paskirta laisvės atėmimo bausme.

20956. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, kaip minėta pirmiau, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-252/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę A. K., teisingai taikė BK 41 straipsnio ir BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas. A. K. padarytos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 6 dalys). Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, baustas administracine tvarka, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė už BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nusikalstamų veikų padarymą yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo jos švelninti. Pažymėtina, kad kiekvienam nuteistajam skiriama bausmė individualizuojama. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad P. N. aktyviai padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jas darančius asmenis, aktyviai bendradarbiavo su pareigūnais, o šis pozityvus elgesys, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, rodo mažesnį P. N. asmenybės pavojingumą.

21057. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, nustatyto BK 159 straipsnyje, padarymą nustatyta bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. K. skiriamos bausmės rūšį ir dydį už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 159 straipsnyje, padarymą, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. K. iš esmės pripažįsta padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau neigia padaręs nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 159 straipsnyje. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms nėra būtinų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų A. K. pripažinti šią jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad A. K. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitose neįregistruotas. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtų aplinkybių visumą ir kiekvieną iš jų atskirai, A. K. už aptariamo nusikaltimo padarymą parenka laisvės atėmimo bausmę, nustatydama jos dydį, mažesnį, nei numato baudžiamojo įstatymo vidurkis.

211Dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems A. K. ir R. B.

21258. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl A. K. ir R. B. paskirtų bausmių. Teisėjų kolegija, patikrinusi šią baudžiamosios bylos dalį, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatė. Apygardos teismas, skirdamas bausmes A. K. ir R. B., atsižvelgė į jų asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą. Įvertinus visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, A. K. ir R. B. švelninti paskirtas laisvės atėmimo bausmes nėra pagrindo.

213Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

214Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

215Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 159 straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir priimti naują nuosprendį:

216A. K. pripažinti kaltu pagal BK 159 straipsnį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

217Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį, ir A. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

218A. K. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybes, kad jis nuo 2011 m. lapkričio mėnesio vidurio iki 2012 m. vasario mėnesio pradžios dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų išplatino įvairiose Vilniaus miesto vietose tyrimo nenustatytiems asmenims.

219Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį.

220Į bausmės atlikimo laiką A. K. įskaityti laiką, kurį jis išbuvo laikinai sulaikytas nuo 2012 m. vasario 7 d. iki 2012 m. vasario 9 d. ir suimtas nuo 2012 m. vasario 10 d. iki 2013 m. liepos 5 d.

221Nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad A. K. bute, esančiame ( - ), neteisėtai laikė 11,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 23,936 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, psichotropinių medžiagų: 0,168 g metamfetamino ir 3,789 g PMMA, didelį kiekį 67,07 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, patikslinti ir vietoj A. K. inkriminuoto „11,139 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“ laikymo nurodyti „11,141 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino“, o vietoj „0,168 g metamfetamino“ nurodyti „0,166 g metamfetamino“.

222Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti nuteistojo L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei ją padariusius asmenis.

223L. P., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą vienuolikos metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti dvejų metų laisvės apribojimo bausme.

224Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalies 1 ir 3 punktais, per šį laikotarpį L. P. įpareigoti būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar buvimu gydymo įstaigose; įpareigoti tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje; uždrausti turėti, naudoti ir įgyti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

225Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms, ir nustatyti neatliktą bausmę – vienerius metus vienuolika mėnesių ir dvidešimt šešias dienas laisvės apribojimo.

226Nuteistojo A. K., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko apeliacinius skundus ir prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl L. L. (L. L.) ir V. J. (V. J.) išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, atmesti.

227Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2012 m.... 5. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 6. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dešimčiai metų... 7. – pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – trisdešimčiai parų arešto.... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 9. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 10. A. K. dėl kaltinimo pagal BK 159 straipsnį išteisintas, jam nepadarius... 11. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 12. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams;... 13. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;... 14. – pagal BK 213 straipsnio 1 dalį – dvidešimčiai parų arešto;... 15. – pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (Vilniaus apygardos teismo 2016 m.... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 17. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 18. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 19. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams... 20. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų;... 21. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vienuolikai metų.... 22. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 23. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės... 24. V. J. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisintas,... 25. L. L. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisintas,... 26. Baudžiamoji byla, kurioje L. L. buvo kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2... 27. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. K., P. N., tačiau... 28. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi baudžiamoji byla... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 30. 1. A. K. ir A. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą... 31. A. K. nurodytu laikotarpiu dalį minėtų narkotinių ir psichotropinių... 32. 1.2. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neturėdamas... 33. 1.3. L. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. lapkričio... 34. L. P. 2011 m. gruodžio 4 d. apie 16 val. prie prekybos centro „( - )“,... 35. L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio 5 d. apie 14 val. 50 min.... 36. L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėnesio viduryje,... 37. L. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. sausio mėnesio... 38. 1.4. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio... 39. R. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. gruodžio 4 d. po to, kai P. N.... 40. 1.5. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, turėdamas... 41. 1.6. Taip pat R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m.... 42. 1.7. A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 8 d.... 43. 1.8. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai,... 44. 1.9. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, neturėdamas... 45. 1.10. Taip pat A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nuo tyrimo... 46. 1.11. A. K. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtam narkotinių bei... 47. 1.12. V. J. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L.... 48. 1.13. L. L. buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L.... 49. 1.14. L. L., t. y. asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, suėjus... 50. 2. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 51. V. J. ir L. L. pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 260... 52. A. K. pripažinti kaltu pagal BK 159 straipsnį ir jam paskirti dvejų metų... 53. 2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK... 54. 2.2. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 55. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš A. K., L. L., V. J. ir A. L. parodymų... 56. Apelianto vertinimu, šie asmenų parodymai patvirtina, kad A. L. ir A. K.... 57. 2.3. Prokuroras skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 58. 2.4. Apeliantas tvirtina, kad šių asmenų parodymus patvirtina ir kiti byloje... 59. 2.5. Atmestini L. L. argumentai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų galimai... 60. 2.6. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos... 61. 2.7. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 62. 3. Nuteistasis L. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 63. 3.1. Nuteistasis skunde neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos... 64. 3.2. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu,... 65. 3.3. Nuteistasis L. P. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 66. 3.4. Apeliantas skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią... 67. 4. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 68. 4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 69. 4.2. Skunde apeliantas cituoja teismų praktiką ir atkreipia dėmesį, kad... 70. 4.3. Spręsdamas klausimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų... 71. 4.4. A. K. pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, jog... 72. Be to, apeliantas skunde pateikia palyginamąją analizę, išdėstydamas... 73. Skunde pažymima ir tai, kad 2012 m. vasario 7 d. kratos, vykusios garaže,... 74. 4.5. Taip pat nuteistasis A. K. teigia, kad jis yra nuteistas už disponavimą... 75. 4.6. Apeliantas skunde pažymi ir tai, kad neteisėtas narkotinių ar... 76. 4.7. Apeliantas skunde tvirtina, kad yra nepagrįstai pripažintas kaltu ir... 77. 4.8. A. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingą... 78. 5. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 79. 5.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 80. 5.2. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 81. 5.3. Pažymi, kad psichotropines tabletes, kurių sudėtyje buvo 12,006 g... 82. 