Byla 1A-15-148/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžių, kuriais:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Gaudutienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),Violetos Ražinskaitės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Audronei Rasiulienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Stasiui Zabitai, Džigintui Žebeliui, Aušrai Ručienei, Valdui Burneikiui, Leonorai Vasiliauskienei, Bogdanui Chranovskiui, Sauliui Juzukoniui, Gediminui Skaisčiui, nuteistiesiems L. E., J. M., A. B., N. G., S. J., S. N., A. B., išteisintiesiems R. B., E. G., nukentėjusiesiems A. B., J. B., vertėjai Žanai Tadorovskajai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo A. B., nuteistųjų J. M., N. G., A. B., S. N., S. J., nuteistojo L. E. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Bogdano Chranovskio (Bogdan Chranovskij) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžių, kuriais:

2L. E. (L. E.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

4S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

6S. N. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

7S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

9S. J. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

10A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį subendrintos apėmimo būdu ir prie jos pridėta dalis bausmės pagal BK 254 straipsnio 1 dalį ir A. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

12A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties.

13A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

14Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 1 (vienam) mėnesiui. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

15A. B. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

16N. G. (N. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

18N. G. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

19Baudžiamoji byla S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. pagal BK 289 straipsnį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

20R. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnį, BK 146 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

21Iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista solidariai: A. B. 9 161 966 Lt, J. B. 74 979,5 Lt, O. B. (O. B.) 9 500 Lt turtinės žalai atlyginti, bei A. B. 20 000 litų, J. B. 30 000 Lt A. B. 30 000 Lt, O. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. A. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

22A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista solidariai 6 000 litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

23Iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista po 467,85 litų proceso išlaidoms byloje.

24J. M. (J. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

25Vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis 2010 m. balandžio 22 d., 2011 m. birželio 10 d. ir 2013 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 140 MGL bauda. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

26Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, J. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto už 26 000 litų konfiskavimas.

27J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

28A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 170 MGL dydžio bauda, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 250 MGL dydžio bauda.

29Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 250 MGL dydžio bauda.

30Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto už 72 750 litų konfiskavimas.

31E. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

32Nukentėjusiojo A. B. (A. B.) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

33Iš A. S. ir J. M. priteista po 593,55 litų proceso išlaidoms byloje.

34Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1-11-350/2014 ir Nr. 1-14-350/2014, kuriose priimti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiai, sujungtos ir apeliacine tvarka išnagrinėtos kartu.

35Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

36S. J., S. N., N. G., A. B., L. E. ir A. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami organizuota grupe, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir, įsibrovę į patalpą, pavartodami fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat jį pavartoti, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

37L. E. 2008 metais, tiksliau nenustatytu laiku, suteikus kitiems organizuotos grupės nariams informacijos apie A. B. namuose ( - ), turimą didelės vertės ikonų kolekciją ir jos išdėstymą name, ikonų kolekcijos vertę bei iš anksto pažadėjus realizuoti pagrobtus daiktus, organizuotos grupės nariai – S. J., S. N., N. G., A. B. ir L. E. nutarė organizuoti plėšimą, t. y. parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones. Po to šio nusikalstamo plano įgyvendinimui organizuotos grupės nariai įgijo žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. ( - ) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą bei antrankius ir, stebėdami namą ( - ), ir jame gyvenančius A. B., J. B., A. B. ir O. B., surinko informaciją apie pastarųjų vykimo į namus maršrutus, naudojamus automobilius. Tęsdami nusikalstamą veiką, gavę informaciją iš L. E., jog A. B. yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, organizuotos grupės nariai S. J., S. N., N. G. ir A. B. parengė detalų plėšimo planą, t. y. nutarė panaudodami policijos pareigūno uniformą ir baltos spalvos mikroautobusą su skiriamąja žalia juosta, sustabdyti automobilį, kurį vairuos O. B., ir pastarojo atžvilgiu pavartojus fizinį smurtą, pagrobti namo ( - ), garažo durų pultą, po to juo pasinaudojus įsibrauti į namą, palaužti name esančių asmenų pasipriešinimą ir pagrobti A. B. ir J. B. priklausančią ikonų kolekciją.

38Vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo – spalio mėnesiais, tiksliai nenustatytomis dienomis, vakarais, tris kartus S. J., L. E., S. N., N. G., A. B. ir A. B., turėdami nusikaltimui būtinas priemones – žalias lipnias juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. ( - ) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių, tris lipnios juostos rulonėlius, penkis atsuktuvus, apsauginius akinius, plastikinį maišelį, reples, metalinius strypelius, laužtuvą bei antrankius, atvykę į ( - ), būdami tamsiai apsirengę, išsidaliję radijo stoteles, pasidalinę vaidmenimis, ryšio priemonių šaukiniais, užėmę iš anksto numatytas stebėjimo vietas miškelyje šalia kelio prie ( - ), laukė automobiliu namo grįžtančio O. B., tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo organizuotos grupės narių valios, nes O. B. tuo laiku neparvažiavo.

39Po to, L. E. nedalyvaujant, 2008 metų spalio 9 d., apie 22.00 val., S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. B. atvyko prie ( - ), kur 2008 metų spalio 10 d., apie 0.30 val., A. B., būdamas apsirengęs policijos pareigūno uniforma, sustabdė automobiliu „Volvo C70“, valstybinis Nr. ( - ) važiavusį O. B., po ko organizuotos grupės nariai pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą – trenkė jam į nugarą, uždėjo antrankius ir tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis, apvyniojo jo veidą ir kojas lipnia juosta, bei sudavę du smūgius į įvairias kūno vietas, patalpino jį į automobilio bagažinę, taip neteisėtai atimdami O. B. laisvę, ir pagrobė svetimą turtą – automobilį „Volvo C70“, valstybinis Nr. ( - ) Po to pavežę nukentėjusįjį apie 100 metrų, ištraukė jį iš bagažinės ir vėl prieš jį vartojo fizinį smurtą – trenkė ne mažiau kaip dešimt smūgių per kojas ir kitas kūno vietas, sukiojo rankų pirštus, spaudė pirštais nukentėjusiojo akis bei apipylę jį skysčiu, panašiu į benziną, grasino padegti, jeigu šis nepapasakos, kas yra name, kur name yra seifas, pinigai, šaunamasis ginklas, ar įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, signalizacija bei kaip patenkama į namus. Dėl viso O. B. atžvilgiu pavartoto smurto jam buvo padaryti kairės rankos 1 ir 4 pirštų raiščių patempimai, paviršiniai nubrozdinimai abiejų riešų srityse, kraujosruvos dešiniame petyje, dešiniame žaste, krūtinėje abipus, pilvo sienoje, kairės pažasties srityje, dešinio kelio ir blauzdos išoriniame paviršiuje. Gavę plėšimo padarymui būtiną informaciją bei namo garažo durų pultą, patalpino O. B. į automobilio „Volvo C70“, valstybinis Nr. ( - ) bagažinę ir panaudoję pagrobtą garažo durų pultą apie 2.30 val. įsibrovė į namą, esantį ( - ). Tęsdami nusikalstamą veiką pavartojo name buvusių J. B. ir A. B. atžvilgiu fizinį smurtą – trenkė A. B. ne mažiau kaip penkis smūgius į veido sritį ir dešinę koją, taip padarydami kraujosruvą ir nubrozdinimus veide, nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, surišo J. B. ir A. B., po to atvežė automobilio bagažinėje laikomą ir surištą O. B., nunešė jį į namo kambarį, kuriame buvo saugomi J. B. ir A. B.. Tokiu būdu organizuotos grupės nariai, neteisėtai atėmę O. B., J. B. ir A. B. laisvę ir galimybę priešintis, pavartodami fizinį ir psichinį smurtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – A. B. ir J. B. priklausančią 294 ikonų kolekciją, kurią sudaro: ikona „Išganytojas Visavaldis“ už 103 500 Lt, ikona „Donskaja Švč. Dievo Motina“ už 345 000 Lt, ikona „Išganytojo veidas“ su sidabriniu aptaisu už 172 500 Lt, ikona „Šv. Mikalojaus arkangelo Soboras“ su sidabriniu aptaisu už 26 000 Lt, ikona „Sergejus Radonežskis“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 138 000 Lt, ikona „Tėvynė“ už 8000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu ir emaliuotu vainiku už 86 250 Lt, ikona „Smolensko Švč. Dievo Motina“ kiote už 34 500 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu ir emaliuota plokštele už 86 250 Lt, ikona „Vienturtis sūnus“ kiote už 14 000 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Išganytojo veidas, acheiropita“ su sidabriniu aptaisu ir „Faberge“ spaudais bei emaliuotais vainiko kampais už 80 000 Lt, ikona „Petrovo Švč. Dievo Motina“ už 103 500 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 34 500 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 5175 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, emaliuotais vainikais, kiote už 34 500 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 10 350 Lt, ikona „Fiodoro Švč. Dievo Motina“ už 32 000 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu, kiote ir rėmu už 10 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 42 000 Lt, ikona „Sergejus Radonežskis“ su sidabriniu paauksuotu aptaisu, kiote už 8625 Lt, ikona „Tėvynė“ su sidabriniu aptaisu, emaliuotais vainikais, kiote už 20 700 Lt, ikona „Šv. Ona Kunigaikštienė“ su sidabriniu aptaisu, emaliuotais vainikais, kiote už 69 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa su pasirinktais šventaisiais“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 6900 Lt, ikona „Keturių dalių“, kiote už 14 000 Lt, ikona „Šv. Fiodoras kankinys“ kiote už 10 000 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ už 10 350 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 2400 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 2200 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu už 5175 Lt, ikona „Šv. Aleksandras Nevskis“ su sidabriniu aptaisu, emaliuotais vainikais už 7000 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su aptaisu ir rėmu už 9000 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu, emaliuotais vainikais ir kiotu už 20 700 Lt, ikona „Metropolitas“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 10 350 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 6900 Lt, ikona „Šv. Kozma ir Damianas“ kiote už 6900 Lt, ikona „Šv. Andrius pirmapradis“ kiote už 1380 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su rėmu už 1380 Lt, ikona „Šv. Andrius pirmapradis“ kiote už 5175 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 18 000 Lt, ikona „Du šventieji“ metalinė, paauksuota, su rėmu už 3450 Lt, ikona „Nukryžiavimas“ su žalvariniu kryžiumi už 5000 Lt, ikona „Tichvino Hodegetrija“ su sidabriniu aptaisu ir vainiku už 69 000 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu ir emaliuotais įdėklais už 17 250 Lt, ikona „Švč. Dievo Motina Trijų rankų“ kiote už 10 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 4485 Lt, ikona „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 24 150 Lt, ikona „Prisikėlimas“ su rėmu už 5175 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 6210 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ už 20 700 Lt, ikona „Švč. Trejybė“ kiote už 17 250 Lt, ikona „Šv. Mikalojaus arkangelo Soboras“ už 17 250 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su įspaudais už 3450 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ kiote už 28 000 Lt, Sentikių ikona už 1380 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ už 20 700 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Šventųjų Soboras“ už 17 250 Lt, ikona „Minėjimas - Rugpjūtis“ su rėmu už 10 350 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu ir emaliuotu vainiku už 7612 Lt, ikona „Keturių dalių“ už 13 800 Lt, ikona „Išganytojas soste“ su sidabriniu rėmu, vainiku, kiote už 5175 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu, kiote už 1035 Lt, ikona „Šv. Valentina“ su sidabriniu paauksuotu aptaisu už 5175 Lt, ikona „Šv. Antipijus“ su sidabriniu paauksuotu aptaisu, kiote už 10 350 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu vainiku ir metaliniu aptaisu už 10 350 Lt, ikona „Ženklai“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Šv. Mikalojus Stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Šv. Dievo Motina su Kūdikiu“ sidabriniu aptaisu ir sidabriniu vainiku už 310 350 Lt, ikona „Nuėmimas nuo kryžiaus, sudėjimas į karstą“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu ir emaliniu vainiku už 27 600 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ už 28 000 Lt, ikona „Šv. Jonas Krikštytojas“ už 7000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ su sidabriniu aptaisu už 51 750 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ už 13 800 Lt, ikona „Liūdinti Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Šventės“ su sidabriniu aptaisu už 51 750 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 7503 Lt, ikona „Šv. Mikalojus Stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 51 750 Lt, ikona „Šventieji“ su sidabriniu aptaisu už 51 750 Lt, ikona „Įžengimas dangun“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Kristaus prisikėlimas“ už 51 750 Lt, ikona „Šv. Mikalojus Stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 32 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ su sidabriniu aptaisu už 69 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus Stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 120 750 Lt, ikona „Solovkų stebukladariai Šv. Zosimas ir Šv. Savatijus“ su aptaisu už 86 250 Lt, ikona „Jėzaus Kristaus krikštas“ su sidabriniu aptaisu už 26 000 Lt, ikona „Šv. Jonas Krikštytojas“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 86 250 Lt, ikona „Šv. Mikalojaus arkangelo Soboras“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Nukryžiavimas“ su sidabriniu aptaisu už 103 500 Lt, ikona „Šventės“ su sidabriniu aptaisu už 42 000 Lt, ikona „Šventės“ už 41 400 Lt, ikona „Šventės“ su sidabriniu aptaisu ir emaliuotais įdėklais už 172 500 Lt, ikona „Tėvynė“ už 34 500 Lt, ikona „Ženklai“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos apsireiškimas Sergejui Radonežskiui“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Visų liūdinčių džiaugsmas“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ sidabriniu aptaisu ir emaliniu vainiku už 28 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos palaimintas vaisius“ už 17 250 Lt, ikona „Šv. Borisas, Šv. Glebas ir Šv. Vladimiras“ už 14 000 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ sidabriniu aptaisu, emaliuotu vainiku už 38 000 Lt, ikona „Smolensko Hodegetrija“ sidabriniu aptaisu, paauksuota, su vainiku už 8 000 Lt, ikona „Smolensko Švč. Dievo Motinos Soboras“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ už 34 500 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladaris“ už 34 500 Lt, ikona „Šv. Jurgis nugalėtojas“ su sidabriniu aptaisu už 138 000 Lt, ikona „Palaimintas Mikalojus“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 69 000 Lt, ikona „Prisikėlimas“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Keturių dalių“ už 24 150 Lt, ikona „Prisikėlimas“ už 27 600 Lt, ikona „Liūdinčių džiaugsmas“ už 24 150 Lt, ikona „Švč. Trejybė“ už 24 150 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina su gyvenimo scenomis“ už 17 000 Lt, ikona „Šv. Jurgio stebuklas su slibinu“ už 19 000 Lt, ikona „Šv. Avramij“ už 24 150 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ už 69 000 Lt, ikona „Šv. Pantelemonas su gyvenimo scenomis“ už 5175 Lt, ikona „Bogoliubovo Švč. Dievo Motina“ už 10 000 Lt, ikona „Įžengimas į Jeruzalę“ už 51 750 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu, su vainiku už 50 000 Lt, ikona „Išrinkti šventieji – Šv. Vienuolė Anastasija, Šv. palaimintoji Taisija, Šv. Aleksiejus – Dievo žmogus, Šv. vienuolis Vasilijus Išpažintojas“ su aptaisu už 64 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu ir vainikais už 172 500 Lt, ikona „Ženklai“ su sidabriniu aptaisu už 207 000 Lt, ikona „Švč. Trejybė“, su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 4 477 Lt, ikona „Visų liūdinčių džiaugsmas“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Solovkų stebukladariai Šv. Zosimas ir Šv. Savatijus“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Švč. Trejybė“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ už 34 500 Lt, ikona „Apreiškimas Švč. Dievo Motinai“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Možajsko Šv. Mikalojus“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Švč. Dievų Motina Trijų rankų“ su paauksuotu sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Keturių dalių“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Šv. Jekaterina“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos apsireiškimas Sergejui Radonežskiui“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Šv. Andrius Stratilatas“ už 6 900 Lt, ikona „Šešių dalių“ su sidabriniu aptaisu už 8 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motina soste su dviem šventaisiais: Antanu ir Feodosijumi“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos laidojimas - Švč. Dievo Motina soste su dviem šventaisiais: Antanu ir Feodosijumi“ su sidabriniu aptaisu už 20 000 Lt, ikona „Apreiškimas“ su sidabriniu aptaisu už 6 900 Lt, ikona „Kryžiaus pastatymas“ už 10 350 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 10 350 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 10 350 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis su pasirinktais šventaisiais“ už 12 000Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 10 350 Lt, ikona „Šv. Kankinė Barbora“, su sidabriniu aptaisu už 7 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys su gyvenimo scenomis“ su sidabriniu aptaisu, su šešiais šventaisiais kraštuose už 27 600 Lt, ikona „Kristaus Prisikėlimas“ už 10 350 Lt, ikona „Slapta vakarienė“ už 1725 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Nesudegantis krūmas“ už 24 000 Lt, ikona „Kilnojama cerkvė“ už 69 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu, užrašais ir emaliuotais vainikais už 24 150 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos apsireiškimas Sergejui Radonežskiui“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 6900 Lt, ikona „Išganytojo veidas, acheiropita“ už 28 000 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 10 350 Lt, ikona - „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 20 000 Lt, ikona „Trys šventieji“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Šventės“ už 48 000 Lt, ikona „Liūdinčių džiaugsmas“ su sidabriniu aptaisu už 13 800 Lt, ikona „Liūdinčių džiaugsmas“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Nuramink mano sielvartą“ kiote už 41 400 Lt, ikona „Dviejų dalių: „Švč. Dievo Motinos Globa“ – „Kryžiaus pastatymas“ už 13 800 Lt, stendas kiote su dvidešimčia mažų ikonų už 69 000 Lt, ikona „Deisus“ už 23 000 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ su aptaisu už 103 500 Lt, ikona „Švč. Dievų Motina Trijų rankų“ už 69 000 Lt, ikona „Dviejų šventųjų kompozicija“ už 7 000 Lt, ikona „Smolensko Hodegetrija“ už 89 700 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu už 4 116 Lt, ikona „Du šventieji“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Šventės“ su sidabriniu aptaisu už 345 000 Lt, ikona „Trys šventieji“ už 3450 Lt, ikona „Deisus“ už 1 000 Lt, ikona „Sofija, Vera, Nadežda, Liubovė“ su sidabriniu aptaisu už 3450 Lt, ikona „Šv. Jekaterina“ su sidabriniu aptaisu už 2 070 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 3 840 Lt, devyniolika ikonų be pavadinimų už 250 000 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu ir auksiniu kryžiumi su užrašais už 186 300 Lt, ikona „Nesudegantis krūmas“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos apreiškimas“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 3 410 Lt, ikona „Liūdinčių džiaugsmas“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Švč. Dievo Motina – „Nesudegantis krūmas“ su aptaisu už 35 000 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motinos Soboras“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Pečioro Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 17 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 5000 Lt, ikona „Bogoliubsko Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 24 000 Lt, ikona „Pečioro Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 6 900 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos laidojimas“ su sidabriniu aptaisu už 14 000 Lt, ikona „Šv. Mykolas arkangelas“ su aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Jonas Bogoslovas“ su sidabriniu aptaisu už 24 150 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos karūnavimas“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Vladimirsko Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Vladimirsko Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Šv. Mikalojus stebukladarys“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 4 391 Lt, ikona „Šventės“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ su sidabriniu aptaisu už 27 600 Lt, ikona „Pasaulio sukūrimas“ už 20 700 Lt, ikona „Pasakojimas apie gydomąją ikoną“ už 41 400 Lt, ikona „Šventųjų Soboras“ su sidabriniu aptaisu už 18 000 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos paveikslas – gyvybingas šaltinis“ su sidabriniu aptaisu už 4 13 800 Lt, ikona „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 50 000 Lt, ikona „Minint Vasarį“ už 17 250 Lt, ikona „Šv. Mykolas arkangelas“ su sidabriniu aptaisu už 41 400 Lt, ikona „Šv. Mykolas arkangelas ant žirgo“ už 17 250 Lt, ikona „Minint Gruodį“ už 17 250 Lt, ikona „Šventės“ už 24 000 Lt, ikona „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 10 000 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 34 500 Lt, ikona „Trys šventieji“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Šv. Marija Egiptietė“ už 5 175 Lt, ikona „Išganytojas Visavaldis“ su sidabriniu aptaisu už 2 800 Lt, ikona „Tichvino Švč. Dievo Motina“ su sidabriniu aptaisu už 17 000 Lt, ikona „Kristaus žengimas į dangų“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Grigorijus maldininkas“ su sidabriniu aptaisu už 20 700 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ už 2 760 Lt, ikona „Minint rugsėjį“ už 13 800 Lt, ikona „Minint spalį“ už 17 250 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Globa“ su sidabriniu aptaisu už 17 250 Lt, ikona „Išganytojo veidas, acheirotipa“ už 48 000 Lt, ikona „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 13 800 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ už 13 800 Lt, ikona „Išganytojas“ už 2 400 Lt, ikona „Sudėjimas į karstą“ už 51 750 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ už 6 900 Lt, ikona „Viešpats Visagalis“ su aptaisu už 2 800 Lt, ikona „Viešpats Visagalis“ su aptaisu už 1 200 Lt, ikona „Švč. Dievo Motinos Prieglobstis“ su aptaisu už 1200 Lt, ikona „Švenčiausioji Trejybė pagal Senąjį Testamentą“ už 500 Lt, ikona „Šv. Germogenas, Tobolsko vyskupas“ su pataisu kiote su rėmu už 1 200 Lt, ikona „Viešpats Visagalis“ su aptaisu už 1 800 Lt, ikona „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ už 8 000 Lt, ikona „Šv. pranašas Jonas Krikštytojas su penkiomis gyvenimo scenomis“ už 7 000 Lt, ikona „Šv. Marija Egiptietė“ su aptaisu už 8 000 Lt, ikonėlė „Šv. vienuoliai Antonijus ir Feodosijus Pečioriečiai su „Švč. Dievo Motinos Užmigimas“ atvaizdu“ su rėmeliu už 700 Lt, ikonėlė „Šv. kunigaikščiai Borisas, Andriejus ir Glebas“ su rėmeliu už 500 Lt, ikonėlė „Šv. kankinys Trifonas Sakalininkas“ su rėmeliu už 600 Lt, ikonėlė „Šv. Marija Magdalietė“ su rėmeliu už 650 Lt, ikonėlė „Šv. vienuoliai Sergijus ir Germanas Valaamiečiai“ su rėmeliu ir grandinėle už 700 Lt, ikonėlė „Šv. vienuolis Nilas Stulpininkas“ su rėmeliu už 600 Lt, ikonėlė „Šv. vyskupas Spiridonas Trimifunietis“ su rėmeliu už 500 Lt, ikonėlė „Šv. paaugliai Jonas ir Jokūbas Meniužskiečiai“ su rėmeliu už 1 200 Lt, ikonėlė „Šv. Vasilijus Palaimintasis“ su rėmeliu už 900 Lt, ikonėlė „Šv. vienuolis Serafimas Sarovietis“ su rėmeliu už 900 Lt, ikonėlė „Išrinkti šventieji“ su aptaisu už 3500 Lt, ikonėlė „Visų šventųjų Rusijos žemėje sušvitusių Soboras“ su aptaisu už 2800 Lt, ikonėlė „Išminčių pagarbinimas“ su aptaisu už 2 400 Lt; altorinį kryžių - „Nukryžiuotasis“ su aptaisu kiote, su rėmu už 17 000 Lt; rėmą už 1 500 Lt; medalioną „Viešpats Pasaulio valdovas soste“ su rėmeliu už 800 Lt; laikrodį „Vacheron Constantin“ už 448 500 Lt; dvidešimt vieną juvelyrinį dirbinį: senovinius balto aukso auskarus su briliantais už 345 000 Lt, juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 10 350 Lt, balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje už 5 175 Lt, balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais už 10 350 Lt, balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute už 2 932,50 Lt, balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir mažais briliantais už 2 932,50 Lt, balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute už 3 450 Lt, „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais už 17 250 Lt, „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę už 690 Lt, dvi sidabrines grandinėles už 345 Lt, vieną geltono aukso auskarą su briliantais už 690 Lt, vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos su ornamentu už 345 Lt, kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais už 690 Lt, kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 1 380 Lt, kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 2 070 Lt, geltono aukso žiedą su briliantu už 3 450 Lt, raudono aukso žiedą su dviem briliantais už 6 900 Lt; sidabrinę rašalinę už 17 250 Lt; sidabrinį padėklą už 6700 Lt; sidabrinę cukrainę už 3 450 Lt; bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 13 800 Lt; sidabrinę cukrainę už 6 700 Lt; sidabrinį padėklą už 6 700 Lt; sidabrinę cukrainę už 17 250 Lt; sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 6 700 Lt; sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 34 500 Lt; du porcelianinius puodukus už 2 760 Lt; auksinę dėžutę tabakui už 8 625 Lt; sidabrinę dėžutę tabakui už 2 760 Lt; Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 13 800 Lt; 5 jubiliejinius medalius po 10 Lt už vienetą, bendra suma - 50 Lt; Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 2760 Lt; tris vyno butelius už 552 Lt; metalinį pakabuką - „Pelėda“ už 50 Lt; sidabrinį indų rinkinį už 27 600 Lt; sidabrinį indų rinkinį už 3 450 Lt; medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 13 800 Lt; 10 149,50 Lt grynųjų pinigų; fotoaparatą „Casio“ už 500 Lt; mobilaus ryšio telefoną „Nokia E 65“ už 1 100 Lt; du kompiuterius už 4 000 Lt, bendrai padarydami 9 706 255,50 Lt turtinę žalą.

40Be to, iš karto po to, kai organizuotos grupės nariai baigė nusikalstamą veiką, A. B. iš tos pačios vietos – namo, esančio ( - ), pagrobė A. B. priklausantį šaunamąjį ginklą – pistoletą „Beretta 84 F” Nr. E64922Y su dviem apkabom ir 24 šoviniais, bendros 3 450 Lt vertės.

41R. B. šioje byloje buvo kaltinamas aukščiau aptartų nusikaltimų padarymu, t. y. tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą B. šeimos turtą.

42Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog R. B., pakviestas S. N., 2008 m. rugsėjo pradžioje vieną kartą buvo atvykęs į ( - ), kur S. N. jam pasiūlė dalyvauti šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padaryme, tačiau R. B. tai daryti atsisakė. Jokių įrodymų, kad R. B. būtų sutikęs prisidėti prie tuo metu tik organizuojamo (planuojamo) nusikaltimo nėra, taip pat nėra jokių įrodymų ir dėl to, kad R. B. Saulėtekyje būnant kartu su kitais organizuotos grupės nariais, pastarieji tuo metu būtų atlikę kokius nors nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčius veiksmus, o juo labiau nėra jokių įrodymų, kad tokius veiksmus būtų atlikęs pats R. B.. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. B. atsisakė S. N. pasiūlymo tapti organizuotos grupės nariu ir kartu su kitais daryti planuojamą nusikaltimą, ir R. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnį, BK 146 straipsnio 2 dalį išteisino, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

43A. S. ir J. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įgijo bei realizavo 2008 m spalio 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelės vertės turtą, iš anksto žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent: 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., dienos metu, Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. S. iš L. E. įgijo senovinius balto aukso auskarus su briliantais, 100 000 eurų vertės, ir laikrodį „Vacheron Constantin“, 130 000 eurų vertės, ir perdavė juos J. M., kuris tą pačią dieną apie 20.00 val. ( - ) namo kieme, senovinius balto aukso auskarus su briliantais (100 000 eurų (345 000 Lt)) vertės ir laikrodį „Vacheron Constantin“ (130 000 eurų (448 500 litų)) vertės pardavė L. K. už 52 000 Lt.

44A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su E. G., 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo ( - ), turėdamas tikslą realizuoti, iš L. E. įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje, už 1 500 eurų (5175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais, už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų, už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute, už 1 000 eurų (3450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais, už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku ant, už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę, už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais, už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu, už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais, už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu, už 1000 eurų (3 450 Lt), raudono aukso žiedą, su dviem briliantais, už 2000 eurų (6 900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „Išrinkti šventieji – Šv. Vienuolė Anastasija, Šv. palaimintoji Taisija, Šv. Aleksiejus – Dievo žmogus, Šv. vienuolis Vasilijus Išpažintojas“ su aptaisu už 64 000 Lt, ikoną „Švč. Dievo Motina – „Nesudegantis krūmas“ su aptaisu už 35 000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 50 000 Lt, ikoną „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su aptaisu ir rėmu už 9000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu kiote ir rėmu už 10 000 Lt, ikoną „Pečioro Švč. Dievo Motina“ už 17 000 Lt, ikoną „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 10 000 Lt, ikoną „Šv. Jurgio stebuklas su slibinu“ už 19 000 Lt, ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 5000 Lt, ikoną „Šv. Aleksiejus – Dievo Žmogus“ už 7000 Lt, altorinį kryžių „Nukryžiuotasis“ su aptaisu kiote, su rėmu, už 17 000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 7503 Lt, ikoną „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 4391 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 7612 Lt, ikoną „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 3410 Lt, ikoną „Švč. Trejybė“ su aptaisu už 4 477 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 4116 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 3840 Lt, ikoną „Smolensko Švč. Dievo motinos Soboras“ su aptaisu už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną - „Metropolitas“ su aptaisu kiote už 3000 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę - „Važnyčiotojas“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2 760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2 500 eurų (8 625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2 760 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 4 000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2 760 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „Pėlėda“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8 000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį už 1000 eurų (3450 Lt).

45Po to A. S. 2008 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, nesilaikydamas Kilnojamųjų kultūros vertybių ir antikvarinių daiktų išvežimo iš Lietuvos Respublikos taisyklių, patvirtintų 2004 m. lapkričio 9 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 1424, neturėdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduoto leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išgabeno į Baltarusijos Respubliką dalį 2008 metų lapkričio mėnesį įgytų daiktų – antikvarinius daiktus: ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 7 503 Lt, ikoną „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 4 391 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 7 612 Lt, ikoną „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 3 410 Lt, ikoną „Švč. Trejybė“ su aptaisu už 4 477 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 4 116 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 3 840 Lt, ikoną „Smolensko Švč. Dievo motinos Soboras“ su aptaisu už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „Metropolitas“, su aptaisu kiote už 3 000 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5 000 eurų (17 250 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2 500 eurų (8 625 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 4 000 eurų (13 800 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „Pėlėda“ už 50 Lt.

46Po to A. S. 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną, Minske, Baltarusijos Respublikoje tyrimo asmeniui, įvardintam Denis, už 5000 JAV dolerių realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrinę už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrinę už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrinę už 5000 eurų (17 250 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2500 eurų (8625 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną, už 4 000 eurų (13 800 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4000 eurų (13 800 Lt).

47J. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie 2008 m spalio 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčią, ikonų kolekciją, įtikindamas L. K., kad gali tarpininkauti įsigyjant minėtą ikonų kolekciją, apgaule rengėsi užvaldyti svetimą turtą už 2 200 000 eurų (7 590 000 Lt), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – L. K. atsisakius mokėti – nusikalstamos veikos nebaigė.

48Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad J. M. nagrinėjamu atveju nesirengė apgaule užvaldyti svetimo turto ir jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 21 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir padarė išvadą, kad J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

49Taip pat šioje byloje buvo kaltinamas E. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo ( - ), turėdamas tikslą realizuoti, įgijo iš L. E. nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. ( - ) plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. – dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje už 1 500 eurų (5175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute už 1 000 eurų (3 450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku už 200 Lt, „Gucci“ sidabrinę apyrankę už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu už 1000 eurų (3 450 Lt), raudono aukso žiedą su dviem briliantais už 2000 eurų (6 900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „Išrinkti šventieji – Šv. Vienuolė Anastasija, Šv. palaimintoji Taisija, Šv. Aleksiejus – Dievo žmogus, Šv. vienuolis Vasilijus Išpažintojas“ su aptaisu už 64 000 Lt, ikoną „Švč. Dievo Motina – „Nesudegantis krūmas“ su aptaisu už 35 000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu, už 50 000 Lt, ikoną „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su aptaisu ir rėmu už 9 000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu kiote ir rėmu už 10 000 Lt, ikoną „Pečioro Švč. Dievo Motina“ už 17 000 Lt, ikoną „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 10 000 Lt, ikoną „Šv. Jurgio stebuklas su slibinu“ už 19 000 Lt, ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 5 000 Lt, ikoną „Šv. Aleksiejus – Dievo Žmogus“ už 7 000 Lt, altorinį kryžių „Nukryžiuotasis“ su aptaisu kiote, su rėmu už 17 000 Lt, ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 7 503 Lt, ikoną „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 4 391 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 7 612 Lt, ikoną „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 3 410 Lt, ikoną „Švč. Trejybė“ su aptaisu už 4 477 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 4 116 Lt, ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 3 840 Lt, ikoną „Smolensko Švč. Dievo motinos Soboras“ su aptaisu, už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „Metropolitas“ su aptaisu kiote, už 3 00 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėkla už 2000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 4000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinį padėklą už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2000 eurų (6700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2 760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2500 eurų (8 625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2 760 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 4 000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius, po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2 760 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „Pėlėda“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8 000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį, už 1 000 eurų (3 450 Lt).

50Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. G. neatliko jokių BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmų, t. y. jis daiktų, kuriuos atgabeno į A. S. nurodytą vietą nei įgijo, nei jais naudojosi, nei juos realizavo. Be to, laikė, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, kad E. G. galėjo žinoti ir žinojo, jog jo gabenti ir laikyti daiktai apskritai yra gauti padarius kokį nors nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, juo labiau kad šie daiktai yra pagrobti, nekalbant apie tai, kad jie gauti įvykdžius plėšimą A. B. namuose, t. y. E. G. neturėjo net bendro pobūdžio informacijos apie šių daiktų gavimo būdą, juo labiau – nusikalstamos veikos pobūdį. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra ir būtino nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje, subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Atsižvelgiant į tai, nurodė, kad jo veika negali būti vertinama net kaip padėjimas A. S. įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą ir E. G. išteisinamas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo:

52Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: R. B. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį ir nubausti pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 (trims) metams, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

53Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir S. N. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

54Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir L. E. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

55Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir S. J. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams.

56Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip: priteisti iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. solidariai A. B. 9 161 966 Lt, J. B. 74 979,5 Lt, O. B. 9 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir A. B. 30 000 Lt, J. B. 40 000 Lt, A. B. 40 000 Lt, O. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

57Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir R. B. nepagrįstai išteisintas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį, 146 straipsnio 2 dalį, paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės nuteistiesiems S. N. ir L. E., taip pat paskirta per švelni laisvės atėmimo bausmė nuteistajam S. J., netinkamai išspręstas neturtinės žalos A. B., J. B., A. B. klausimas. Dėl viso to skundžiamas teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

58Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti R. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, BK 289 straipsnį, BK 146 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad teismas, analizuodamas įrodymus juos vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino bylos įrodymų visumos, nesujungė jų į loginę visumą ir tuo teismas pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas, o nuosprendyje išdėstė išvadas dėl R. B. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, BK 289 straipsnyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Priešingai negu nustatė teismas, įvertinus L. E. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kuriuos prokuroras skunde pacituoja (t. 32, b. l. 126), kitų proceso veiksmų užfiksuotus duomenis (L. E. atpažino R. B. kaip praplikusį asmenį didele nosimi, kuris susilaužė koją žaisdamas futbolą; R. B. organizuotoje grupėje pakeitė L. E. atpažintas A. B.), taip pat S. N. parodymus galima daryti pagrįstą išvadą, kad R. B. aktyviais veiksmais prisidėjo prie organizuojamo plėšimo padarymo, tai yra jis du kartus buvo nusikaltimo rengimo vietoje. Antrą kartą, kuris ir buvo inkriminuotas R. B., tai yra 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos vakare visi organizuotos grupės nariai: R. B., S. J., S. N., N. G., A. B., L. E. atvyko į nusikaltimo padarymo vietą turėdami visas nusikaltimui būtinas priemones: žalias lipniais juostas, policijos pareigūno uniformą, radijo stoteles, šaunamuosius ginklus, kaukes, baltos spalvos mikroautobusą ,,Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. ( - ) klijus, priklijuojamus ūsus, du elektrinius kampinius šlifuoklius, dešimt pjovimo diskelių ir kt. Tai reiškia, kad visi nusikaltimo organizaciniai veiksmai buvo padaryti dalyvaujant R. B., tačiau plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. B. ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B., tuo metu nepravažiavo. R. B., priešingai negu konstatavo teismas nuosprendyje, neatsisakė dalyvauti nusikaltimo padaryme, o aktyviai veikė ir suprato, kokioje nusikalstamojoje veikoje dalyvauja. Be to, ir pats R. B., duodamas parodymus proceso metu, net neminėjo to, kad jis atsisakė dalyvauti nusikaltimo padaryme. R. B. parodė tik tai, kad pačiame plėšime nedalyvavo, nes žaisdamas futbolą susilaužė koją. Nuteistųjų S. J. ir N. G. parodymai dėl R. B. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme, prokuroro teigimu, turi būti vertinami kritiškai, nes jų parodymai nėra išsamūs ir teisingi.

59Dėl viso to, prokuroro teigimu, R. B. turi būti nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 146 straipsnio 2 dalį, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 289 straipsnyje, byla, kaip teisingai ir nurodė pirmosios instancijos teismas, nutraukta, nes yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

60Prokuroras skunde taip pat nesutinka ir su nuteistiesiems S. N., L. E. ir S. J. paskirtomis bausmėmis. Prokuroro teigimu, vadovaujantis BK 54, 62 straipsnių nuostatomis, įvertinus tai, kad byloje yra nustatytos S. N., L. E. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, S. N. ir L. E. yra pagrindas paskirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatyta įstatyme. Vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, įvertinus tai, kad byloje nėra nustatyta S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, S. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė, didesnė už sankcijos vidurkį.

61Prokuroras skundžia ir teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Prokuroro teigimu, šioje dalyje nuosprendis yra keistinas, nes skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas konstatavo, kad atsižvelgus į visas bylos aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką, A. B. priteistina 30 000 Lt, J. B. ir A. B. po 40 000 Lt, o O. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad A. B. priteistina 20 000 Lt, J. B. 30 000 Lt, A. B. 30 000 Lt, O. B. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tai reiškia, kad nuosprendžio aprašomoji dalis, kiek tai susiję su neturtinės žalos dydžiais, neatitinka rezoliucinės dalies turinio.

62Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras kitu apeliaciniu skundu, paduotu dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., A. S. dėl dalies kaltinimų buvo nuteisti, dėl dalies – išteisinti, o E. G. išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, prašo:

63pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – J. M. pripažinti kaltu pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę;

64pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir J. M. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę – laivės atėmimą 2 (dvejiems) metams. J. M. subendrinus bausmes, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams;

65pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: E. G. pripažinti kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

66pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir A. S. paskirti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, o pagal BK 199 straipsnio 1 dalį bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. A. S. subendrinus bausmes, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

67Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir J. M. nepagrįstai išteisintas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, o E. G. – pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, taip pat J. M. ir A. S. paskirtos per švelnios bausmės.

68Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad teismas, analizuodamas įrodymus, juos vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino bylos įrodymų visumos, nesujungė jų į loginę visumą ir tuo teismas pažeidė BK 20 straipsnio nuostatas, o nuosprendyje išdėstė išvadas dėl J. M. rengimosi sukčiauti, kurios neatitinka bylos aplinkybių. Priešingai negu nustatė teismas, įvertinus nuteistojo L. E. 2009 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nuteistojo A. S. 2010 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, nuteistojo J. M. 2009 m. gruodžio 30 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kurie nuosprendyje liko neaptarti ir neįvertinti, nukentėjusiojo A. B. teisme duotus parodymus, liudytojų L. K., S. Š., J. S. parodymus, kuriuos prokuroras skunde pacituoja (t. 32, b. l. 53-55), prokuroro teigimu, galima daryti išvadą, kad nuteistasis J. M., turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, rengėsi užvaldyti svetimą turtą už 2 200 000 Eur (7 590 000 Lt). Prokuroras skunde pacitavęs BK 21 straipsnio 1 dalies taikymui nuostatas mano, kad iš nuteistojo J. M. parodymų taip pat galima teigti, jog šis suprato, kad apgaule gali išvilioti iš L. K. 2 200 000 Eur, nes iš L. K. lengvai gavo pinigus už laikrodį ir auskarus. Tokiu būdu J. M. veikė pagal savo asmeninį planą, apie tai nieko nesakė A. S. ar kitiems asmenims. J. M. šiuo atveju vertino ir tai, kad jam niekas nepatikės visos ikonų kolekcijos pardavimo. Apgaulė šiame nusikalstamos veikos epizode pasireiškė tuo, kad J. M., siūlydamas išsipirkti ikonas už 2 200 000 Eur, realiai nedisponavo visa pagrobtųjų ikonų kolekcija. Tai reiškia, kad realių veiksmų parduodant ikonas L. K. už 2 200 000 Eur J. M., net kaip ir tarpininkas, negalėjo atlikti. Iš L. E., A. S. parodymų matyti, kad jie nebuvo nurodę, už kokią kainą reikia parduoti visą ikonų kolekciją. Be to, priešingai negu nustatė teismas, J. M. pačioje derybų su L. K. pradžioje derėjosi dėl visos ikonų kolekcijos pardavimo ir nustatė pagal savo pradėtą realizuoti planą sugalvotą kolekcijos kainą – 2 200 000 Eur, o laikrodžio ir auskarų pardavimas vyko nukentėjusiojo A. B. iniciatyva, norint patikrinti, ar J. M. realiai disponuoja visa pagrobtųjų ikonų kolekcija. J. M. tokio veikimo tikslas buvo gauti turtinės naudos, ką jis nurodė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. J. M. šios apklausos metu duoti parodymai yra reikšmingesni, negu duoti vėlesnio proceso metu, kadangi jis tuo metu neturėjo galimybės susipažinti su kitais įtariamaisiais byloje.