5.4. A. K. skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal Narkotinių ir... 83. 5.5. Nuteistasis A. K. nurodo, kad nors duodamas parodymus pirmosios... 84. 5.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme kaip... 85. 5.7. Taip pat nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad jam inkriminuotą... 86. 5.8. Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 87. 6. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas Arūnas Justeikas apeliaciniame skunde... 88. 6.1. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas... 89. 6.2. Gynėjas skunde pažymi, kad R. B. nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu... 90. 6.3. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas šiuose epizoduose... 91. 6.4. Nuteistojo gynėjas skunde taip pat tvirtina, kad R. B. nepagrįstai... 92. 6.5. Pažymi, kad P. N. buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų, todėl... 93. 6.6. Skunde prašoma atkreipti dėmesį ir į tai, kad P. N. šioje... 94. 6.7. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus miesto 3... 95. 7. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros... 96. 8. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos... 97. Dėl V. J. ir L. L. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį... 98. 9. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 99. 10. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino,... 100. 11. Nagrinėjamoje byloje V. J. ir L. L. inkriminuotas neteisėtas didelio... 101. 12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 102. 12.1. V. J. ir L. L. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių... 103. 12.1.1. Nors patys išteisintieji V. J. ir L. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo... 104. 12.2. V. J. ir L. L. taip pat buvo kaltinami ne tik narkotinių ir... 105. 12.2.1. Ši kaltinimo dalis grindžiama nuteistųjų A. K. ir A. L. parodymais,... 106. 12.2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar... 107. 12.2.3. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu... 108. 13. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio... 109. 14. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 110. Dėl A. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 159 straipsnį... 111. 15. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija A. K. išteisinimo pagal BK 159... 112. 16. Vilniaus apygardos teismas išvadą, kad A. K. kaltė, padarius jam... 113. 17. Kaip minėta pirmiau, BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal... 114. 17.1. A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. spalio... 115. 17.2. Pažymėtina, kad A. K. veiksmus, atitinkančius BK 159 straipsnyje... 116. 17.3. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad... 117. 17.3.1. Nors kaltinamajame akte inkriminuojant A. K. aptariamą nusikalstamą... 118. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį... 119. 18. Nagrinėjamoje byloje A. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už... 120. 19. Nuteistasis A. K. teigia, kad jis nuteistas nepagrįstai, nes jo kaltė... 121. 20. BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 122. 21. Priešingai nei teigia apeliantas, jo (A. K.) kaltumas dėl neteisėto... 123. 21.1. 2012 m. vasario 7 d. vykusios kratos A. K. gyvenamojoje vietoje,... 124. 21.2. Pažymėtina, kad, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. K. taip... 125. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 126. 22. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo A. K.... 127. 23. Kaip minėta, iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, kad... 128. 23.1. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad jo veika... 129. 23.2. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad jis (A. K.) pagal BK... 130. 23.2.1. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. sausio mėn.... 131. 23.2.2. L. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. sausio viduryje... 132. 23.2.3. Asmuo, kuriam byla išskirta į atskirą procesą, t. y. A. L. (buvusi... 133. 23.2.4. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, L.... 134. 23.2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23... 135. 23.3. Kaip matyti iš specialistų išvadų, šioje byloje nustatytas... 136. 24. Kita vertus, net ir pripažinus A. K. inkriminuotas aplinkybes, kad jis iš... 137. 24.1. Kaip minėta pirmiau, teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir... 138. 24.2. A. K. pareikšto kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinių ir... 139. 24.3. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 140. 25. Nesutinkama ir su nuteistojo A. K. skundo argumentu, kad pirmosios... 141. 26. Pasak nuteistojo, jis (A. K.) nepagrįstai nuteistas už narkotinių ir... 142. 27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas nustatė, jog... 143. 28. Pasak apelianto, kratos protokoluose įvardyti rastų objektų bei... 144. 28.1. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde iškelia abejones dėl 2012 m.... 145. 29. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas padarė... 146. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 147. 30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios... 148. 30.1. 2012 m. gruodžio 8 d. kratos protokolas patvirtina, kad atlikus kratą... 149. 30.2. 2013 m. vasario 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6683)-IS1-922... 150. 30.3. A. K. kratos metu pareiškė, kad tabletės, rastos tamsiajame kambaryje,... 151. 30.4. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų... 152. 31. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje liko nepaneigta jo... 153. 31.1. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas išanalizavo tiek A. K., tiek... 154. 31.