69Taip pat prokuroras skunde nesutinka ir dėl E. G. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Tvirtina, kad šioje dalyje teismas, analizuodamas įrodymus, juos taip pat vertino selektyviai ir atsietai vieną nuo kito, jų tarpusavyje nesusiejo, todėl nevertino bylos įrodymų visumos, nesujungė jų į loginę visumą ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, ir padarė išvadas dėl E. G. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroro teigimu, remiantis išteisintojo E. G. parodymais (nuosprendyje jie liko teismo neatarti ir neįvertinti), kuriuos prokuroras pacituoja skunde (t. 32, b. l. 56-57), ir kurie, kiek tai susiję su nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiais, sutampa su L. E. ir A. S. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, galima daryti išvadą, kad teismas padarė neteisingas išvadas, jog E. G. neatliko jokių BK 189 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės veiksmų, tai yra jis daiktų, kuriuos atgabeno į A. S. nurodytą vietą, nei įgijo, nei jais naudojosi, nei juos realizavo. Pirmosios instancijos teismas atskirai vertindamas E. G. ir A. S. veiksmus šiame epizode taip pat padarė neteisingą išvadą, kad E. G. veikė neapibrėžta tyčia. Pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad E. G., veikdamas kartu su A. S., realiai įgijo pagrobtus daiktus, siekiant parduoti pagrobtas ikonas ir sidabro dirbinius. E. G. pakankamai ilgai pagal bendrininko A. S. nurodymą laikė pagrobtuosius daiktus jo žinioje esančiame garaže. E. G. pagrobtuosius daiktus rūšiavo, dėjo prie jų numerius ir fotografavo, o tai reiškia, kad jis su jais elgėsi kaip savininkas, atlikdamas veiksmus, padėsiančius A. S. pagrobtas ikonas ir sidabro dirbinius realizuoti. Be to, E. G. suprato, kad minėti daiktai yra įvežti į Lietuvą iš ,,rusino“ kontrabandos būdu, jam įtarimą sukėlė toks L. E. ir A. S. veiksmų slaptumas. Iš prašymo nufotografuoti ikonas E. G. suprato, kad ikonos bus realizuojamos Lietuvoje. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, E. G. turi atsakyti pagal BK 189 straipsnį, kurio taikymui aktualią teismų praktiką, prokuroras aptaria apeliaciniame skunde. Prokuroro teigimu, kvalifikuojant E. G. veiksmus, šiuo atveju neturi jokios reikšmės, ar jis suprato, kad ikonos ir sidabro dirbiniai yra pagrobti 2008 m. spalio 10 d. ( - ) iš B. šeimos namų, kaip ir ta aplinkybė, kad E. G. negavo jokio atlygio už atliktus veiksmus. Analizuojant E. G., L. E. ir A. S. parodymus, matyti, kad E. G. suvokė, kad jis padeda A. S. realizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Jeigu E. G. nebūtų saugojęs pagrobtųjų ikonų ir sidabro dirbinių, jų pagal bendrininko nurodymus nebūtų rūšiavęs, numeravęs, fotografavęs, tai A. S. nusikalstamu būdu gautą turtą realizuoti būtų buvę daug sudėtingiau.

70Prokuroras skunde taip pat nesutinka su nuteistajam A. S. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam J. M. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis. Prokuroro teigimu, vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, įvertinus tai, kad byloje nėra nustatyta A. S. ir J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. S. ir J. M. pagal minėtus BK straipsnius turi būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

71Nukentėjusysis A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir visiškai tenkinti jo ieškinį civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo, priteisti jam 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

72Nukentėjusysis A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir dėl jam priteistų jo turėtų atstovavimo išlaidų.

73Apelianto teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl jo civilinio ieškinio prašomos priteisti sumos turtinei žalai atlyginti, nepagrįstai sumažino jo prašomą priteisti turtinės žalos atlyginimą. Tokį teismo sprendimą, apelianto įsitikinimu, lėmė tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad kolekcijos kaip vieneto vertė yra žymiai didesnė už atskirų jos komponentų sumą, ir į tai, kad meno kolekcijos vertė nėra pastovi, ir ilgainiui ji tik didėja. Tai patvirtina pastoviai vykdomų meno kūrinių aukcionų duomenys. Kaip pavyzdį apeliantas skunde (t. 32, b. l. 137) nurodo 2014 m. gruodžio 20 d. ,,Europ Auktion“ kataloge nurodytos ikonos ,,Išganytojo veidas, acheiropita“ su sidabriniu aptaisu ir ,,Faberke“ spaudais bei emaliuotais vainiko kampais įvertinimą, palygindamas su jo ir specialistės D. T. nurodytu įvertinimu. Dėl to, apelianto teigimu, negali būti mechaniškai sutapatinimas kolekciją sudarančių atskirų meno kūrinių įvertinimas jų nusikalstamo užvaldymo momentu su jų kaip atskirų vienetų, o tuo labiau – kolekcijos įvertinimu žalos priteisimo momentu. Jis, būdamas meno kolekcijos savininku, įvertindamas ne tik pačių meno kūrinių kaip atskirų vienetų kultūrinę-meninę vertę, bet ir kolekcijos kaip meno kūrinių visumos (rinkinio) sudarymo vertę, būtent ir galėjo tiksliausiai įvertinti dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų prarastą turtą, o tuo pačiu ir jam padarytos žalos dydį. Jo nurodytą realią pagrobtos kolekcijos vertę visiškai patvirtina ir kitų byloje surinktų duomenų loginė analizė. Iš visų nuteistųjų parodymų matyti, kad vien už nusikalstamos veikos padarymą – kolekcijos pagrobimą – nusikalstamos veikos organizatorius L. E. šiems pažadėjo 7 000 000 Lt atlygį. Tai, apelianto teigimu, akivaizdžiai rodo, kad tik 9 145 994 Lt vertės kolekciją realizuoti slapta, tiek pardavėjui, tiek ir pirkėjui baiminantis nusikalstamos veikos išaiškinimo, atsakomybės ir viso turto praradimo už daugiau nei 7 mln. litų, nebūtų įmanoma. Dėl to L. E. siūlymas už nusikalstamos veikos padarymą sumokėti daugiau nei 7 mln. litų atlygį akivaizdžiai rodo, kad kolekcijos vertė buvo žymiai didesnė nei 9 mln. litų ir realiai galėjo siekti jo nurodomą jos įvertinimą – 51 750 000 Lt. Be to, apelianto teigimu, būtent tokį įvertinimą patvirtina ir nuteistojo J. M. pateiktas jo siūlomo kolekcijos ,,išsipirkimo“ įvertinimas – 2 200 000 eurų, kas atitinka 7 590 000 Lt. Dėl viso to, kas buvo išdėstyta, apelianto teigimu, teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas ir jam priteisiama visa jo prašoma pinigų suma turtinei žalai atlyginti.

74Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu jam sumažinti neturtinės žalos atlyginimą iki 20 000 Lt. Nurodo, kad šioje dalyje nuosprendis yra prieštaringas. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jam priteistina 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje – tik 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokie patys prieštaravimai yra dėl neturtinės žalos priteisimo A. B. ir J. B.. Dėl to, apelianto teigimu, teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas.

75Taip pat apeliantas skunde prašo pakeisti teismo nuosprendį ir dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo. Jis, teismo procese būdamas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, naudojosi advokato pagalba. Už advokato darbą turėjo sumokėti 8 000 Lt, ką patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 30, b. l. 89, 90-91). Pagal įstatymą šios išlaidos gali būti išieškotos iš nuteistųjų. Apelianto nuomone, nors įstatyme yra išlyga, kad atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį šių išlaidų teismas gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti, atsižvelgiant tiek į proceso trukmę, bylos apimtį, veikos pavojingumą ir kitas veikos aplinkybes, tiek į nuteistųjų turtinę padėtį pagrindo mažinti jo turėtų išlaidų atlyginimo dydį nebuvo jokio pagrindo, o teismas nenurodė, kodėl mažina jo turėtų išlaidų atlyginimą.

76Nukentėjusysis A. B. kitu apeliaciniu skundu, paduotu dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. M., A. S. dėl dalies kaltinimų buvo nuteisti, o dėl dalies – išteisinti, o E. G. išteisintas dėl visų jam pareikštų kaltinimų, prašo šį teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl J. M. išteisinimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį; paskirti griežtesnę bausmę A. S. ir tenkinti jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš A. S., J. M. ir priteisti iš jų jo patirtas išlaidas už advokato paslaugas. Nukentėjusysis nurodo, kad teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti keičiamas, nes kai kurios teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio bei proceso išlaidų atlyginimo, taip pat paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.

77Nukentėjusysis apeliaciniu nesutinka su teismo sprendimu išteisinti J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį. Apelianto teigimu, teismas, padarydamas išvadą, kad J. M. nesirengė apgaule užvaldyti svetimo turto, nes siūlydamas sandorį realiai jį galėjo ir įgyvendinti, padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą. Pats J. M. paneigė turėjęs pagrobtą kolekciją ir galėjęs ja disponuoti. Be to, jis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, kad siekė apgauti L. K., per kurį, kartu su S. Š. ketino surasti ir po to atgauti pagrobtą kolekciją, nurodydamas, kad iš žiniasklaidos sužinojo apie ikonų pagrobimą. L. K. pasakė, kad ikonos kainuos apie 2 200 000 eurų. L. K. minėjo, kad ikonas pirktų už 1 000 000 litų. Tuo metu su A. S. apie ikonas nekalbėjo, nes galvojo ateityje išvilioti iš L. K. pinigus (t. 4, b. l. 178, 179-180). Visa tai, apelianto įsitikinimu, rodo, kad J. M. iškraipė objektyvią tiesą teigdamas, kad gali parduoti pagrobtus ikonas visai jomis nedisponuodamas ir taip tikėdamasis apgaule užvaldyti jo per L. K. šiam perduotinus pinigus. Tokie J. M. veiksmai atitinka BK 21 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, nes jis sudarė veikimo planą, kaip iš L. K. (realiai – jo, nukentėjusiojo) per L. K. apgaule užvaldyti didelės vertės (aiškiai daugiau nei 250 MGL) svetimą turtą ir pradėjo šį planą įgyvendinti – nurodė kainą, už kiek galėtų perduoti pagrobtą kolekciją. Be to, apelianto teigimu, tai, kad J. M. rengėsi padaryti minėtą nusikalstamą veiką, rodo ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys: J. M. jau du kartus teistas už svetimo turto užvaldymą apgaule ir tos veikos buvo padarytos panašiu metu. Visa tai patvirtina akivaizdų J. M. polinkį apgaulės būdu siekti savanaudiškų tikslų. Teismo išvadą, kad siūlydamas sandorį – už 2 200 000 eurų nupirkti pagrobtą ikonų kolekciją – J. M. realiai galėjo jį įgyvendinti, kurią teismas padarė išteisindamas J. M., apelianto teigimu, paneigia objektyvios byloje nustatytos aplinkybės, o būtent tai, kad pas jį kolekcija nebuvo nei surasta, nei konstatuotas koks nors konkretus jo ryšys su pagrobtąja kolekcija. Dėl to, apelianto nuomone, galima daryti išvadą, kad šioje dalyje J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 2 dalį yra išteisintas nepagrįstai.

78Apeliantas skunde taip pat ginčija ir nuteistajam A. S. paskirtą bausmę. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad nors A. S. praeityje neteistas, tačiau padarė ne vieną, bet dvi savo esme savanaudiškas nusikalstamas veikas, kurios yra tyčinės ir priskiriamos apysunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijai, šios nusikalstamos veikos padarė žalą ekonomikai, verslo tvarkai ir jo turtiniams interesams, tik dėl A. S. padarytos nusikalstamos veikos – meno kūrinių kontrabandos – buvo apsunkintas pagrobto itin vertingo kultūrine-menine verte turto atgavimas (šio turto nukentėjusysis negali atgauti iki šiol). Byloje nenustatyta jokių A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, A. S. nebuvo nuoširdus nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme, jam privalėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

79Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu visiškai atmesti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jam priteisimo. Apelianto teigimu, nors tiesiogiai A. S., J. M. savo nusikalstamomis veikomis turtinės žalos jam nepadarė, tačiau A. S. ir J. M. nusikalstamos veikos buvo nukreiptos jo itin vertingo turto atžvilgiu. Jų nusikalstamos veikos apsunkino jam labai reikšmingo turto atgavimą, tai yra būtent dėl šių asmenų nusikalstamų veikų jis patyrė papildomų išlaidų siekdamas tą turtą atgauti (už dalies jų nusikalstamai realizuoto turto atgavimą jis sumokėjo 52 000 Lt). Dar žymiai didesnės vertės jo turtą per L. K. J. M. rengėsi užvaldyti vėliau. Dėl to, kad jis patyrė žalos nuo nusikalstamos veikos, jis šioje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, jis turi teisę pareikšti kaltinamiesiems ieškinį tiek dėl turtinės, tiek ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Taigi, apelianto teigimu, konstatavus, kad jis yra nukentėjęs ir pripažinus jį nukentėjusiuoju, byloje, kurioje pripažinti kaltais A. S. ir J. M., jis turi teisę gauti ir neturtinės žalos atlyginimą iš šių nuteistųjų. Dėl minėtų nuteistųjų nusikalstamų veikų buvo apsunkintas jam labai reikšmingo ir svarbaus turto, kuriam skyrė savo gyvenimą, suradimas ir atgavimas, todėl jis patyrė emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus. Siekdamas surasti pagrobtą ir nusikalstamai realizuotą turtą jis turėjo tartis su nuteistaisiais ir tam turėjo skirti papildomas dideles pinigines lėšas, dėl ko patyrė didelių nepatogumų, pablogėjo ir jo, kaip patikimo kolekcininko, reputacija, nes neišsaugojo turto ir privalėjo jį išsipirkti. Dėl to jis pagrįstai prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistųjų A. S. ir J. M., nepaisant to, kad turtinę žalą pagrobiant turtą padarė ne jie.

80Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas padarė klaidą nepripažindamas proceso išlaidomis jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, net teismui nusprendus netenkinti ieškinio, teismas galėjo ir turėjo priteisti jam jo turėtas išlaidas advokato, kaip nukentėjusiojo atstovui, apmokėti. Nuteistųjų turtinė padėtis nėra tokia, kuri įpareigotų teismą minėtų išlaidų iš jų neišieškoti ar jas sumažinti.

81Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

82Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, todėl turi būti panaikintas. Apeliantas skunde (t. 32, b. l. 1-2) aptardamas aktualią teismų praktiką taikant BK 189 straipsnį, kartu ir jo bei kito nuteistojo A. S. parodymus, nurodo, kad jo ir A. S. parodymus teismas netinkamai įvertino. Jis negalėjo būti nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, jog būtų konstatuota jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką. Jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios. Jis nežinojo, kad turtas buvo gautas nusikalstamu būdu ir, kad tai yra didelės mokslinės, istorinės, kultūrinės vertės turtas. Jo kaltė yra pagrįsta tik suinteresuotų liudytojų ir pareigūnų parodymais.

83Be to, kad apeliantas prašo jį išteisinti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, jis ginčija ir jam pagal BK 189 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę. Apeliantas prašo skirti jam nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, nes jis augina tris vaikus ir jo sutuoktinė yra nėščia, ką patvirtina prie skundo pridėta medicininė pažyma (t. 1, b. l. 4).

84Nuteistasis N. G. apeliaciniu skundu prašo įskaityti į bausmės laiką, išbūtą nuo 2012-08-31 iki 2013-01-25 laiką namų arešte. Apelianto įsitikinimu, teismas į bausmės laiką turėjo įskaityti ne tik suėmime išbūtą laiką, bet ir laiką, išbūtą namų arešte.

85Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad dėl jo priimtas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes byloje nėra surinkta įrodymų, kad jis būtų įvykdęs nusikaltimus, už kurių padarymą yra nuteistas. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo šališkas, objektyviai netyrė ir išsamiai neišanalizavo visų byloje esančių įrodymų, išimtinai vertino tik prokuroro pateiktus jį kaltinančius įrodymus. Apkaltinamąjį nuosprendį grindė tik asmenų, kurie buvo nusikaltimų iniciatoriai, organizatoriai ir siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti savo teisinę padėtį, prieštaringais parodymais. Teismas motyvų, kurie įrodymai leidžia daryti išvadą, jog turi būti dėl jo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat nenurodė, iš esmės perrašė tik kaltinamąjį aktą. Teismas nurodė, kad jo kaltę patvirtina S. N. ir L. E. parodymai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu S. N. neparodė, kad jis būtų dalyvavęs nusikalstamoje veikoje, jo neatpažino. Tik vėliau teisme, galimai pavartojus prieš šį psichologinį smurtą, S. N. davė jį kaltinančius parodymus ir jį apkalbėjo. Byloje apklaustas tyrėjas J. S. patvirtino, kad su S. N., jau perdavus šią bylą į teismą, buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, šis buvo sužalotas, patyrė galvos traumą. Be to, dėl S. N. buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl plėšimo, tačiau, kai šis jį apkalbėjo, tyrimai buvo nutraukti. Esant tokiems nevienodiems S. N. parodymams, įvertinus liudytojo J. S. nurodytas aplinkybes, teismas turėjo aiškintis, ar tokie pareigūnų veiksmai buvo teisėti ir ar tokius S. N. parodymus galima vertinti kaip jo kaltę patvirtinančius. Be to, apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad S. N. parodymų teisme nedavė pats, o juos skaitė, tai taip pat verčia abejoti, ar tai pastarojo parodymai. Šie parodymai galimai yra kitų asmenų jam nurodytos aplinkybės. Teisme S. N. patvirtino faktą, kad šis parodymus pakeitė, kai susipažino su L. E. parodymais. Be to, apelianto nuomone, tai, kad S. N. parodymai yra nepatikimi rodo ir ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-295/2013 Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad S. N. apkalbėjo S. J. ir N. G. (2013-04-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis). Šis teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-658-317-2013 paliktas nepakeistas. Šie teismui procesiniai dokumentai buvo žinomi, tačiau liko neįvertinti, nors tai įrodo jo nekaltumą ir paneigia S. N. duotus jį kaltinančius parodymus. Kitas nuteistasis L. E., kurio parodymais teismas rėmėsi, teisme iš esmės taip pat nenurodė nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis šis jį matė darant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo metu L. E. (akistatos su juo metu) nurodytas aplinkybes, tai yra, kad susitiko su juo vieną kartą prie kraujo perpylimo stoties, tuomet dar buvo vienas žmogus, paneigė kiti nuteistieji. Be to, teismas, esant tokiems nenuosekliems nuteistojo L. E. parodymams, prieš jais grįsdamas jo kaltę turėjo juos išsamiai aptarti, bet to nepadarė. Teismas, apelianto teigimu, taip pat nepagrįstai jo kaltę grindė ir telefoniniais pokalbiais, nes jis nurodytais telefono numeriais niekada nesinaudojo, o duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Jokia fonoskopinė ekspertizė byloje nebuvo atlikta. Taip pat nėra užfiksuota jokių pokalbių, susijusių su nusikalstamomis veikomis. Slapto sekimo duomenų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje, taip pat nėra. Apelianto teigimu, esant tokiems byloje surinktiems duomenims, įvertinus kitų nuteistųjų duotus parodymus dėl jo ir kitus byloje surinktus duomenis – specialisto išvadas, jis negalėjo būti nuteistas. Nuteistasis S. J. davė parodymus, kurie paneigė S. N. ir L. E. parodymus. Šis taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas apkalbėti jį ir nurodyti, kad jis taip pat dalyvavo nuosprendyje nurodytų nusikaltimų padaryme. Už tokius parodymus šiam buvo žadamos įvairios lengvatos, švelnesnė bausmė. S. J. taip pat patvirtino, kad S. N. suėmimo metu kameroje šiam pasakojo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai verčia šį duoti parodymus prieš jį (apeliantą). Nuteistasis N. G. taip pat nurodė, kad jo nepažįsta ir jis nusikaltimų padaryme nedalyvavo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai liepė jį apkalbėti, žadėjo už tai lengvatų. Taip pat N. G., duodamas parodymus, nurodė tokias aplinkybes (nusikaltimui reikalingą automobilį įsigijo vasaros pabaigoje, rudens pradžioje), kurias verčia abejoti L. E. parodymų (autobusas buvo įgytas iki 2008 m. birželio mėnesio) patikimumu. Išteisintasis R. B. taip pat patvirtino, kad jo nepažįsta ir jis jokiuose nusikaltimuose nedalyvavo. Tą patį nurodė ir nuteistasis A. B.. Nei vienas iš nukentėjusiųjų taip pat nenurodė jo kaip asmens, dalyvavusio nusikalstamų veikų padaryme, ir jo neatpažino. Be to, tai, kad jis yra nekaltas, apelianto teigimu, rodo ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys, specialisto išvados (dėl DNR, kvapo, biologinių pėdsakų genotipo). Tyrėjas J. S., nepranešęs gynėjui, kai byla buvo perduota į teismą, taip pat lankėsi keletą kartų ir pas jį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime ir siekė jam padaryti psichologinį poveikį, kad jis save apkalbėtų, ką patvirtina jo prie apeliacinio skundo pateikta pažymą iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

86Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis jokių nusikaltimų nepadarė, teismas nepagrįstai iš jo priteisė turtinę ir neturtinę žalą.

87Be to, kad apeliantas skunde prašo jį išteisinti, jis nesutinka ir su jam teismo paskirta bausme. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas jam bausmę, pagrįstai atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip ilgas bylos nagrinėjimas, kuris užsitęsė nepateisinamai ilgai ne dėl nuteistųjų kaltės, kas pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-7-45/2007), kurią apeliantas skunde pacituoja (t. 32, b. l. 23), laikytina išimtine aplinkybe ir tai yra pagrindas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirti jam švelnesnę bausmę. Taigi, apelianto įsitikinimu, teismas esant tokioms nustatytoms aplinkybėms privalėjo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, tačiau to nepadarė, nes šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, mažametį vaiką, išlaiko ir rūpinasi sunkiai sergančia motina, yra teigiamai charakterizuojamas. Dėl to paskyrė jam bausmę, kuri aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, tuo pažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

88Nuteistasis S. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl jo priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam teismas paskyrė neteisingą ir aiškiai per griežtą bausmę, nes neteisingai nustatė jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, neįvertino visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad jis bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir padėjo atskleisti nusikaltimų padaryme dalyvavusius asmenis. Jam paskirta iš esmės tokia pat bausmė, kaip ir tiems nuteistiems, kurie neprisipažino padarę nusikaltimus ir yra eilę kartų teisti, o tai, įvertinus tai, kad jis padėjo atskleisti nusikaltimų padaryme dalyvavusius asmenis, yra akivaizdžiai neteisinga.

89Apeliantas, skunde ginčydamas teismo išvadą, kad jis vadovavo nusikaltimo vykdytojams, teigia, kad byloje nėra jokių tokią išvadą patvirtinančių įrodymų. Apelianto teigimu, nusikaltimo vykdytojams vadovavo S. J., pravarde ,,tarakonas“ ir šis įtraukė N. G., A. B., A. B. į nusikaltimo darymą. Jis su šiais nuteistaisiais nei iki, nei po nusikaltimo nebendravo, su jais niekada nekontaktavo, nežinojo net jų vardų. S. J. draugai jam buvo įvardinti kaip ,,kolka“, ,,kaunietis“, ,,miša“. Tiek byloje esanti operatyvinė medžiaga, tiek ir nuteistųjų parodymai teisme rodo, kad S. J. vienintelis bendravo su visais betarpiškai vykdytojais, kurie nei vienas tarpusavyje nebendravo ar net nebuvo pažįstami. Toliau apeliantas skunde dėsto aplinkybes, kurios, jo įsitikinimu, leidžia daryti tokią išvadą. Visų pirma, apelianto teigimu, tai, kad S. J. nusikalstamo plano įgyvendinimui įsigijo mikroautobusą ,,Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. ( - ) pats disponavo šia transporto priemone tiek prieš, tiek po nusikaltimo, o vėliau pardavė ir gautus pinigus pasiliko. Pas S. J. kratos metu rastos nusikaltimo padaryme naudotos radijo stotys ,,Yaesu“. S. J. taip pat suruošė ir krepšį, kuriame buvo kampiniai šlifuokliai, pjovimo diskeliai, replės, atsuktuvai, laužtuvai ir kiti daiktai. Iš karto po įvykio pareigūnai rado tą krepšį ir ekspertai nustatė, kad ant jo yra S. J. DNR pėdsakų. Teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad tai A. B. krepšys, tačiau tokių duomenų nėra. Be to, būtent S. J., kai pamatė nukentėjusiojo automobilį ,,Volvo C70“, valstybinis Nr. ( - ) per radijo stotį liepė A. B., N. G. ir A. B. stabdyti ir atimti laisvę O. B.. Jam nurodymas eiti link įvykio vietos buvo duotas radijo stotele iš karto po to, kai nukentėjusysis buvo sulaikytas. Jis tuo metu buvo nuo įvykio vietos nutolęs apie 2 km. S. J. po nusikaltimo ikonų kolekciją paslėpė ir inicijavo bei vadovavo deryboms dėl daiktų grąžinimo. Nuo 2010 m. S. J. nuolatos žadėjo geranoriškai grąžinti kolekciją, tačiau 2010 m. rudenį tyrėjui J. S. pareiškė, kad ikonų neatiduos. Jis viso tyrimo metu įkalbinėjo S. J. ir jo draugus grąžinti daiktus, tačiau jo niekas neklausė. S. J. 2010 m. rudenį liepė jam keisti parodymus ir meluoti, kad jis visas ikonas perdavė L. E. ir pagal ,,nusikaltėlių kodeksą“ prisiimti kaltę ir save apkalbėti dėl dingusio iš A. B. namų pistoleto ,,Beretta“, buvo grasinama jį ir jo artimuosius nužudyti, jeigu jis nepaklus S. J. valiai. 2011 m. sausio mėnesį sudegintas jo sugyventinės automobilis ,,Dodge Stratus“, jai skambinta ir grasinta nužudyti. Taip pat S. J. paskleidė, kad jis ,,zonos bachūrams skolingas 7 milijonus litų“, yra ,,spekuliantas“, kuris bijo ,,mentų“ ir nori atiduoti ,,bachūrų“ grobį. S. J. buvo kylanti nusikalstamo pasaulio žvaigždė ir autoritetas, kuris pasityčiojo iš policijos departamento pareigūnų. Dėl to, 2011 m. sausio mėnesį, išprovokuotas S. J. kalbų, jį Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime užpuolė S. R. pravarde ,,skupuolis“. Dėl šio įvykio pasekmes jis jaučia iki šiol. 2014 m. birželio 6 d. prie jo sugyventinės automobilio buvo grandine prikabintas ,,ožys“, tokiu būdu perduodant nusikaltėlių bendruomenei laisvės atėmimo vietose žinią, kad su juo būtina susidoroti. Panevėžio areštinėje, etapavimo sunkvežimyje ir Šiaulių TI jis taip pat girdėjo, kaip S. J. džiūgavo ir įkalbinėjo kitus sulaikytuosius su juo ir L. E. susidoroti. Visa tai rodo, kad nusikaltimų padarymui vadovavo ne jis, o S. J., pravarde ,,tarakonas“, o jo gyvybei dėl bendradarbiavimo su pareigūnais yra iškilęs pavojus. Todėl, apelianto teigimu, įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad jis smulkiai, nuoširdžiai ir teisingai padėjo atskleisti nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus ir dalyvius, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jis, nebuvo baustas, dėl jo kaltės nebuvo praleistas nei vienas teismo posėdis, jis niekada nesislapstė, turi du vaikus, kuriais rūpinasi, jo dukrai nustatytas cerebralinis paralyžius, dirba UAB ,,Gianta“ vadybininku, anksčiau dirbo Lietuvos banke inžinieriumi, TNT Express Worldwide informacinės sistemos administratoriumi, baigė VGTU, anksčiau nebuvo teistas, suvokė, kad padarė klaidą, nuoširdžiai gailisi ir iki nuosprendžio priėmimo pradėjo mokėti B. šeimai, A. B. jis su L. E. turtinę žalą jau yra atlyginę, jam turi būti sušvelninta bausmė. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. jis taip pat papasakojo apie jam žinomą kitą S. J. padarytą nusikaltimą ir toje byloje jam buvo pritaikytas BK 391 straipsnis.

90Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam teismo paskirtą bausmę. Nurodo, kad jam teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir neindividualizuota. Teismas, įvertinus jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą vaidmenį, pobūdį, jam turėjo paskirti mažesnę bausmę negu S. N. ir L. E.. Apelianto teigimu, būtent S. N. įtraukė jį nusikaltimo darymą, S. N. su L. E. organizavo nusikaltimo padarymą, viską planavo, sekė nukentėjusįjį, buvo suplanavę, kur ir už kiek parduos pagrobtus daiktus, o jis nežinojo, kaip bus vykdomas nusikaltimas, kad bus apribota nukentėjusiajam laisvė. Be to, jis suteikė būtinąją pagalbą nukentėjusiajai J. B. ir davė jai vaistų nuo širdies skausmo ir vandens. Visos šios aplinkybės, apelianto teigimu, rodo, kad teismas jam turėjo paskirti mažesnę bausmę negu S. N. ir L. E..

91Apeliantas skunde taip pat prašo įskaityti jam į bausmės laiką, išbūtą nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. suėmime ir nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. – namų arešte.

92Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai jam pakeitė jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti į suėmimą. Nurodo, kad jis jokių naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dalyvavo teismo posėdžiuose ir įrodė, kad gali gyventi pagal visuomenės nustatytas taisykles. Be to, jam reikia prižiūrėti vaikus ir savo motiną, nes jo žmona yra donorė savo sesei ir jai bus Frankfurte prie Maino atliekama pakartotinė operacija.

93Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo dėl jo priimtą nuosprendį ir paskirti jam minimalias BK straipsnių, pagal kuriuos jis yra nuteistas, sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Nurodo, kad teismas tinkamai neindividualizavo jam paskirtos bausmės, dėstydamas bausmės skyrimo motyvus nevertino jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, nepagrįstai atsisakė pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos dėl pernelyg ilgo proceso reikšmes skiriant bausmę vertinimo, dėl ko jam paskyrė aiškiai per griežtas ir neteisingas bausmes.

94Apeliantas, skunde ginčydamas jam paskirtų bausmių dydžius, mano, kad teismas, įvertinus nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, nevertino visų BK 54 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose nurodytų aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, o rėmėsi tik tuo, kad nusikaltimai padaryti veikiant organizuota grupe ir yra padaryti sunkūs nusikaltimai. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė, kad jo prisipažinimas buvo nenuoširdus, kad duodamas parodymus būtų siekęs suversti kaltę kitiems bendrininkams, taip siekiant sušvelninti atsakomybę. Priešingai, jo parodymai padėjo nustatyti kai kurias reikšmingas bylos aplinkybes. Be to, pagal teismų formuojamą praktiką, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu, apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę, tai yra, kad jis anksčiau teistas nebuvo, į narkologinę įskaitą neįrašytas, yra vedęs. Tuo tarpu teismui šias aplinkybes įvertinus kaip nereikšmingas, suteikiant išskirtinę reikšmę tik padarytų nusikaltimų pobūdžiui kaip vienintelei aplinkybei turinčiai reikšmės bausmės skyrimui, akivaizdžiai buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės.

95Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas, paskirdamas jam šešerių ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, padarė ne tik minėtus BK pažeidimus, bet ir nukrypo nuo Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, kuri numato galimybę švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės (kasacinės nutartis Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010, Nr. 2K-7-45/2007), kai pripažįstama, kad buvo nepateisinami procesiniai delsimai. Teismas, pripažinęs, kad dėl pernelyg ilgos proceso trukmės buvo pažeista jo bei kitų kaltinamųjų teisė į greitą procesą privalėjo bent iš dalies, kiek tai įmanoma, šį pažeidimą norėdamas ištaisyti, privalėjo sutrumpinti numatytos laisvės atėmimo bausmės laiką ir paskirti bausmę artimą BK straipsnių sankcijose nustatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės laiką, kuris atitinkamai yra pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – trys mėnesiai, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – dveji metai, o jam galutinę subendrintą bausmę – dvejus metus laisvės atėmimo arba bent jau artima šiai ribai. Teismo paskirta jam bausmė, kuri daugiau negu tris kartus viršija griežčiausios paskirtos bausmės minimalią ribą, ne tik iš dalies nekompensuoja dėl tokios ilgos proceso trukmės jo patirtų dvasinių išgyvenimų, bet ir paskirta pažeidžiant BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimo taisykles. Be to, ji sukels dar skaudesnius tiek materialinius, tiek dvasinius padarinius ir dėl to nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Teismo nuosprendyje nėra nurodyta jokių motyvų, ar šie skaudžiai jį paliesiantys materialiniai ir dvasiniai padariniai yra būtini tam, kad būtų pasiekti kriminalinės bausmės tikslai ir kartu teisingumo pricipo įgyvendinimas. Įvertinus visumą teismo nustatytų aplinkybių, jį supančią socialinę aplinką, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti ir neskyrus jam tokios griežtos bausmės. Be to, pats ilgiau nei penkerius metus trunkantis procesas bei ilgą laiką trukęs pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas jam buvo stiprus dvasinis išgyvenimas ir jis patyrė tokius neigiamus padarinius, kaip ir būtų atlikęs bausmę. Juo labiau, kad suėmimo sąlygos yra blogesnės nei vykdant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Dėl to tokia bausmė, kuri jam teismo yra paskirta, apelianto teigimu, yra neproporcinga ir negali pasiekti jai keliamų tikslų, dėl to laikytina neteisinga. Vien ta aplinkybė, kad inkriminuoti nusikaltimai yra padaryti veikiant organizuota grupe, o vienas iš jų priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, neleidžia daryti išvados, jog straipsnio sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės skyrimas pažeistų teisingumo principo įgyvendinimą šiuo konkrečiu atveju.

96Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniu skundu prašo dėl L. E. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti. Pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą (arba 54 straipsnio 3 dalį) ir pagal BK 180 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirti L. E. su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad dėl L. E. priimtas teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių.

97Pirmiausia apeliantai skunde, aptarę BPK 255 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, remdamiesi teismų praktika, tvirtina, kad šioje byloje kaltinamojo akto ir apkaltinamojo nuosprendžio analizė akivaizdžiai liudija apie tai, kad teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą keisti kaltinimo faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, tuo pažeisdamas L. E. teisę į teisingą teismą, teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir teisę pasirengti gynybai. Tai taip pat reiškia, kad teismas nesilaikė iš Konstitucijos 31 straipsnio kylančio imperatyvo nešališkai ir teisingai išspręsti bylą ir pažeidė L. E. BPK 44 straipsnio 5, 7 dalyse numatytas teises. Pagal kaltinamąjį aktą, pirmosios instancijos teismo nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir prokuroro 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymu pakeistas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, L. E. inkriminuojamos nusikalstamos veikos mechanizmas ir jo vaidmuo bendrininkaujant buvo visiškai kitas, negu nustatytas apkaltinamajame nuosprendyje. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė iš principo kitokį nusikalstamos veikos parengiamosios stadijos mechanizmą, pakeisdamas (išplėsdamas) L. E. veiksmų apimtį, jo vaidmenį organizuotoje grupėje ir taip akivaizdžiai pasunkino L. E. teisinę padėtį. Pagal L. E. pareikštą galutinį įtarimą ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamąjį aktą ir prokuroro 2013 m. rugsėjo 25 d. prašymą jam inkriminuojamos veikos mechanizmas buvo toks: 2008 metų gegužės – birželio mėnesiais S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko (nukentėjusiojo) A. B. turimą didelės vertės ikonų kolekciją. Po to S. N. ir S. J. palenkė N. G., A. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, tai yra pasiūlė pastariesiems pagrobti iš A. B. namų, esančių ( - ), ikonų kolekciją. Ir tik po to S. N. palenkė L. E. dalyvauti nusikaltime. Kaltinamajame akte labai aiškiai išdėstyta, kuo konkrečiai L. E. buvo kaltinamas: pagal susitarimą, jis turėjo suteikti informaciją apie A. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą name, esančiame ( - ), nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Toliau kaltinamajame akte nurodyti parengiamieji plėšimui darbai, taip pat tai, kad kaltinamieji, dalyvaujant L. E. 2008 metų rugsėjo mėnesį tris kartus laukė šalia kelio prie ( - ), grįžtančio O. B., tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B., nurodytu maršrutu nepravažiavo. Po to kaltinamajame akte nurodoma, kad maždaug po savaitės nuo rugsėjo 26 dienos, bet ne vėliau kaip spalio 4 dieną, vakare, L. E., S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. B. turėdami nusikaltimui būtinas priemones (lipnias juostas, policijos pareigūnų uniformą, radijo stoteles ir kt.) vėl susirinko miškelyje šalia kelio prie ( - ), laukdami automobiliu namo grįžtančio O. B., tačiau plėšimo nepadarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo L. E. ir kitų organizuotos grupės narių valios, nes L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką, taip pat dėl to, kad automobilis, kurį turėjo vairuoti O. B., nurodytu maršrutu nepravažiavo. Apeliantų teigimu, šios kaltinamojo akto aplinkybės turi esminę reikšmę teisminiam nagrinėjimui, nes jos ir apibrėžė teisminio nagrinėjimo ribas L. E. atžvilgiu. Tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje nustatyta, kad vėliau betarpiškai 2008 m. spalio 9-10 d. įvykdyto plėšimo padarymo metu L. E. nedalyvavo. Būtent nuo šio pareikšto kaltinimo L. E. gynėsi tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad netgi baigiamųjų kalbų, atsikirtimų metu valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras dar kartą akcentavo kaltinimo aplinkybes ir kaltinamųjų vaidmenis bei jų socialinį pavojingumą, nusikaltimo organizatoriais (betarpiškai atlikusiais ir vykdytojo vaidmenis) įvardindamas S. N. ir S. J. ir akcentuodamas L. E. indėlį ne tik į nusikalstamos veikos išaiškinimą, bet ir šio nuteistojo mažesnį vaidmenį nusikaltime ir mažesnį socialinį pavojingumą. Tačiau, nepaisant šių faktų, pažeisdamas ne tik BPK 255 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 7 dalies nuostatas, bet ir BPK 7 straipsnyje numatytą rungtyniškumo principą, iš anksto nepranešęs nei kaltinamiesiems, nei prokurorui, nei kitiems proceso dalyviams, neatnaujinęs įrodymų tyrimo, teismas 2014 m. birželio 6 d. paskelbė nuosprendį, kuriuo nustatė, kad pagrindinis nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius buvo L. E., niekaip neaptaręs ir neargumentavęs pašalino iš kaltinimo epizodą, kuomet L. E., kaip nurodyta kaltinamajame akte, savanoriškai atsisakė tęsti nusikaltimą, akcentuodamas, kad prieš betarpišką plėšimo įvykdymą kaltinamieji anksčiau nurodytoje vietoje buvo susirinkę, ne keturis, bet tik tris kartus (teismas pavartojo tikrąsias faktines aplinkybes iškreipiančią frazę kelis kartus) ir visais atvejais nusikaltimas nebuvo padarytas dėl visiškai nuo L. E. ir kitų kaltinamųjų nepriklausančių aplinkybių, pakeitė nusikalstamos veikos (t. y. organizuotos grupės subūrimo ir kitų parengiamųjų veiksmų atlikimo) laiką (kaltinamajame akte aiškiai ir tiksliai įvardinta, kad S. J. ir S. N. parengiamieji veiksmai plėšimui prasidėjo 2008 metų gegužės-birželio mėnesiais), apsiribodamas abstrakčiu konstatavimu – 2008 metais, veikos aprašymą pradėjo nuo L. E. veiksmų suteikiant informaciją kitiems organizuotos grupės (taigi, kada ši organizuota grupė buvo sukurta teismas nepasakė), nenurodė kaltinamųjų susitarimo bendrininkauti vietos ir laiko. Kaltinamajame akte taip pat tiesiogiai nurodyta, kad detalus plėšimo planas parengtas nedalyvaujant L. E., o iš nuosprendžio formuluočių matyti, kad teismas šį veiksmą priskyrė ir L. E.. Tokiu būdu teismas sureikšmindamas nuteistojo L. E. veiksmus, pašalindamas iš kaltinimo esmines aplinkybes apie jo atsisakymą dalyvauti vykdant nusikaltimą, inkriminuodamas nusikalstamos veikos plano faktinį parengimą, akivaizdžiai išplėtė L. E. pareikšto kaltinimo ribas, priskirdamas jam aiškiai pavojingesnį, negu inkriminuota kaltinamajame akte vaidmenį.

98Apeliantų teigimu, šis teismo atliktas faktinių aplinkybių esminis pakeitimas lėmė ir tai, kad L. E. buvo paskirta žymiai griežtesnė bausmė (jam paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė, o prokuroras prašė paskirti tik ketverių metų laisvės atėmimo bausmę) ir L. E. suimtas teismo posėdžių salėje, nuosprendyje net nenurodant nė vieno suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnyje, o tai griežtai draudžia BPK 255 straipsnio 2 dalies nuostatos ir teismų praktika. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. E. apie visus šiuos pakeitimus iš anksto, laikantis BPK nustatytų procedūrų, nebuvo informuotas.

99Dėl viso tai, apeliantų įsitikinimu, teismas pažeidė nuteistojo L. E. teisę į vieningą gynybą ir toks teismo nuosprendis turi būti pakeistas, apeliacinės instancijos teismui bylą išnagrinėjus pareikštų kaltinimų ribose, arba panaikintas, bylą grąžinant nagrinėti pirmosios instancijos teismui (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), jeigu būtų nustatyta, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (jau išvardintos aplinkybės ir kitos toliau skunde nurodytos aplinkybės leidžia daryti prielaidas dėl teismo šališkumo ir dėl nepaaiškinamų priežasčių pademonstruoto priešiškumo L. E.).

100Toliau apeliantai skunde dėsto argumentus dėl nuteistojo L. E. vaidmens ir jo asmenybės individualizavimo skiriant bausmę. Apeliantų teigimu, teismas, skirdamas nuteistajam L. E. bausmę, nepaisant to, kad nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, konstatavo pernelyg ilgą šio baudžiamojo proceso trukmę, paminėjo L. E. sveikatos būklę, šių aplinkybių skiriant bausmę visiškai neįvertino, o išimtinai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir priskirdamas L. E. nusikaltimo organizatoriaus vaidmenį, nors tokio pagrindo nebuvo, o teismas jokių įrodymų, kuriais remiantis jis konstatavo didesnį L. E. vaidmens ir jo asmenybės pavojingumą, nuosprendyje nenurodė. Nuteistojo L. E. vaidmuo nuosprendyje grindžiamas tik nepagrįstomis prielaidomis. Teismo išvada, kad L. E. vienintelis žinojo apie A. B. sukauptą ikonų kolekciją bei turimus kitus antikvarinius, didelės kolekcinės vertės daiktus, apeliantų teigimu, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamajame akte nustatytoms aplinkybėms, kad informaciją apie A. B. kolekciją, jo vaikų gyvenimo būdą ir buvimo vietas, surinko S. N. ir S. J.. Teismas iškraipė kaltinamajame akte nurodomas ir ištirtais įrodymais nustatytas aplinkybes apie L. E. gebėjimą kolekciją įvertinti ir parduoti ir nepagrįstai šias aplinkybes traktavo kaip įrodančias L. E. iniciatyvą padaryti plėšimą. Teismas nuosprendyje remdamasis tuo, kad A. B. namuose buvo daug vertingesnio turto vartojimo prasme (lyginant su antikvarine kolekcija), taigi ir lengviau realizuojamo turto, nepagrįstai padarė prielaidą, kad jeigu nusikaltimą būtų organizavę S. N. ir S. J., tai jie tuos daiktus ir būtų pagrobę. Byloje nustatyta, kad be ikonų kolekcijos plėšimo metu buvo pagrobtas daugiau nei 900 000 Lt įvertintas turtas, įskaitant grynuosius pinigus, du kompiuterius, fotoaparatą, mobiliojo ryšio telefoną ir net vyno butelius. Tai rodo, kad nusikaltimo vykdytojai grobė tą turtą, kurį galėjo pagrobti ir taip pat iš tų vietų, apie kurias jiems L. E. nebuvo nurodęs (seifo ir kt.). Nuteistojo L. E. parodymus apie tai, kad dalyvauti nusikaltime buvo verčiamas S. N., teismas taip pat nepagrįstai laikė nepatikimais. Jokių, tai yra nei tiesioginių, nei netiesioginių, įrodymų, paneigiančių kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos mechanizmą, kur aiškiai nurodyta, kad parengiamuosius veiksmus ir bendrininkų telkimą pradėjo S. N. ir S. J., kurie pasitelkė A. B. ir N. G., L. E. tame nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti, nuosprendyje nėra nurodyta. Be to, teismo išvados dėl organizuotos grupės bendrininkų vaidmens yra prieštaringos ir neaiškios. Jokio pagrindo laikyti L. E. kaip pavojingiausią veikos dalyvį nebuvo. Jo atlikti veiksmai bendrininkų grupėje yra artimi padėjėjo veiksmams.