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. K. iškeltos... 155. 32. Be to, pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 156. 32.1. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad... 157. 32.2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas,... 158. Dėl A. K. nuteisimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį... 159. 33. BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikrų... 160. 34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visas... 161. 34.1. Specialisto išvadoje Nr. 11-3065 (12) nurodyta, kad tirti pateiktas 2002... 162. 34.2. Pažymėtina, kad BK 213 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos... 163. Dėl A. K. ir R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį... 164. 35. Iš nuteistojo A. K. apeliacinio skundo matyti, kad jis pripažįsta... 165. 36. Nagrinėjamu atveju skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti... 166. 37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 167. 38. Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus teisėtus... 168. 38.1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 169. 38.1.1. Iš nuteistojo P. N. parodymų matyti, kad R. B. savarankiškai, o ne... 170. 38.1.2. Šiuos P. N. parodymus taip pat patvirtino nuteistasis L. P.. L. P.... 171. 38.1.3. Taigi galima spręsti, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir... 172. 38.2. Tai, kad P. N. pirmas paskambino R. B., neduoda pagrindo teigti skatinus,... 173. 38.3. Nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumą patvirtina ir... 174. 39. Nuteistojo R. B. gynėjas taip pat nurodo, kad P. N. negalėjo dalyvauti... 175. 40. Nuteistojo R. B. gynėjas NVIV taikymo neteisėtumą sieja ir su tuo, kad... 176. 41. Nuteistasis A. K. neteisus teigdamas, kad perkant narkotines ir... 177. 41.1. Teisėjų kolegijos nuomone, A. K. skunde nurodytos aplinkybės, kad... 178. 42. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 179. Dėl R. B. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 3... 180. 43. Nuteistasis R. B. teisminio proceso metu tvirtina, kad labai didelio kiekio... 181. 43.1. Tačiau pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje... 182. 44. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai išdėstyti nuteistojo R. B.... 183. 44.1. P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. P., su kuriuo susipažino... 184. 44.1.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų nuteistojo P. N.... 185. 44.2. Nuteistojo R. B. dalyvavimą disponuojant narkotinėmis medžiagomis... 186. 44.2.1. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose... 187. 44.2.2. Taigi išanalizavus pirmiau nurodytus nuteistojo L. P. parodymus,... 188. 45. Nuteistojo R. B. gynėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, kad... 189. 45.1. Nuteistasis P. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m.... 190. 45.2. 2012 m. lapkričio 16 d. daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad P.... 191. 45.3. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2012 m. lapkričio 29... 192. 45.4. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų... 193. 46. Nors apeliantas skunde teigia, kad P. N. pirmosios instancijos teisme davė... 194. 47. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja,... 195. Dėl bausmės skyrimo nuteistajam L. P.... 196. 48. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. P. tvirtina, kad apygardos teismo... 197. 49. BK numatyti du atvejai, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę... 198. 50. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:... 199. 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54... 200. 52. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. P. bausmę pagal BK... 201. 53. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo teiginiui, kad apygardos... 202. 53.1. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareigūnams sulaikius nuteistąjį,... 203. 53.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką... 204. 53.3. Be abejo, pirmiau nurodytos aplinkybės nepašalina L. P. padarytos... 205. 53.4. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalies 1 ir 3... 206. 54. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 207. Dėl bausmės skyrimo nuteistajam A. K.... 208. 55. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu... 209. 56. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3... 210. 57. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, nustatyto BK 159 straipsnyje,... 211. Dėl bausmių skyrimo nuteistiesiems A. K. ir R. B.... 212. 58. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl A. K. ir R.... 213. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 214. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:... 215. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 159 straipsnį... 216. A. K. pripažinti kaltu pagal BK 159 straipsnį ir nuteisti jį laisvės... 217. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę apėmimo būdu... 218. A. K. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybes, kad jis nuo 2011 m. lapkričio... 219. Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį.... 220. Į bausmės atlikimo laiką A. K. įskaityti laiką, kurį jis išbuvo laikinai... 221. Nuosprendžio dalį, kuria nustatyta, kad A. K. bute, esančiame ( - ),... 222. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažinti nuteistojo L. P.... 223. L. P., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54... 224. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktais, 6 dalies 1 ir 3... 225. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti dvi laikino... 226. Nuteistojo A. K., nuteistojo R. B. gynėjo advokato Arūno Justeiko... 227. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....