101Be to, apeliantų teigimu, teismas, svarstydamas L. E. bausmės klausimą, privalėjo pasisakyti ir dėl aplinkybių, kuomet L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką, o ne šias aplinkybes ignoruoti. Nors byloje nustatyta, kad L. E. BK 23 straipsnio 3 dalyje numatytų savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygų neįvykdė, tačiau, apeliantų teigimu, nepavykęs atsisakymas savo noru pabaigti nusikaltimą, remiantis BK 23 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas švelninti bausmę remiantis BK 59 straipsniu.

102Be to, teismas, apeliantų teigimu, be jau pripažintų L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir tai, kad L. E. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir atsiprašė.

103Dėl to, kas buvo išdėstyta, apeliantai skunde daro išvadą, kad teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK nustatė L. E. vaidmenį ir visiškai neindividualizavo bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, net formaliai neatsižvelgė į paties teismo nustatytas lengvinančias ir kitas aplinkybes.

104Apeliantai, skunde aptarę aktualias BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui įstatymo nuostatas, teisumų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-275/2012 ir kt.), taip pat mano, kad šioje byloje yra būtinos įstatyme numatytos sąlygos L. E. taikyti BK 62 straipsnį. Nuteistasis L. E. vienas išlaiko mažametį vaiką, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, vaiko nėra kam prižiūrėti. Pats L. E. jau apie 20 metų taip pat serga sunkia liga, t. y. Krono liga, kuri lydima kitų organų pakitimais – paliatritu, sakroleitu, abipuse klubo sąnarių III-IV stadijos artroze su antro laipsnio funkcijų sutrikimu. Krono liga yra lėtinė, progresuojanti, iki galo neišgydoma. Pagal medikų išvadas, L. E. kas šešias-aštuonias savaites turi būti stacionarizuojamas į gastroenterologijos skyrių. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad byloje L. E. jau buvo suimtas, vadovaujantis BK 62 straipsniu, L. E. turi būti paskirta su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė arba skirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas iki minimumo.

105Apeliantai taip pat mano, kad L. E. yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Apeliantų teigimu, teismas nuosprendyje konstatavęs, kad nuo nagrinėjamo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau kaip penkeri metai, byla buvo perduodama iš vieno teismo į kitą, ji iš esmės buvo pradėta nagrinėti net tris kartus ir tai vyko ne dėl kaltinamųjų kaltės, ir pripažinęs, kad tuo buvo pažeista kaltinamųjų teisė į greitą procesą, nepagrįstai L. E. paskyrė sankcijos vidurkį viršijančią laisvės atėmimo bausmę. Pagal teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007), nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybe ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. Tokia praktika, apeliantų teigimu, atitinka ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurią apeliantai skunde aptaria (t. 32, b. l. 67-68). Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių tokios išvados nepadarė. Apeliantai skunde atkreipia dėmesį į tai, kad ilgo proceso trukmė lėmė tai, jog L. E. ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenos, kas yra nepateisinama. Be to, L. E. iš pradžių buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Nors ji vėliau buvo pakeista, tačiau, apeliantų teigimu, ir dėl švelnesnių kardomųjų priemonių L. E. patyrė žymių nepatogumų, varžančių jo padėtį. Apeliantų nuomone, esant anksčiau minėtoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad nors L. E. įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių, L. E. apibūdinamas tik teigiamai (praeityje neteistas, išlaiko mažametį vaiką, yra nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę dar vieną aplinkybę, nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo nesislapstė, nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pat šiol jokių naujų veikų nepadarė, yra pagrindas daryti išvadą, jog inkriminuotų straipsnių sankcijų numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas L. E. prieštarautų teisingumo principui ir turėtų žymiai didesnį neigiamą poveikį, nei leistų pasiekti bausmės paskirtį.

106Apeliantai skunde taip pat tvirtina, kad yra padaryta ir klaidų sprendžiant civilinio ieškinio ir kitus klausimus šioje byloje. Apeliantai yra įsitikinę, kad dalis civilinio ieškinio yra priteista nepagrįstai. Teismas į priteistą civilinio ieškinio sumą įskaičiavo ir 52 000 Lt, kuriuos nukentėjusysis A. B. prarado, bandydamas išsipirkti pagrobtus daiktus. Teismų praktikoje BPK 109 straipsnio nuostata nėra aiškinama plečiamai. Baudžiamojoje byloje atlyginama tik ta turtinė ar neturtinė žala, kuri kilo dėl kaltų patraukto baudžiamojon atsakomybėn asmens veiksmų. Tarp šių veiksmų ir padarytos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Tuo tarpu minėtą pinigų sumą nukentėjusysis kitiems asmenims atidavė savarankiškai, niekieno neverčiamas, jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų žinios. Jokie nei L. E., nei kitų nuteistųjų veiksmai taip elgtis nukentėjusiojo neįtakojo. Be to, apeliantų teigimu, iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad sumokėjęs pinigus už pagrobtus daiktus, šis savo daiktų specialiai neatpažino, nes tikėjosi savarankiškai išsiaiškinti pagrobtų daiktų buvimo vietą ir prie nusikaltimo prisidėjusius asmenis. Taip elgdamasis nukentėjusysis, apeliantų nuomone, turi prisiimti ir visą iš savo veiksmų kilusią riziką. Bandymas tokiu būdu atgauti pagrobtą turtą bei ikiteisminį tyrimą vykdančių pareigūnų žinios, pinigų mokėjimas galimai nusikalstamo pasaulio atstovams už pagrobtų daiktų išpirkimą ar kažkokį paraleliai su teisėsaugos institucijomis vykdomą tyrimą, ryšių su tokiais asmenimis paieška negali būti toleruotini ir už tai negali būti priteisiami civiliniai ieškiniai Lietuvos teismuose.

107Taip pat apeliantai mano, kad pagrobtų ikonų kolekcijos vertės nustatymas kelia pagrįstų abejonių, nes specialistė D. T. tiesiogiai susijusi, pažįstama su nukentėjusiuoju A. B.. Ji organizuodavo jo kolekcijos parodas. Tuo tarpu specialistas privalo būti nešališkas. Be to, tiek specialistė, tiek ir nukentėjusiojo atstovas pripažino, kad patikimų, moksliškai aprobuotų metodų vertinant ikonų kolekciją nėra. Todėl, apeliantų teigimu, civilinio ieškinio paskaičiavimai išimtinai pasiremiant galimai šališkos specialistės paaiškinimais ir paties nukentėjusiojo pateiktu įvertinimu, nėra objektyvus, kas kartu tik sustiprina šališko ir neobjektyvaus teismo, nagrinėjusio šią baudžiamąją bylą, įspūdį.

108Apeliantai skunde taip pat tvirtina, kad teismas nuosprendyje visiškai nemotyvuotai pakeitė L. E. kardomąją priemonę. Apeliantų teigimu, nebuvo jokio poreikio L. E. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

109Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl A. B. priimtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį A. B. maksimaliai sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (apsiribojant suėmime išbūtu laiku). Nurodo, kad teismo nuosprendis šioje dalyje turi būti pakeistas, nes priimtas pažeidžiant baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

110Apeliantas skunde nesutinka su A. B. paskirta bausme. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, neįvertino tai, kad A. B., nors anksčiau ir buvo teistas, bausmę atliko visiškai, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina, auklėja ir išlaiko du mažamečius vaikus, dirba pagal patentą, prižiūri senyvo amžiaus kartu gyvenančią neįgalią motiną, kuriai nustatytas 1 grupės invalidumas, ji turi judėjimo problemų, pats A. B. taip pat turi rimtų sveikatos problemų, jam diagnozuota PAN I-II, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, vidutinio rizikos grupė, ūmus cistitas. Be to, A. B. žmonos seseriai R. W. (iki santuokos R. Š.), gyvenančiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje gydytojai diagnozavo kelias sunkias ligas, o taip pat vieną iš vėžio ligos formų. Jai buvo padaryta kaulų čiulpų transplantacija, kurios atlikimui A. B. žmona tapo donore. Tam, kad būtų atlikta transplantacijos operacija, ji privalėjo ir toliau privalo ilgam laikui išvykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, Frankfurto miestą, kur Johano Volfgango Gėtės Universiteto medicinos klinikoje pastoviai atliekami medicininiai tyrimai, nes gydančių gydytojų paskyrimu medicininės procedūros donorams ir pati operacija kartojamos keletą kartų. Apelianto teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, taip pat į susiklosčiusią ypač sudėtingą ir jautrią A. B. šeimai situaciją. A. B. vaikai yra mažamečiai, privalo lankyti mokyklą, darželį Kauno mieste, privalo gyventi ir vystytis savo socialinėje aplinkoje, pilnavertiškai mokytis, bręsti savo šeimoje, todėl A. B. šiuo metu labai reikalingas šeimai. Be to, ilgalaikis A. B. izoliavimas nuo visuomenės gali itin neigiamai paveikti jo asmenybės formavimąsi bei socialinius ryšius. Teismas, padarydamas išvadą, kad minėtos aplinkybės jokios reikšmingesnės įtakos sprendžiant bausmės dydžio klausimą, ne tik pažeidė įstatymo reikalavimus ir A. B. teisę į teisėtą sprendimą, bet parodė, kad yra šališkas. Apelianto nuomone, teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas formaliai pasisakė dėl pernelyg ilgo proceso ir net nevertino, ar tai nėra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nors, kaip nurodo apeliantas, aptaręs skunde šiuo klausimu aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-503/2010), byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad A. B. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šioje byloje nustatyta, kad procesas truko (nuo 2008-10-09 iki 2014-06-06) beveik 6 metus. Ši byla nėra sudėtinga. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, pagrobtų daiktų vertė pripažintina didele, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jai pradėjus ikiteisminį tyrimą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas buvo aiškus, sulaikyti asmenys. A. B. dėl tokio ilgo bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo kaltas. Byloje tokių aplinkybių, kurios pateisintų tokį ilgą procesą, nėra. Ilga proceso trukmė, apelianto teigimu, lėmė tai, kad A. B. ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenos, kas yra nepateisinama. Dėl to, apelianto teigimu, atsižvelgiant į nepateisinamai ilgą proceso trukmę, taip pat į kitas jau aptartas aplinkybes, A. B. 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje. Dėl teismo nuosprendis turi būti keičiamas vadovaujantis BK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir A. B. paskiriama švelnesnė bausmė.

111Apeliantas, svarstant klausimą dėl A. B. paskirtos bausmės, prašo įvertinti ir tai, kad A. B. beveik du metus buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (būnant suėmime ypač pablogėjo jo sveikata). Vėliau A. B. ši kardomoji priemonė buvo pakeista į namų areštą pačiomis griežčiausiomis sąlygomis, tai yra visą laiką būti namuose. A. B. įsidarbinus (po 6 mėnesių) namų arešto sąlygos buvo sušvelnintos. Tačiau, apelianto teigimu, A. B. net ir dėl švelnesnių kardomųjų priemonių patyrė nepatogumų, ilgą laiką buvo suvaržyta jo teisė laisvai judėti. Jis kelis kartus kreipėsi į teismą, prašydamas duoti leidimą išvykti į Vokietiją padėti žmonai po operacijos, tačiau toks leidimas jam nebuvo išduotas, nors byloje nėra duomenų, kad A. B. būtų pažeidęs kardomosios priemonės sąlygas.

112Apelianto nuomone, įvertinus šias jo skunde aptartas aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, gali daryti išvadą, kad bausmei keliami tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kuri būtų lygi jo suėmime išbūtam laikui, tai yra 1 metams 9 mėnesiams 9 dienoms.

113Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad yra padaryta klaidų ir A. B. bendrinant bausmes. Apelianto įsitikinimu, teismas turi pripažinti, kad visi A. B. padaryti nusikaltimai (BK 180 straipsnio 3 dalis, BK 146 straipsnio 2 dalis, BK 254 straipsnio 1 dalis) sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 puntas) ir bausmės už minėtų nusikaltimų padarymą turi būti bendrinamos apėmimo būdu.

114Išteisintasis R. B. atsikirtimuose į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis nieko nežinojo apie planuojamą galimą nusikaltimą. S. N. jam tik užsiminė, kad yra galimybė greitai užsidirbti didelę pinigų sumą, tačiau neįvardino nei būdo, nei formos, nei laiko. Kito pokalbio, vykusio tarp jo ir S. N., jis pasakė, kad netiki galimybe greitai praturtėti ir jo toks pasiūlymas nedomina, tai yra jis savavališkai atsisakė S. N. jam pateikto pasiūlymo. Tokie jo parodymai visiškai sutampa su S. N. ir kitų nuteistųjų parodymais. Nei vienas iš nuteistųjų nepatvirtino prokuroro keliamos versijos, jog jis galėjo žinoti apie rengiamą nusikaltimą ir galėjo dalyvauti rengiant šį nusikaltimą. Pažymi, kad L. E., duodamas parodymus, pripažino, kad šis R. B. apkalbėjo to paprašius pareigūnams.

115Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė jo skundus tenkinti, nukentėjusiojo A. B. skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo S. N. skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo L. E. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą tenkinti iš dalies, kitų nuteistųjų – atmesti; nukentėjusysis A. B. prašė jo skundus tenkinti; nuteistasis S. N. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė jo ir prokuroro skundą S. N. atžvilgiu tenkinti; nuteistasis S. J. ir jo gynėjas advokatas Džigintas Žebelys prašė jo skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo skundus atmesti; nuteistasis A. B. ir jo gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis prašė jų skundus tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo - atmesti; nuteistasis J. M. ir jo gynėjas advokatas Valdas Burneikis prašė jo skundą tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo skundus atmesti; nuteistasis L. E. ir jo gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašė jo ir prokuroro skundą L. E. atžvilgiu tenkinti; nuteistasis N. G. ir jo gynėja advokatė Leonora Vasiliauskienė prašė jo skundą tenkinti, o nukentėjusiojo – atmesti; nuteistasis A. B. ir jo gynėja advokatė Aušra Ručienė prašė jo skundą tenkinti; nuteistasis A. S. prašė prokuroro ir nukentėjusiojo skundus atmesti; išteisintasis E. G. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas prašė prokuroro skundą atmesti; išteisintasis R. B. ir jo gynėjas advokatas Gediminas Skaistys prašė prokuroro skundą atmesti.

116Nukentėjusiojo A. B., prokuroro ir nuteistojo L. E. bei jo gynėjo Sauliaus Juzukonio apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Nuteistųjų N. G., A. B., S. N., A. B. ir jo gynėjo advokato Bogdano Chranovskio, S. J. ir J. M. skundai atmetami.

117Dėl R. B. išteisinimo

118Prokuroras, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl R. B. išteisinimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 289 straipsnį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms – apeliantas nesutinka su šioje dalyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl R. B. išteisinimo nepagrįsta.

119Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė atitinkamas išvadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, jog byloje įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. įvykdė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nepakanka. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas nevertino taip, kaip prokuroras, dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta.

120Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Tam tikrų duomenų teismas gali nepripažinti įrodymu tik nustatęs, kad tie duomenys buvo gauti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų arba duomenys yra nereikšmingi bylai, nes jie neįrodo ar nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. duomenys neatitinka sąsajumo reikalavimo (kasacinė byla Nr. 2K-32/2010).

121Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo asmens kaltę padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jo kaltė negali būti grindžiama spėjimais ir prielaidomis. Tik remdamasis patikimais bylos duomenimis teismas gali padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo požymių ir nusikaltimą padariusių asmenų.

122Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų atsietai vieną nuo kito, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Priešingai, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir, išsamiai bei nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindamas juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. B. teisinančius, tiek jį kaltinančius įrodymus. BPK 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose nustatyta, kad išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, nurodė, kodėl R. B. išteisinamas. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegijai nėra.

123Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinus L. E. ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, kitais proceso veiksmais užfiksuotus duomenis, taip pat S. N. parodymus, galima daryti išvadą, kad R. B. aktyviais veiksmais prisidėjo prie organizuojamo plėšimo padarymo. Visi nusikaltimo organizaciniai veiksmai buvo padaryti dalyvaujant R. B., tačiau plėšimas nebuvo padarytas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo R. B. ir kitų organizuotos grupės narių valios.

124Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų R. B. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, dėl kurios jis išteisintas.

125Bylos medžiaga patvirtina, kad išteisintasis R. B. nagrinėjamoje byloje buvo apklaustas ne kartą: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme jo parodymai dėl nedalyvavimo B. šeimos namo plėšime buvo nuoseklūs. Antai, 2010 sausio 21 d. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo apklaustas R. B. parodė, kad jam inkriminuojamų veiksmų atlikti negalėjo, nes tuo metu buvo susilaužęs koją, o apie įvykdytą plėšimą sužinojo iš žiniasklaidos priemonių. Šių savo parodymų R. B. nekeitė ir tolimesnių ikiteisminio tyrimo apklausų metu. 2013 m. spalio 11 d. vykusio teisiamojo teismo posėdžio metu R. B. taip pat parodė, kad nedalyvavo nei plėšime, nei jį rengiant. Paaiškino, kad pareigūnai pakeitė įtarimą, jog jis dalyvavo rengiantis plėšimui, būtent tada, kai jis davė parodymus, jog plėšime nedalyvavo, nes buvo susilaužęs koją (t. 31, b. l. 68). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme išteisintasis R. B. parodė, kad 2008 m. pabaigoje S. N. jam pasiūlė užsidirbti daug pinigų. Po kiek laiko, taip pat vasaros pabaigoje ar ankstyvo rudens pradžioje S. N. jam pasiūlė nuvažiuoti pasikalbėti. R. B. su S. N. nuvyko prie Tarptautinio verslo mokyklos. Nuvykus S. N. R. B. pasakė palaukti, o pats nuėjo pakalbėti su kitais asmenimis. Taip pat parodė, kad šio susitikimo metu jokių veiksmų neatliko, nusikaltimo detalių neišgirdo, o pasiūlymo atsisakė, pasakęs S. N., kad apie tai nenori nieko žinoti ir girdėti. Susitikime dalyvavo vieną kartą. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad išteisintasis R. B. nuo pat pirmosios apklausos vienodai ir kategoriškai teigė, kad nei rengiantis B. šeimos namo plėšimui, nei jį vykdant nedalyvavo.

126Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad nuteistųjų L. E. ir S. N. parodymai paneigia R. B. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė visų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino surinktų duomenų kontekste. Pažymėtina, kad nors teismas nuosprendyje pripažino, jog R. B. vieną kartą buvo atvykęs į Saulėtekio rajoną, kur tuo metu buvo planuojamas nusikaltimas, ir atsisakė S. N. pasiūlymo dalyvauti plėšime, tačiau konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad R. B. būtų atlikęs kokius nors pasirengimo nusikaltimui veiksmus, o tuo labiau patį nusikaltimą. Nors apelianto nurodyti asmenys ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, jog R. B. dalyvavo rengiantis B. šeimos namo plėšimui, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, remiantis kitais byloje esančiais įrodymais, šis faktas nepasitvirtino. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos parodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

127Tai, kad išteisintasis R. B. nedalyvavo nei rengiantis B. šeimos namo plėšimui, nei jį vykdant, ne kartą patvirtino nuteistasis S. N.. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo tyrėjo 2010 m. gegužės 17 d. vykusios įtariamojo papildomos apklausos metu S. N. parodė, kad R. B. jokiuose veiksmuose, susijusiuose su 2008 m. spalio 10 d. įvykdytu plėšimu, nedalyvavo. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. N. parodė, kad jis nusikaltimo įvykdymui turėjo surasti vieną žmogų, tai buvo R. B.. Pirmą kartą su asmenimis, turėjusiais būti nusikaltimo vykdytojais, t. y. L. E., N. G., A. B., S. J. ir R. B., susitiko Antakalnyje. Susitikimo metu aptarė atlygio už nusikaltimo padarymą klausimą. Antrą kartą visi susitiko 2008 m. rugsėjo 19 d. Soprano kavinėje, kur L. E. paaiškino visas nusikaltimo aplinkybes. Kitą dieną S. N., L. E., S. J. ir N. G. važiavo prie B. šeimos namų, kur L. E. viską aprodė detaliau. R. B. atsisakė dalyvauti plėšime, todėl S. N. su S. J. nusprendė ieškoti kito žmogaus. Taip pat parodė, kad R. B. jokių nusikaltimo įvykdymo detalių nežinojo. Apklausiamas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis S. N. taip pat parodė, kad bandė įtraukti R. B. dalyvauti nusikaltime, tačiau pastarasis atsisakė. Nors pripažino, kad R. B. dalyvavo pirmajame susitikime dėl plėšimo įvykdymo, tačiau, kadangi jis atsisakė dalyvauti, jam tolimesnės nusikaltimo detalės praneštos nebuvo.

128Nuteistasis L. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad į susitikimą Antakalnio miškelyje su S. J. atvažiavo dar du vyriškiai, iš kurių vienas buvo praplikęs, didele nosimi, apie trisdešimties metų. Šį vyriškį nuteistasis L. E. 2009 m. gruodžio 18 d. atpažino pagal nuotrauką kaip R. B. (t. 13, b. l. 53-53). Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu nuteistasis L. E. parodė, kad iš tiesų R. B. dalyvavo tik viename susitikime ( - ), o susitikimuose miškelyje ir bandymų apiplėšti metu jis nedalyvavo. Taip pat parodė, kad šias aplinkybes buvo įvardinęs tyrėjams ikiteisminio tyrimo metu, bet jie sakė, kad dėl R. B. turi surinkę pakankamai įrodymų, todėl L. E. negalintis meluoti. Pripažino, kad nepagrįstai apkalbėjo R. B.. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. E. parodė, kad susitikimas, kuriame dalyvavo ir išteisintasis R. B., negali būti laikomas pasiruošimu apiplėšimui. Taip pat parodė, kad kituose susitikimuose R. B. nematė. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodydamas, jog R. B. matė ir kitų susitikimų metu, dėl R. B. pasakė ne visą tiesą, kadangi, pasak nuteistojo, tyrėjai jam pasakė, jog dėl R. B. dalyvavimo rengiantis plėšimui jie yra tikri, ir nurodė L. E., ką reikia sakyti duodant parodymus, po kuriais jis pasirašė.

129Taigi prokuroro nurodomų L. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie, apelianto manymu, patvirtina R. B. kaltę, teisėjų kolegija nelaiko patikimu įrodymų šaltiniu, nes jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl aptariamo asmens dalyvavimo rengiantis plėšimui ar pačiame plėšime yra paneigti jo paties teisiamojo posėdžio metu, o taip pat patvirtinti apeliacinės instancijos teisme. Todėl nuteistojo L. E. parodymai niekaip nepatvirtina prokuroro apeliacinio skundo teiginių, susijusių su R. B. kalte, nes jie neįrodo ir nepaneigia nė vienos iš byloje įrodinėtinų aplinkybių, t. y. L. E. parodymai neatitinka sąsajumo reikalavimo.

130Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Taigi visas kompleksas įvairių teisės šakų normų draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

131Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir dėl to visiškai pagrįstai rėmėsi baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbiu in dubio pro reo principu, reiškiančiu, kad, jeigu abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, dėl to pritartina teismo išvadai, kad neįrodyta, kad R. B. padarė jam prokuroro inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

132Dėl A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį

133Apeliantas A. B., nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir prašydamas jį panaikinti bei priimti jam naują, išteisinamąjį nuosprendį, teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais nuteistųjų S. N. ir L. E. parodymais, jų nepatvirtina kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

134Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad S. J., N. G., R. B. ir A. B. parodymai paneigia nuteistųjų S. N. ir L. E. parodymus, vertina kaip prieštaraujančius bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje plačiai atskleidė visų kaltinamųjų ir liudytojų parodymų esmę, išsamiai juos analizavo, gretino tarpusavyje bei vertino surinktų duomenų kontekste. Pažymėtina, kad teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino, jog tik bylą nagrinėjant teisme nuteistieji S. N. ir L. E. nurodė aplinkybę, kad nagrinėjamo nusikaltimo padaryme dalyvavo ir A. B., tačiau S. N. ir L. E. parodymus, atsižvelgiant į byloje esančius faktinius duomenis, vertino kaip nekeliančius abejonių. Nors apelianto nurodyti asmenys, t. y. S. J., N. G., R. B. ir A. B., ikiteisminio tyrimo pareigūnams tiesiogiai nenurodė A. B., kaip vieno iš įvykdyto nusikaltimo dalyvių, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, S. N. ir L. E. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, o taip pat liudytojo A. R. parodymai šį faktą patvirtino. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos parodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

135Antai nuteistasis S. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 31, b. l. 24-30) vienareikšmiškai parodė, kad iki aptariamo nusikaltimo darymo jo vykdytojai, t. y. S. N., S. J., N. G., A. B., A. B. ir L. E., buvo susitikę tris kartus. Ketvirtą kartą, kai vykdė B. šeimos namo plėšimą, nedalyvavo tik L. E.. Įvardindamas nusikaltimo vykdytojus S. N. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu vykdant asmens atpažinimą iš fotonuotraukos jis (S. N.), teigdamas, jog neatpažįsta A. B. ir A. B., melavo – iš tikrųjų atpažino tiek A. B., tiek A. B., tačiau tyrėjui buvo nurodęs, kad neatpažįsta šių asmenų, nes toks buvo jų susitarimas. Teisiamojo posėdžio metu S. N. taip pat parodė, kad pripažindamas tiek A. B., tiek A. B. dalyvavimą aptariamame nusikaltime neturi jokio pagrindo meluoti (t. 31, b. l. 56).

136Nuteistojo A. B. dalyvavimą B. šeimos namo apiplėšime ne kartą taip pat patvirtino ir nuteistasis L. E.. Antai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 16 d. įtariamojo parodymų patikrinimo metu parodė, kad į susitikimą prie kraujo perpylimo centro ( - ), prie jo su S. N. privažiavo baltas mikroautobusas, iš kurio išlipo du asmenys, iš kurių vienas buvo vadinamas „Miša“. Šį vyriškį nuteistasis L. E. 2009 m. gruodžio 3 d. atpažino pagal nuotrauką kaip A. B. (t. 13, b. l. 21-23). Apklausiamas 2013 m. birželio 12 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis L. E. parodė (t. 31, b. l. 48-51), kad jam su S. N. būnant prie kraujo perpylimo centro, privažiavo baltos spalvos mikroautobusas, iš kurio išlipo du asmenys, kurie, kaip L. E. sužinojo vėliau, buvo A. B. ir N. G.. Pastarieji perdavė S. N. dvi rankines. Maždaug po savaitės su S. N. nuvažiavo į tą pačią vietą ( - ), kur tuo pačiu mikroautobusu atvažiavo ir A. B. bei N. G.. Taip pat nuteistasis L. E. parodė, kad kituose susitikimuose, vykusiuose Antakalnyje, miške, netoli A. B. namų, dalyvavo S. N., S. J., N. G., A. B. ir A. B.. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis L. E. parodė (t. 34, b. l. 202-205), kad duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu B. pavardės neįvardino, tačiau patvirtino, kad pirmą kartą A. B. sutiko prie kraujo perpylimo centro, kuomet A. B. su N. G. perdavė S. N. krepšį. Iki to laiko A. B. nebuvo matęs ir nepažinojo.

137Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su A. B. apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad kiti nuteistieji, t. y. S. J. ir N. G. viso proceso metu nuosekliai parodė, kad nuteistieji A. B. ir A. B. nei rengiantis B. šeimos namo plėšimui, nei jį vykdant nedalyvavo. Tačiau šių S. J. ir N. G. parodymų A. B. atžvilgiu teisėjų kolegija negali vertinti kaip pagrįstų ir reikšmingų. Bylos medžiagas patvirtina, kad byloje atnaujinus įrodymų tyrimą pirmosios instancijos teisme (t. 31, b. l. 95-103) nuteistasis A. B. paaiškino, kad anksčiau teigdamas, jog B. šeimos namo plėšime nedalyvavo, melavo. Nuteistasis parodė, kad 2008 m. S. N. jam pasiūlė daryti nusikaltimą, už kurio padarymą galima gauti daug pinigų. Po to dar kelis kartus buvo susitikęs su S. N., S. J., N. G., L. E.. Nusikaltimo dieną įvykio vietoje buvo jis (A. B.), N. G., S. N., S. J. ir dar vienas A. B. nepažįstamas asmuo. Nusikaltimo vykdymo dieną A. B. persirengė policijos pareigūno uniformą, per raciją pranešus, kad atvyksta O. B. automobilis, A. B. jį sustabdė, pareikalavo pateikti automobilio draudimą. Nukentėjusiajam išlipus iš automobilio, A. B. uždėjo jam antrankius, tą padaryti padėjo iš krūmų išėjęs jam nepažįstamas asmuo. Uždėjus nukentėjusiajam antrankius, jis buvo patalpintas į automobilio bagažinę, nuvežtas į miškelį ir klausinėjamas apie namo signalizacijos atjungimą. Vėliau, nuteistiesiems nuėjus į namą ir pradėjus iš jo nešti ikonas, anot A. B., jis padėjo nukentėjusiesiems, J. B. nešė vaistų. Vėliau, kai visi jau buvo išėję, A. B. sugrįžo į namą paimti vyno ir pistoleto, kuris gulėjo seife.

138Taigi išanalizavus pirmiau nurodytus nuteistojo A. B. parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nuteistasis A. B. pripažino savo kaltę dalyvaujant B. šeimos namo plėšime. Visi jo nurodyti parodymai papildo kitų nuteistųjų parodymus apie atskirus nusikaltimo planavimo ir vykdymo eigos fragmentus. Tuo pačiu nuteistojo A. B. parodymai paneigia nuteistųjų S. J. ir N. G. nurodytas aplinkybes apie asmenis, dalyvavusius B. šeimos namo plėšime. Tai, kad apelianto A. B. nurodomi asmenys, t. y. S. J. ir N. G., viso proceso metu teigė, jog A. B. vykdant aptariamą nusikaltimą nedalyvavo, o vėliau pastarasis prisipažino jame dalyvavęs, neleidžia tikėti ir nuteistųjų S. J. ir N. G. parodymais A. B. atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistųjų S. J. ir N. G. parodymais vertindamas A. B. kaltę padarius aptariamą nusikaltimą.

139Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. B. iškeltą versiją dėl jo nedalyvavimo B. šeimos namo plėšime paneigia ir byloje liudytoju apklaustas A. R.. Antai teisiamojo posėdžio metu (t. 31, b. l. 62) apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. viduryje kartu su A. B. išvyko į Norvegiją. Prie Stavangerio miesto, Norvegijoje, sugedus automobiliui, jo apylinkėse kartu su A. B. pas draugą gyveno dvi savaites. Taip pat patvirtino, kad iš Norvegijos į Vilnių išskrido spalio pradžioje. Šie liudytojo A. R. parodymai, priešingai nei nurodo apeliantas, niekaip nepatvirtina fakto, kad nusikaltimo darymo metu, t. y. 2008 m. spalio 9 d., A. B. nebuvo Lietuvoje. Todėl teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

140Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių, patvirtinančių A. B. pateiktus kaltinimus dėl plėšimo yra pagrįsta byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir teismo patikimais pripažintų įrodymų visuma.

141Anot apelianto, vertinant nuteistojo S. N. parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo procesinę padėtį, t. y. S. N. parodymų neobjektyvumui esminės įtakos duodant parodymus apie kitų asmenų vaidmenį paties S. N. įvykdytame nusikaltime turėjo pareigūnų spaudimas ir galimas psichologinis smurtas, siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba savo atžvilgiu sušvelninti bausmę, dėl ko nuteistasis S. N. apkalbėjo A. B..

142Kaip minėta, byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-242/2014; 2K-273/2014).

143Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistojo S. N. parodymų A. B. atžvilgiu objektyvumas buvo nulemtas jo procesinės padėties, t. y. kad bendradarbiaudamas su teisėsaugos institucijomis ir atskleisdamas savo bei organizuotos grupės nusikalstamas veikas jis davė neteisingus parodymus ir taip siekė palengvinti savo procesinę padėtį. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką bei joje dalyvavusius asmenis. Kaltinamųjų teisėto pasinaudojimo įstatyme numatytomis priemonėmis lengvinti savo teisinę padėtį negalima vertinti kaip suinteresuotumo bylos baigtimi, o BPK normos nedraudžia įrodinėjant asmens kaltumą remtis kitų kaltinamųjų, nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kurių atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, parodymais. Apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad nusikaltimo bendrininko, kuris sutiko bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, parodymai kitų nusikaltimo bendrininkų atžvilgiu turi būti vertinami rezervuotai bei išsamiai ir visapusiškai patikrinami, palyginant su kitais bylos duomenimis, tačiau vien tik ši aplinkybė savaime nedaro šių bylos duomenų mažiau vertingais ar abejotinais, lyginant juos su kitais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo S. N. parodymų turinį ir sugretinęs jo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais pagrįstai konstatavo, kad S. N. parodymai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga, o apelianto skundo teiginiai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

144Dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

145Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija E. G. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pagrįstumą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kaltinimo apimtyje E. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumą, tarpusavio sąsajas, nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis dalyje dėl E. G. išteisinimo naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra visiškai įrodyta, jog išteisintasis E. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.

146Teisėjų kolegija nustatė, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, t. y. veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo ( - ), turėdamas tikslą realizuoti, įgijo iš L. E. nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. ( - ) plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. – dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje už 1 500 eurų (5 175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute už 1 000 eurų (3 450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku už 57,92 eurų (200 Lt), „Gucci“ sidabrinę apyrankę už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu už 1 000 eurų (3 450 Lt), raudono aukso žiedą su dviem briliantais už 2 000 eurų (6 900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „Išrinkti šventieji – Šv. Vienuolė Anastasija, Šv. palaimintoji Taisija, Šv. Aleksiejus – Dievo žmogus, Šv. vienuolis Vasilijus Išpažintojas“ su aptaisu už 18 535,64 eurų (64 000 Lt), ikoną „Švč. Dievo Motina – „Nesudegantis krūmas“ su aptaisu už 10 136,70 eurų (35 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu, už 14 481 eurų (50 000 Lt), ikoną „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su aptaisu ir rėmu už 2 606,58 eurų (9 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu kiote ir rėmu už 2 896,20 eurų (10 000 Lt), ikoną „Pečioro Švč. Dievo Motina“ už 4 923,54 eurų (17 000 Lt), ikoną „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 2 896,20 eurų (10 000 Lt), ikoną „Šv. Jurgio stebuklas su slibinu“ už 5 502,78 eurų (19 000 Lt), ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 1 448,10 eurų (5 000 Lt), ikoną „Šv. Aleksiejus – Dievo Žmogus“ už 2 027,34 eurų (7 000 Lt), altorinį kryžių „Nukryžiuotasis“ su aptaisu kiote, su rėmu už 4 923,54 eurų (17 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 2 173,02 eurų (7 503 Lt), ikoną „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 1 271,72 eurų (4 391 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 2 204,59 eurų (7612 Lt), ikoną „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 987,60 eurų (3 410 Lt), ikoną „Švč. Trejybė“ su aptaisu už 1 296,63 eurų (4 477 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 1 192,08 eurų (4 116 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 1 112,14 eurų (3 840 Lt), ikoną „Smolensko Švč. Dievo motinos Soboras“ su aptaisu, už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „Metropolitas“ su aptaisu kiote, už 3 00 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2 760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2 500 eurų (8 625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2 760 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 4 000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius, po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2 760 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „Pėlėda“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8 000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį, už 1 000 eurų (3 450 Lt). Teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, padarydama priešingą išvadą nei pirmosios instancijos teismas. Pripažįstama, kad apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad E. G. galėjo žinoti ir žinojo, kad jo gabenti ir laikyti daiktai yra gauti padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.

147Panevėžio apygardos teismas išvadą, jog E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, neįrodyta, grindė tuo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad E. G. galėjo žinoti ir žinojo, kad jo gabenti ir laikyti daiktai yra gauti padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o tuo labiau įvykdžius plėšimą A. B. namuose. Tokiu būdu bylą išnagrinėjęs apygardos teismas nenustatė būtino aptariamo nusikaltimo subjektyviosios pusės elemento – tiesioginės tyčios. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad gabendamas nusikalstamu būdu įgytus daiktus E. G. nei jų įgijo, nei jais naudojosi, nei juos realizavo. Nors apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, kad nors pats E. G. apklausiamas teisme tvirtino, jog įtarė, kad A. S. prašomi pervežti daiktai gali būti gauti neteisėtai, t. y. kontrabandos būdu, tačiau tokių parodymų teismas nepripažino išteisintojo kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Tai lėmė išteisintojo E. G. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, taip pat aplinkybė, jog byloje apklaustas nuteistasis A. S. parodė, jog E. G. pasakė, kad į paliktą automobilį bus sukrauti daiktai, konkrečiai šių daiktų nedetalizuodamas ir nenurodydamas, kokiu būdu jie yra gauti.

148Prokuroras su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad E. G., veikdamas kartu su A. S. realiai įgijo pagrobtus daiktus, siekiant parduoti pagrobtas ikonas ir sidabro dirbinius. E. G. pakankamai ilgą laiką pagal bendrininko A. S. nurodymą laikė pagrobtus daiktus jo žinioje esančiame garaže. Taip pat E. G. pagrobtus daiktus rūšiavo, dėjo prie jų numerius ir fotografavo, t. y. atliko veiksmus, padėsiančius A. S. pagrobtas ikonas ir sidabro dirbinius realizuoti. Be to, E. G. suprato, kad minėti daiktai yra įvežti į Lietuvą kontrabandos būdu, jam įtarimą sukėlė L. E. ir A. S. veiksmų slaptumas. Anot apelianto, šias aplinkybes patvirtina ne tik paties išteisintojo E. G. parodymai, bet ir nuteistųjų L. E. ir A. S. parodymai.

149BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, jas vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Kita vertus, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, Nr. 2K-43/2006). Be to, bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

150BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba realizavo didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes žinodamas, kad tas turtas ar vertybės gauti nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 2 dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šios veikos alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu).

151Bylos medžiaga patvirtina, kad išteisintasis E. G. nagrinėjamoje byloje buvo apklaustas ne kartą: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išteisintasis parodė, jog, jo paties manymu, nusikalstamu būdu gautus daiktus paėmė, juos gabeno ir fotografavo. Antai 2009 m. gruodžio 8 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 15, b. l. 96-102), E. G. parodė, kad 2008 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos neatsimena, A. S. jo paprašė, kad jis palaikytų vieną ar dvi kartonines dėžes ir tamsią rankinę, kitų aplinkybių tą kartą jam A. S. neaiškino. Praėjus savaitei A. S. paprašė jo, kad pastatytų automobilį ( - ), o paskui minėtą automobilį pasiimtų ( - ) prie knygyno „Vaga“. A. S. paaiškino, kad pastačius automobilį sutartoje vietoje į automobilį bus įdėti tam tikri daiktai. E. G. A. S. nurodymus įvykdė ir automobilį su pakrautais daiktais pastatė garaže, kuriuo jam leido naudotis jo sutuoktinės giminaitis. Kitą dieną ryte pas jį į namus atvažiavo A. S. su L. E. ir jie visi trys nuvyko į garažą, kur stovėjo automobilis. Atėjus į garažą, E. G. atidarė automobilio galines dureles ir nuėjo į garažo priekį, o L. E. su A. S. apžiūrinėjo rankinėje esančius daiktus. Po apžiūros L. E. prašė jo nufotografuoti atvežtus daiktus, o A. S. prašė juos pasaugoti. Kitą dieną visus ten buvusius daiktus jis parsivežė į namus, esančius ( - ). Dalį daiktų, t. y. dėžę ir puodą, kurie netilpo į rankinę, jis paliko prie garažo, o po to puodą nunešė ir padėjo už tvarto. Parsinešęs daiktus į namus jis juos apžiūrėjo. Ten buvo virš 10 ikonų, kurias visas E. G. nufotografavo pagal A. S. nurodymą, prie kiekvienos ikonos pridėdavęs lapą su numeriu, kad būtų galima jas atskirti. Rankinėje buvo senoviniai indai. Po poros dienų fotoaparato atminties kortelę, o vėliau ir visus daiktus, išskyrus sidabrinės spalvos puodą, kuris liko už tvarto, E. G. atidavė A. S.. E. G. taip pat parodė, jog galvojo, kad A. S. prašomi pervežti daiktai gali būti gauti neteisėtai, t. y. kontrabandos būdu. Nors 2013 m. balandžio 22 d. vykusio teisiamojo teismo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) išteisintasis E. G. parodė, kad nežinojo, jog daiktai gauti nusikalstamu būdu, tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme (t. 36, b. l. 108-117), išteisintasis E. G. parodė, kad sutiko su A. S. prašymu pervežti tam tikrus daiktus ir juos nufotografuoti. Taip pat parodė, kad įtarė, jog su tais daiktais yra „kažkas negerai“, t. y. darė prielaidas, kad daiktai yra vogti, tačiau įrodymų dėl to neturėjo. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išteisintasis E. G. taip pat parodė, kad pirmiau aprašyti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, yra teisingi. Dėl to galima daryti patikimą išvadą, jog vien tai, kad išteisintasis E. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, teigdamas, kad nežinojo ir nesuprato, jog daiktai, kuriuos jam nurodė pervežti ir nufotografuoti A. S., gauti neteisėtu būdu, nedaro jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, jog įtarė, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, neobjektyviais ir nepatikimais. Tuo labiau, kad iš pirmiau išanalizuotų išteisintojo E. G. parodymų matyti, jog parodymai dėl jo suvokimo, kad daiktai gauti nusikalstamu būdu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nuoseklūs ir vienodi. Dėl to daroma išvada, kad išteisintojo E. G. parodymai paneigia pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog E. G. nežinojo, kad jo gabenti ir laikyti daiktai yra gauti padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.

152Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistojo A. S. parodymai taip pat patvirtina aplinkybę, jog išteisintasis E. G., sutikdamas įvykdyti A. S. prašymą, nežinojo, kokie ir kokiu būdu gauti daiktai bus įdėti į automobilį pervežimui, o vėliau ir fotografuoti. Pažymėtina, kad išteisintojo E. G. dalyvavimą nusikalstamu būdu įgyto turto pervežime, t. y. įgijime, taip pat padėjime jį realizuoti fotografuojant ne kartą patvirtino ir nuteistasis A. S.. Antai 2009 m. gruodžio 11 d. vykusios įtariamojo papildomos apklausos metu (t. 13, b. l. 170-175 ) A. S. parodė, kad paprašė E. G. pervežti tam tikrus daiktus, o vėliau – ir nufotografuoti dalį pervežtų daiktų, t. y. ikonas. 2010 m. sausio 15 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos (t. 13, b. l. 192-196), nuteistasis A. S. taip pat patvirtino, kad nusikalstamu būdu įgytus daiktus pervežė ir fotografavo E. G., papildydamas, kad pastarajam matant, L. E. šiuos daiktus rūšiavo ir skirstė atskirai Rusijos bei Europos rinkoms.

153Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. G., veikdamas bendrininkų grupe su A. S., 2008 metų lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia namo ( - ), turėdamas tikslą realizuoti, įgijo iš L. E. nusikalstamu būdu gautą didelės vertės svetimą turtą, t. y. 2008 m spalio mėn. 10 d. ( - ) plėšimo metu pagrobtus iš A. B. ir J. B. – dvidešimt juvelyrinių dirbinių: juodų perlų vėrinį „Tiffany“ už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso grandinėlę su pakabuku iš trijų briliantų ir juodu perlu apačioje už 1 500 eurų (5 175 Lt), balto aukso apyrankę su keturiais safyrais ir dviem briliantais už 3 000 eurų (10 350 Lt), balto aukso žiedą su šviesiai mėlyna akute už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso pakabuką su mėlyna akute ir dvidešimčia mažų briliantų už 850 eurų (853,45 Lt), balto aukso žiedą su juoda išsukta lašo formos akute už 1 000 eurų (3 450 Lt), „Cartier“ balto aukso žiedą su auskarais už 5 000 eurų (17 250 Lt), „Swarovski“ žiedą su dviem didelėm akutėm bei pakabuku už 57,92 eurų (200 Lt), „Gucci“ sidabrinę apyrankę už 200 eurų (690 Lt), dvi sidabrinės grandinėlės už 100 eurų (345 Lt), vieną geltono aukso auskarą su briliantais už 200 eurų (690 Lt), vieną geltono aukso auskarą, netaisyklingos ovalo formos, su ornamentu už 100 eurų (345 Lt), kryžiaus formos balto aukso pakabuką su šviesiai mėlynais akmenukais už 200 eurų (690 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 2 cm ilgio už 400 eurų (1 380 Lt), kryžiaus formos pakabuką su emale 4 cm ilgio už 600 eurų (2 070 Lt), geltono aukso žiedą su briliantu už 1 000 eurų (3 450 Lt), raudono aukso žiedą su dviem briliantais už 2 000 eurų (6 900 Lt); dvidešimt ikonų: ikoną „Išrinkti šventieji – Šv. Vienuolė Anastasija, Šv. palaimintoji Taisija, Šv. Aleksiejus – Dievo žmogus, Šv. vienuolis Vasilijus Išpažintojas“ su aptaisu už 18 535,64 eurų (64 000 Lt), ikoną „Švč. Dievo Motina – „Nesudegantis krūmas“ su aptaisu už 10 136,70 eurų (35 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu, už 14 481 eurų (50 000 Lt), ikoną „Vladimiro Švč. Dievo Motina“ su aptaisu ir rėmu už 2 606,58 eurų (9 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu kiote ir rėmu už 2 896,20 eurų (10 000 Lt), ikoną „Pečioro Švč. Dievo Motina“ už 4 923,54 eurų (17 000 Lt), ikoną „Smolensko Švč. Dievo Motina“ už 2 896,20 eurų (10 000 Lt), ikoną „Šv. Jurgio stebuklas su slibinu“ už 5 502,78 eurų (19 000 Lt), ikoną „Švč. Dievo Motinos gimimas“ už 1 448,10 eurų (5 000 Lt), ikoną „Šv. Aleksiejus – Dievo Žmogus“ už 2 027,34 eurų (7 000 Lt), altorinį kryžių „Nukryžiuotasis“ su aptaisu kiote, su rėmu už 4 923,54 eurų (17 000 Lt), ikoną „Kazanės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 2 173,02 eurų (7 503 Lt), ikoną „Jeruzalės Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 1 271,72 eurų (4 391 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 2 204,59 eurų (7612 Lt), ikoną „Fiodorovo Švč. Dievo Motina“ su aptaisu už 987,60 eurų (3 410 Lt), ikoną „Švč. Trejybė“ su aptaisu už 1 296,63 eurų (4 477 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 1 192,08 eurų (4 116 Lt), ikoną „Išganytojas Visavaldis“ su aptaisu už 1 112,14 eurų (3 840 Lt), ikoną „Smolensko Švč. Dievo motinos Soboras“ su aptaisu, už 12 000 eurų (41 400 Lt), ikoną „Metropolitas“ su aptaisu kiote, už 3 00 eurų (10 350 Lt), sidabrinę rašalinę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę cukrainę už 1 000 eurų (3 450 Lt), bronzinę figūrėlę „Važnyčiotojas“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), sidabrinę cukrainę už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinį padėklą už 2 000 eurų (6700 Lt), sidabrinę cukrainę už 5 000 eurų (17 250 Lt), sidabrinę taurę su paauksuotais elementais už 2 000 eurų (6 700 Lt), sidabrinę taurę su ametistais ir emale už 10 000 eurų (34 500 Lt), du porcelianinius puodukus už 800 eurų (2 760 Lt), auksinę dėžutę tabakui už 2 500 eurų (8 625 Lt), sidabrinę dėžutę tabakui už 800 eurų (2 760 Lt), Šv. Vladimiro 1782 metų auksinį ordiną už 4 000 eurų (13 800 Lt), 5 jubiliejinius medalius, po 10 Lt už vienetą, bendrai už 50 Lt, Prancūzijos garbės legiono ordiną su žvaigžde už 800 eurų (2 760 Lt), medalioną „Nikolajaus II ir Aleksandros Fiodorovnos vedybos“ už 4 000 eurų (13 800 Lt), metalinį pakabuką „Pėlėda“ už 50 Lt, sidabrinį indų rinkinį, už 8 000 eurų (27 600 Lt), sidabrinį indų rinkinį, už 1 000 eurų (3 450 Lt). Kaip minėta, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad išteisintasis E. G. nežinojo, jog jo gabenti ir laikyti daiktai yra gauti padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o tuo labiau įvykdžius plėšimą A. B. namuose, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, tai, kokiu konkrečiu būdu daiktai buvo gauti, neturi reikšmės E. G. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad E. G. žinojo, jog turtas gautas nusikalstamu būdu, tą suprato ne tik iš iki daiktų perėjimo jo žinion pateiktų A. S. nurodymų, bet ir vėlesnių A. S. ir L. E. veiksmų, t. y. daiktų rūšiavimo, skirstymo atskirai Europos ir Rusijos rinkoms, prašymo daiktus nufotografuoti suteikiant jiems numerius. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad E. G. veikė tiesiogine tyčia, nes neabejotinai suvokė, kad įgyja ir padeda realizuoti turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to norėjo.

154Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nusikaltimas, numatytas BK 189 straipsnyje, laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto: arba turto įgijimo, arba naudojimosi juo pradžios, arba nuo jo realizavimo momento, t. y. atlikus bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų. Šioje baudžiamojoje byloje pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad E. G., veikdamas kartu su A. S. realiai įgijo pagrobtus daiktus. Daiktus įgijęs, E. G. taip pat pakankamai ilgai pagal A. S. nurodymą laikė juos jo žinioje esančiame garaže, rūšiavo, dėjo prie jų numerius ir fotografavo, t. y. atliko veiksmus, padėsiančius A. S. pagrobtas ikonas ir kitus daiktus realizuoti. Atsižvelgiant į tai, E. G. ir A. S. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymas veikiant bendrininkų grupėje.

155Iš nuteistojo J. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl nuteistojo kaltės padarius BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką. Skunde teigiama, kad apygardos teismas neobjektyviai įvertino bylos įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė nepatikimais suinteresuotų liudytojų ir pareigūnų parodymais.

156Pirmosios instancijos teismas J. M. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nustatęs, kad J. M. veikdamas bendrininkų grupe kartu A. S., įgijo bei realizavo 2008 m spalio 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelės vertės turtą, iš anksto žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, o būtent: 2008 m. lapkričio mėn. 25 d., dienos metu, Vilniuje, tiksliau nenustatytoje vietoje, A. S. iš L. E. įgijo senovinius balto aukso auskarus su briliantais (100 000 eurų (345 000 Lt)) vertės ir laikrodį „Vacheron Constantin“ (130 000 eurų (448 500 litų)) vertės ir perdavė juos J. M., kuris tą pačią dieną apie 20.00 val. ( - ), senovinius balto aukso auskarus su briliantais, 100 000 eurų vertės, ir laikrodį „Vacheron Constantin“, 130 000 eurų vertės, pardavė L. K. už 52 000 Lt.

157Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą sprendžia, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažindamas apeliantą kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir paskyrė jam teisingą bausmę. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė apelianto kaltės pakankamais ir leistinais įrodymais, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės bylos Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Kaip minėta, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

158Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad byloje apklaustų liudytojų parodymų J. M. atžvilgiu objektyvumas buvo nulemtas jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Teigdamas, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra neobjektyvūs, apeliantas J. M. ne tik nenurodo, kurių konkrečiai liudytojų parodymais, jo nuomone, negalima remtis, tačiau ir konkrečių aplinkybių, neva patvirtinančių, kad apklausti liudytojai buvo suinteresuoti bylos baigtimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo teiginius vertina kaip deklaratyvius. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo J. M. parodymų turinį ir sugretinęs jo parodymus su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo A. B., liudytojų S. Š., L. K. ir J. S. parodymais, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo J. M. parodymai neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, todėl jais vadovautis nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ji pagrįsta bylos medžiaga, o apelianto skundo teiginiai tokios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia.

159Antai nukentėjusysis A. B. 2013 m. balandžio 29 d. apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) parodė, jog būdamas užsienyje sužinojo apie jo namo plėšimą. Žiniasklaidoje šis įvykis buvo plačiai aptartas. Po kurio laiko S. Š. nukentėjusiajam pasakė, kad turi informacijos apie vieną asmenį, žinantį, kur yra pagrobta nukentėjusiajam priklausanti ikonų kolekcija. Nukentėjusiojo teigimu, iš S. Š. jis sužinojo, kad su tuo buvo susijęs J. M.. Vėliau tarpininkaujant S. Š. ir L. K. nukentėjusysis išsipirko jam priklausančius laikrodį ir auskarus.

160Teisiamojo posėdžio metu 2013 m. balandžio 29 d. apklaustas liudytojas S. Š. parodė (t. 31A, b. l. 81-105), kad nukentėjusiojo A. B. namo apiplėšimo metu pavogtus daiktus, t. y. auskarus ir laikrodį, už 52 000 Lt jis išpirko iš L. K.. Pastarasis liudytojui S. Š. pasakė, kad šiuos daiktus gavo iš J. M..

161Nuteistojo J. M. dalyvavimą realizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą ir jo suvokimą, kad šis turtas gautas būtent nusikalstamu būdu, taip pat patvirtino ir liudytojas L. K.. 2013 m. gegužės 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) parodė, kad pirmiausia apie pavogtą ikonų kolekciją sužinojo iš S. Š., kuris prašė L. K. jam apie ją pranešti, jei ką sužinotų. Vėliau į jį kreipėsi J. M., teigdamas, kad žino, kur yra iš A. B. pavogta ikonų kolekcija. Susitikus su J. M., pastarasis pasiūlė L. K. parduoti kolekciją už 2,5 mln. eurų. Apie šį pasiūlymą liudytojas L. K. pasakė nukentėjusiajam A. B., kuris sutiko mokėti už kolekciją vieną milijoną eurų. Apie tokią sumą liudytojas informavo J. M.. Vėliau paskambinęs J. M. pasakė, kad su pasiūlymu nesutinka, kolekciją grąžintų už 2,5 mln. eurų. Siekiant patikrinti, ar J. M. tikrai turi pagrobtus daiktus, liudytojas paprašė jo atnešti sidabrinius auskarus ir laikrodį. Už prašomus daiktus J. M. sumokėjo 15 000 eurų. Daiktus atidavė nukentėjusiajam.

162Liudytojas J. S., apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105), parodė, kad šioje baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminį tyrimą ir iš nukentėjusio parodymų turėjo informacijos, kad su plėšimu gali būti susijęs L. E.. Vykdė telekomunikacijų kontrolę ir taip gavo duomenis apie J. M., E. G., A. S. ir kitus. Po mėnesio jau buvo aiškūs nusikaltimą padarę asmenys. Nukentėjusysis aiškino ir tai, kad jam siūloma pirkti iš jo pagrobtus daiktus – pirmiausia ikonas, vėliau laikrodį ir auskarus. Laikrodžio ir auskarų perdavimas nukentėjusiam vyko be policijos įsikišimo. J. M. per A. S. bendravo su L. E.. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. sakė, kad auskarų ir laikrodžio perdavimo metu jis jau žinojo, kad tie daiktai gauti plėšimo būdu.

163Taigi išanalizavus aukščiau nurodytus nukentėjusiojo A. B., liudytojų S. Š., L. K., J. S. parodymus, matyti, kad visi nurodyti asmenys papildydami vieni kitų parodymus apie atskirus nusikaltimo planavimo ir vykdymo eigos fragmentus, susietus tarpusavyje laiko atžvilgiu, tuo pačiu patvirtino ir paties nuteistojo J. M. dar ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie nusikaltimo, t. y. iš nukentėjusiojo A. B. pagrobto turto realizavimo, eigą. 2009 m. gruodžio 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo tyrėjo (t. 14, b. l. 179-180) pats nuteistasis J. M. parodė, kad A. S. pasiūlė jam nupirkti auskarus su briliantais ir laikrodį. Nuteistasis J. M. su pasiūlymu sutiko, nors suprato, kad šie daiktai gauti nusikalstamu būdu. Šie nuteistojo J. M. parodymai, gretinant juos kartu su nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų S. Š., L. K., J. S. parodymais, patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis J. M. neginčijamai žinojo, jog daiktai, kuriuos realizuojant dalyvavo jis pats, gauti nusikalstamu būdu.

164Dėl J. M. išteisinimo BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį

165J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 2 d. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, Vilniuje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie 2008 m. spalio 10 d. ( - ), plėšimo metu pagrobtą iš A. B. ir J. B. didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turinčią ikonų kolekciją, įtikindamas L. K., kad gali tarpininkauti įsigyjant minėtą ikonų kolekciją, apgaule rengėsi užvaldyti svetimą turtą už 2 200 000 eurų (7 590 000 Lt), tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – L. K. atsisakius mokėti – nusikalstamos veikos nebaigė.

166Teisėjų kolegija, pritardama apygardos teismo išvadoms, konstatuoja, kad byloje nenustatyta J. M. tiesioginės tyčios paimti iš L. K. pinigus už ikonų kolekciją iš anksto žinant, kad jis negalės jam perduoti iš A. B. ir J. B. pagrobtų daiktų, t. y. apgaulės būdu pasisavinti svetimą turtą.

167Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas apgaule, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. BK 182 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimą sukčiaujant. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį ar neteisėtai išvengta ar panaikinta turtinė prievolė. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir neteisėtas svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas arba prievolės išvengimas, panaikinimas. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Taigi nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Jei panaudojus apgaulę, svetimo turto užvaldyti nepavyko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas sukčiauti. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismai turi nustatyti apgaulės faktą. Pažymėtina, kad apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus, liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą.

168Apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, kad byloje esantys apklaustų asmenų parodymai patvirtina, kad J. M. siūlydamas išsipirkti ikonas už 2 200 000 eurų, realiai nedisponavo visa pagrobtųjų ikonų kolekcija, todėl teigdamas, jog gali jomis disponuoti ir taip panaudodamas apgaulę, siekė įgyti svetimą turtą. Teisėjų kolegija tokius apeliacinių skundų argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus.

169Apklaustas 2013 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) liudytojas L. K. parodė, kad iš pradžių su J. M. derėjosi dėl visų pagrobtų daiktų kainos: L. K. siūlė daiktus nupirkti už vieną milijoną litų, t. y. sumą, kurią jam nurodė nukentėjusysis A. B., tačiau J. M. už tokią sumą atsisakė parduoti. Nepavykus susitarti dėl sumos, L. K., S. Š. ir nukentėjusysis A. B. pagalvojo, kad J. M. blefuoja, ir nutarė paprašyti jo atnešti ką nors iš daiktų, kurie buvo pavogti. Anot liudytojo, nukentėjusysis A. B. paprašė atnešti prabangius auskarus ir laikrodį. Tokiu būdu ketino įsitikinti, ar J. M. gali paimti daiktus iš kolekcijos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 161-163) liudytojas L. K. taip pat parodė, kad nukentėjusiojo A. B. siūlymu, siekiant patikrinti, ar jis neblefuoja, J. M. buvo paprašyta grąžinti auskarus ir laikrodį iš pavogtos kolekcijos. Pastarasis sutiko ir auskarai ir laikrodis buvo parduoti už 52 000 litų.

170Apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) liudytojas J. S. nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nukentėjusysis A. B. jam nurodė, kad atsirado žmonės, kurie jo draugam siūlo parduoti iš jo pavogtą ikonų kolekciją. Iš pradžių nukentėjusysis kalbėjo apie visą ikonų kolekciją ir tik vėliau apie auskarus ir laikrodį.

171Liudytojas S. Š., apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105), parodė, kad visiems pradėjus ieškoti ikonų kolekcijos, L. K. pasakė, kad turi apie ją duomenų. Kadangi buvo įvairių siūlymų, jie netikėjo, kad kolekcija yra, todėl nusprendė išpirkti auskarus ir laikrodį. Dėl to L. K. perdavė 52 000 litų, o pastarasis jam – auskarus ir laikrodį. Taip pat liudytojas parodė, kad apie visos ikonų kolekcijos išpirkimą su L. K. kalba buvo dar prieš atgaunat auskarus ir laikrodį.

172Apklaustas 2013 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l. 81-105) nukentėjusysis A. B. parodė, kad pas jį atvažiavęs S. Š. pasakė, kad žino asmenį, kuris turi iš nukentėjusiojo pagrobtą ikonų kolekciją ir nori ją parduoti už šešis ar septynis milijonus litų. Tačiau nukentėjusysis norėjo įsitikinti, ar ikonas tie asmenys turi, todėl paprašė išpirkti auskarus ir laikrodį iš jo pagrobtos kolekcijos. Kai auskarus ir laikrodį juos turintys asmenys sutiko parduoti, nukentėjusysis suprato, kad šie asmenys turi visą iš jo pagrobtą kolekciją.

173Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 170-175) nuteistasis A. S. parodė, kad su L. E. buvo sutaręs, jog paieškos iš B. šeimos namų pagrobtų daiktų pirkėjo. Apie tai A. S. prasitarė J. M.. Pastarasis po kurio laiko pasakė, kad yra žmonių, susidomėjusių auskarais ir laikrodžiu. Nors tuo metu nuteistasis A. S. apie auskarus ir laikrodį nieko nežinojo, apie šį pasiūlymą pasakė L. E.. L. E. pasakė, kad auskarus ir laikrodį turi, galutinė šių daiktų pardavimo kaina buvo nustatyta apie 30 000 litų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 13, b. l. 192-196) A. S. patvirtino pirmiau nurodytus savo parodymus.

174Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodytas ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009) ir nacionalinėje teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą įtvirtinta baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo).

175Byloje esančios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina J. M. panaudotos apgaulės fakto siekiant užvaldyti svetimą turtą. Nors pats J. M. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad norėjo išvilioti pinigus iš L. K., tačiau šiame kontekste reikšminga tai, kad pats nukentėjusysis A. B. norėjo patikrinti, ar J. M. turi visą iš jo pagrobtą turtą. Tai patvirtino tiek nukentėjusysis A. B., tiek kiti liudytojai, kurių parodymai aptarti pirmiau. Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, parduodamas ir perduodamas nukentėjusiajam jo prašomus auskarus ir laikrodį, J. M. pašalino nukentėjusiojo abejones, kad jis neturėjo ikonų kolekcijos savo žinioje ir negalėjo jomis disponuoti.

176Dėl bausmių, paskirtų nuteistiesiems S. N., S. J., A. B., A. B. ir N. G.

177Nuteistieji S. N., S. J., A. B. ir A. B. apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jiems bausmes, neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, jų asmenybę, todėl jiems paskirtos aiškiai per griežtos, teisingumo principui prieštaraujančios bausmės, kurios turi būti švelninamos. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis turi būti pakeistas ir nuteistajam S. N. skiriama švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam S. J. – didesnė už sankcijos vidurkį bausmė. Tačiau tokie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti.

178Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą bei kaltininko asmenybės pavojingumą.

179Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmės skyrimą nuteistiesiems, vadovavosi BK 41 straipsnio taisyklėmis, reglamentuojančiomis bausmės paskirtį, tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingas bausmes.

180Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – kvalifikuotas plėšimas pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, o nukentėjusiųjų laisvės atėmimas panaudojant smurtą – prie apysunkių nusikaltimų; kaltės formą ir rūšį – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia; nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus – nusikaltimai padaryti dėl savanaudiškų tikslų; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimai baigti; taip pat įvertino nuteistųjų asmenybes: jie iš anksto planavo, ruošėsi ir pasiryžo tokio pobūdžio nusikaltimo padarymui, kuris reikalavo ypatingai kruopštaus ir ilgo pasirengimo. Teismas nenustatė apeliantų S. J. ir A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tai, kad visi nuteistieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdami organizuota grupe, pagrįstai pripažino jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Skirdamas bausmes teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš penkerius metus. Tai rodo, kad teismas rėmėsi EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika.

181Teisėjų kolegija, vertindama nuteistiesiems S. N., S. J., A. B. ir A. B. paskirtas bausmes BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgdama į tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, neturi pagrindo nuteistiesiems paskirtų bausmių pripažinti neteisingomis.

182Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nuteistasis S. N. iki nusikaltimo padarymo buvo neteistas, nusikaltimo padarymo metu dirbo, turi du nepilnamečius vaikus; S. J. iki nusikaltimo padarymo buvo neteistas, yra vedęs, į narkologinę įskaitą neįrašytas; A. B. iki nusikaltimo padarymo buvo neteistas, turi pragyvenimo šaltinį, mažametį vaiką, sergančią motiną; A. B. nors anksčiau ir buvo teistas, tačiau bausmę atliko visiškai, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, augina, auklėja ir išlaiko du mažamečius vaikus, dirba pagal patentą, prižiūri senyvo amžiaus kartu gyvenančią motiną, kuri turi judėjimo problemų, taip pat pats turi sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės reikšmingos, tačiau jos negali atsverti ir būti prioritetinės, lyginant su pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei įvykdyto nusikaltimo pavojingumu, kurį skirdamas bausmes visiškai pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.

183Nuteistasis S. N. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę neteisingai nustatė jo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Tačiau su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, ką patvirtina ir byloje apklaustų nuteistųjų parodymai. Antai, apklaustas teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis S. N. parodė, kad 2008 m. kovo – gegužės mėnesiais pietavo kartu su nuteistaisiais L. E. ir S. J. restorane „Aitvaras“. Nuteistojo S. N. manymu, šiuos pietus L. E. buvo iš anksto suplanavęs. Kaip nurodė pats nuteistasis S. N., L. E. S. J. nebuvo pažįstamas, buvo žinomas tik iš matymo, kaip nuteistojo S. N. pažįstamas. Pietaujant, L. E. pasakė, kad turi pažįstamą, kuris sumokės 7 milijonus Lt už antikvarinių daiktų vagystę, jau seniai tam turi visus įrankius ir priemones, yra viską suplanavęs. Tuo metu S. N. ir S. J. atsisakė šio L. E. pasiūlymo. Nuteistasis S. N. taip pat parodė, kad L. E. visą pavasarį ir vasarą įkalbinėjo jį padaryti šį nusikaltimą, o 2008 m. vasarą jie kartu su L. E. nuvažiavo į radijo technikos parduotuvę, kurioje įsigijo radijo stoteles, kurios bus panaudotos plėšime. Vėliau S. N. su L. E. kavinėje atsitiktinai sutiko N. G. ir S. J., kuriems papasakojo apie plėšimą ir jo metu įgytų daiktų realizavimą: teigė, jog turi draugą Sankt Peterburge, kuris padės realizuoti pagrobtus antikvarinius daiktus. Tiek S. N., tiek S. J., tiek N. G. sutiko su L. E. pasiūlymu vykdyti plėšimą. L. E., palikęs nuteistuosius S. N., S. J. ir N. G. kavinėje, pusvalandžio laikotarpiu atvežė 8000 Lt ir liepė S. J. nupirkti mikroautobusą, taip pat plėšimo plano įvykdymui surasti dar du asmenis. Šio susitikimo metu L. E. taip pat papasakojo ir visas nusikaltimo vykdymo detales. Tokius nuteistojo S. N. parodymus patvirtina ir jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (t. 7, b. l. 103-105), jog maždaug prieš pusmetį iki plėšimo padarymo L. E. jam ir S. J. pasiūlė pagrobti iš kažkokio kolekcionieriaus ikonų kolekciją, tačiau tuo metu tiek S. N., tiek S. J. šio pasiūlymo atsisakė. Vėliau, jau kitų susitikimų metu, L. E. įkalbėjo tiek S. N., tiek S. J. prisidėti prie nusikaltimo vykdymo. Nusikaltimo vykdymui S. J. L. E. nurodymu už jo duotus pinigus nupirko mikroautobusą. Likus kelioms savaitėms iki plėšimo L. E. aprodė kolekcionieriaus, kurį reikės apiplėšti, namą, taip pat išdėstė visas nusikaltimo aplinkybes. Taigi paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad nuteistasis S. N., pripažindamas ir savo paties kaltę, vienodai ir kategoriškai teigė, kad nukentėjusiojo A. B. namo plėšimo planą sugalvojo L. E.. Iš nuteistojo S. N. duotų parodymų viso proceso metu, negalima prieiti prie išvados, kad S. J., prie nusikaltimo organizavimo prisidėjo žymiai daugiau nei pats nuteistasis S. N.. Priešingai, paties apelianto S. N. parodymai patvirtina, kad jis su informatoriumi L. E. bendravo jau anksčiau, apie plėšimo galimybę iš L. E. sužinojo pirmiau nei S. J., kuris L. E. tuo metu buvo žinomas tik kaip S. N. pažįstamas. Iš pirmiau šiame nuosprendyje aptartų paties S. N. parodymų analizuojant R. B. išteisinimą, matyti, jog R. B. į nusikaltimo vykdymą įtraukti norėjo pats S. N.. Todėl, nors R. B. nusikaltimo vykdyme dalyvauti atsisakė, vien siekis jį įtraukti rodo aktyvius S. N. veiksmus ieškant nusikaltimo vykdytojų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. J. į šio nusikaltimo padarymą buvo įtrauktas būtent S. N.. Matyti, kad vėliau apie nusikaltimo vykdymo aplinkybes S. N. ir S. J. jau žinojo vienodai informacijos, ir prie jo vykdymo prisidėjo abu, tačiau skirtingais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog aptariamo nusikaltimo betarpiškiems vykdytojams vadovavo būtent S. N., yra pagrįsta ne tik pirmiau aptartais paties apelianto, tačiau ir kitų nuteistųjų parodymais, kurių turinys papildo vienas kitą.

184Antai kaltinamasis S. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vieną dieną jam paskambino S. N. ir pasiūlė susitikti. S. N. jį supažindino su L. E., su kuriuo susitikę kartu pietavo. Pietų metu L. E. papasakojo, kad yra darbas už 7 mln. Lt apiplėšti namą, tačiau tuo metu jie nieko nesutarė. Praėjus keliems mėnesiams, S. J. vaikščiodamas su N. G. atsitiktinai susitiko kavinėje sėdinčius S. N. ir L. E., kuris vėl pasiūlė daryti tą patį nusikaltimą. S. J. su N. G. sutiko. Vėliau S. J. kartu su N. G. plėšimo vykdymui surado ir nupirko mikroautobusą. Taigi, remiantis šiais nuteistojo parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, L. E. kartu su S. N. pasiūlė apiplėšti nukentėjusiojo A. B. namą. Bylos medžiaga patvirtina, kad tokie S. J. parodymai apie susipažinimą su L. E. ir nusikaltimo organizavimą išliko nuoseklūs viso proceso metu. Antai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, S. J. taip pat parodė, kad su L. E., kuris pasiūlė įvykdyti plėšimą, susipažino 2008 m. pavasarį būtent per nuteistąjį S. N..

185Kaltinamasis L. E., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino, kad S. J. gerai nepažįsta, su juo jam teko susitikti tik kelis kartu kaip su S. N. pažįstamu, jokių ankstesnių tarpusavio santykių su S. J. neturėjo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, L. E. parodė, kad jie su S. N. iki nusikaltimo padarymo dažnai bendraudavo, L. E. prašydavo S. N. jį kur nors pavėžėti.

186Kaltinamasis N. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad einant su S. J. ( - ), kavinėje sutiko L. E., kurį N. G. tuomet matė pirmą kartą, ir S. N.. Tuo metu prasidėjo kalba apie ikonas, už kurių pagrobimą L. E. pasiūlė 7 mln. Lt. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu N. G. davė tokius pat parodymus.

187Taigi išanalizavus aukščiau nurodytus nuteistųjų S. N., L. E. ir N. G. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad visi nurodyti asmenys tiesiogiai, papildydami vieni kitų parodymus apie nusikaltimo planavimą, patvirtino paties nuteistojo S. N. nurodytas aplinkybes apie vadovavimą plėšimo vykdytojams. Išanalizavus jų parodymus, galima daryti neginčijamą išvadą, jog plėšimo organizatoriumi nebuvo S. J., kaip teigiama nuteistojo S. N. apeliaciniame skunde, priešingai, matyti, kad pats nuteistasis S. N. plėšimo informatorių L. E. pažinojo iš anksčiau, dažnai bendravo, tarėsi su pastaruoju dėl pirmojo sutikimo, t. y. pietų, taip pat bendravo antro susitikimo metu. Tokie nuteistojo S. N. veiksmai patvirtina jo tiesioginį siekį įvykdyti plėšimą, kam buvo būtina surasti ir pasitelkti kitus asmenis, t. y. S. J., N. G., A. B. ir A. B.. Vien tai, kad S. J. rengiantis plėšimui nupirko mikroautobusą, o taip pat pas jį ikiteisminio tyrimo metu buvo rastos plėšimo darymo metu nuteistųjų naudotos radijo stotelės, nepatvirtina jo vadovavimo šiam nusikaltimui.

188Tokiu būdu pirmiau aptarti parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad nusikaltimo vykdytojams vadovavo S. N.. Vėlesni skundžiamo teismo nuosprendžio motyvai patvirtina, kad teismas skirdamas bausmę nuteistajam S. N., atsižvelgė į S. N. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, dėl ko pastarajam buvo skirta mažesnė laisvės atėmimo bausmė nei kitiems nusikaltimo vykdytojams. Apygardos teismas, parinkdamas S. N. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokį nuteistojo elgesį rodo ir ta aplinkybė, kad jis dėjo pastangas atlyginti padarytą žalą. Tačiau, kaip minėta pirmiau, vien S. N. atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas savaime neleidžia itin švelninti jo teisinės padėties.

189Nuteistasis S. J. nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nenustatė, kad jo prisipažinimas buvo nenuoširdus, kad duodamas parodymus būtų siekęs suversti kaltę kitiems bendrininkams, taip siekiant sušvelninti atsakomybę. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyta, kad darydamas šį nusikaltimą, S. J. atliko aktyvius veiksmus, t. y. įsibrovęs į B. šeimos gyvenamąjį namą, apeliantas ne tik naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, bet ir ieškojo materialinių vertybių, kurias vėliau galima būtų realizuoti. Apygardos teismas, parinkdamas S. J. bausmės rūšį ir jos dydį, S. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo prisipažinimas savaime neleidžia itin švelninti jo teisinės padėties, tuo labiau kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, S. J. pripažino savo kaltę vien dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

190Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra pagrindas sugriežtinti nuteistajam S. J. bausmę, o būtent tai, kad nėra nustatytą jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra išimtinės ar rodančios didesnį jo pavojingumą. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. J. paskirta bausmė apeliacinio skundo ribose nėra aiškiai per švelni ir neproporcinga nuteistojo padaryto nusikaltimo bei asmenybės pavojingumui, atitinka bausmei keliamus tikslus. Todėl prokuroro apeliacinio skundo prašymas sugriežtinti nuteistajam S. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę atmetamas.

191Skundžiamu nuosprendžiu teismas į N. G. paskirtą bausmę įskaitė suėmimo laiką nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir laikotarpį nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo dienos.

192Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais atvejais ir kokios procesinės prievartos priemonės įskaitomos į bausmės laiką. BK 66 straipsnis įpareigoja teismą, skiriant bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), jį įskaityti į paskirtą bausmę, ir nustato, kokiu santykiu tai turi būti padaryta. Kitų kardomųjų priemonių įskaitymas į bausmės laiką nenumatytas. Iš kitų procesinės prievartos priemonių į suėmimo ir bausmės laiką įskaitomas tik laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnio 9 dalis) ir atidavimas į sveikatos priežiūros įstaigą (BPK 141 straipsnio 1 dalis, 406 straipsnio 2 dalis). Toks įstatyminis reglamentavimas reiškia, kad į bausmės laiką gali būti įskaitytos tik tokios kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės, kurių įskaitymas tiesiogiai numatytas įstatyme. Nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad į bausmės laiką nuteistajam įskaičiuojamas namų arešte išbūtas laikas, todėl nuteistojo N. G. apeliacinio skundo nėra pagrindo tenkinti.

193Nuteistasis A. B., ginčydamas paskirtos bausmės dydį, taip pat nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog būtent S. N. įtraukė A. B. dalyvauti nusikaltimo padaryme, todėl A. B. turi būti skiriame mažesnė bausmė nei S. N.. Be to, nusikaltimo darymo metu, A. B. teikė pagalbą nukentėjusiajai J. B. – atnešė jai vandens ir širdies lašų.

194Pažymėtina, kad nuteistajam S. N. mažesnė laisvės atėmimo bausmė skirta įvertinus jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad S. N. padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Kitos apelianto ir jo gynėjo nurodytos aplinkybės, kurioms esant, jų nuomone, yra pagrindas sumažinti A. B. paskirtą bausmę, teisiškai nereikšmingos. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis A. B. savo apeliaciniame skunde teigdamas, kad jam paskirta per griežta bausmė ir lygindamas ją su kitiems nuteistiesiems paskirtomis bausmėmis, visiškai nepagrįstai ir be pagrindo ignoruoja faktą, kad jis nuteistas ne tik pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį, tačiau ir pagal BK 254 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš karto po to, kai su kitais organizuotos grupės nariais baigė vykdyti plėšimą, iš tos pačios vietos, t. y. B. šeimos namo, pagrobė A. B. priklausantį šaunamąjį ginklą.

195Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų nuteistajam būtų sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę, tuo labiau, kad bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu, jis atliko. Pažymėtina ir tai, kad Laivės atėmimo vietų ligoninė užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes, sveikatos priežiūrą ir gydymą.

196Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat prašo pakeisti skundžiamą teismo nuosprendį ir į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., tačiau tokio jo prašymo nėra pagrindo tenkinti, kadangi kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas į bausmės laiką A. B. įskaitė laiką, išbūtą suėmime nuo 2010 m. spalio 22 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir laikotarpį nuo sulaikymo po nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

197Nepagrįsti yra ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su namų arešte išbūto laiko įskaitymu į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką. Kaip jau minėta, nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad į bausmės laiką nuteistajam įskaičiuojamas namų arešte išbūtas laikas.

198Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti nuteistajam paskirtų bausmių apėmimo būdą, motyvuodamas tuo, kad padaryti nusikalstami veiksmai vertintini kaip ideali BK 180 straipsnio 3 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje ir BK 254 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sutaptis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, prieštarauja bylos medžiagai ir BK normų nuostatoms.

199Viena iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu taikymo sąlygų nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, t. y. teismas bausmių apėmimą taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. dvi nusikalstamas veikas – didelės vertės turto plėšimą dalyvaudamas organizuotoje grupėje (BK 180 straipsnio 3 dalis) ir neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 straispnio 2 dalis) padarė esant idealiai sutapčiai ir to byloje ginčo nėra. Tačiau šaunamojo ginklo ir šaudmenų pagrobimą (BK 254 straipsnio 1 dalis) A. B. padarė skirtingu metu (ši veika padaryta po pirmiau minėtų veikų padarymo) ir neturėdamas vieningo sumanymo, t. y. esant realiajai nusikaltimų sutapčiai. Tokią išvadą patvirtino ir pats nuteistasis, kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visiems nusikaltimo vykdytojams išėjus, jis nuėjo į šarvuotą patalpą paimti vyno. Ten pamatė dėžutę, kurioje buvo šaunamasis ginklas, ir jį paėmė. Vadinasi, nuteistasis A. B. nei iki nusikaltimo pradžios, nei jo eigoje neturėjo vieningo sumanymo kartu su ikonomis ir kitais vertingais daiktais iš B. šeimos namo pagrobti ir šaunamąjį ginklą. Taigi pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, neturėjo teisinio pagrindo taikyti apėmimo būdo ir bausmių bendrinimas taikant dalinio sudėjimo būdą šiuo atveju atitinka įstatymo reikalavimus.

200Dėl bausmės paskirtos nuteistajam L. E.

201Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo L. E. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

202BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Taigi teismas vadovaudamasis minėto straipsnio dalies nuostata, kaltininkui paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta gali tik nustatęs nurodytų sąlygų bei aplinkybių visumą. Taikyti šio straipsnio 2 dalies normą, teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iš alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose. Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų. Apelianto nurodoma BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta aplinkybė, jog L. E. atliekant laisvės atėmimo bausmę nebus kam prižiūrėti jo mažamečio vaiko, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, patvirtinančiais, kad nuteistasis yra vienintelis asmuo, kuris savo mažamečio vaiko gyvenimui sudaro reikalingas sąlygas, jo poreikiams patenkinti teikia materialinę pagalbą, nuolat jį prižiūri ir, kad dėl teismo paskirtos bausmės, nebus kam prižiūrėti mažametį nuteistojo vaiką.

203BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Be to, minėto straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo atveju kaltininko asmenybės vertinimas turi suponuoti išvadą, jog sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių L. E. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad BK 180 straipsnio 3 dalies ir BK 25 straipsnio 3 dalies, 146 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos ir apėmimo būdu subendrintos bausmės paskyrimas L. E. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tokių aplinkybių savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis ar jo gynėjas.

204Nors, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje pakeitė nuteistojo L. E. veiksmų apimtį, taip apsunkindamas jo padėtį, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi šį apelianto argumentą visiškai paneigia skundžiamo nuosprendžio turinys. Tiek kaltinamojo akto (t. 17, b. l. 1-119), tiek prašymo pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes (t. 28, b. l. 122-171) turinys patvirtina, kad L. E. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje, pasisavino valstybės tarnautojo vardą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir įsibraunant į patalpą, panaudojant fizinį smurtą ir grasinant tuoj pat jį panaudoti bei panaudojant šaunamuosius ginklus, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2008 m. gegužės-birželio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytą dieną, S. N. ir S. J. surinko informaciją apie kolekcininko A. B. turimą didelės vertės ikonų kolekciją, palenkė N. G., A. B. ir R. B. padaryti plėšimą, užvaldant didelės vertės svetimą turtą, t. y. pasiūlė pastariesiems pagrobti is A. B. namų ikonų kolekciją. Po to S. N. palenkė L. E. padaryti plėšimą, suteikti informaciją apie A. B. buvimo vietą, suteikti informaciją apie ikonų kolekcijos išsidėstymą B. šeimos namuose, nustatyti ikonų kolekcijos vertę bei įvykdžius plėšimą realizuoti pagrobtus daiktus. Matyti, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta: „L. E. 2008 metais, tiksliau nenustatytu laiku, suteikus kitiems organizuotos grupės nariams informacijos apie A. B. namuose ( - ), turimą didelės vertės ikonų kolekciją ir jos išsidėstymą name, ikonų kolekcijos vertę bei iš anksto pažadėjus realizuoti pagrobtus daiktus, organizuotos grupės nariai – S. J., S. N., N. G., A. B. ir L. E. nutarė organizuoti plėšimą, t.y. parengti plėšimo planą bei įgyti nusikaltimo priemones“. Išanalizavus tiek kaltinamojo akto, tiek prašymo jį pakeisti, tiek skundžiamo nuosprendžio turinį, matyti, kad juose aprašomi vienodi nuteistojo L. E. veiksmai, t. y. informacijos apie A. B. namuose ( - ), turimą didelės vertės ikonų kolekciją ir jos išsidėstymą name suteikimas, ikonų kolekcijos vertės nustatymas bei pasižadėjimas realizuoti pagrobtus daiktus. Vien tai, kad kaltinamajame akte ir prašyme jį pakeisti šie veiksmai įvardijami vėliau nei skundžiamamae nuosprendyje, neleidžia apeliacinės instancijos teismui sutikti su apeliantų skunde nurodomais argumentais, jog L. E. atžvilgiu buvo nepagrįstai išplėstos kaltinamojo akto ribos. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas bylos aplinkybių visiškai atitinka kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, todėl teigti, kad L. E. nuteistas dėl visiškai kito vaidmens bendrininkaujant nėra pagrindo. Juo labiau, kad rezoliucinėje skundžiamo nuosprendžio dalyje aiškiai nurodyta, kad L. E. pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame, L. E. nebuvo nuteistas už pirmiau minėtų nusikaltimų organizavimą, t. y. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį. Dėl to atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas L. E. atžvilgiu, pripažinimo jį aptariamų nusikaltimų organizatoriumi ir taip pablogino jo padėtį.

205Apelianto ir jo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam L. E., privalėjo atsižvelgti į tai, kad L. E. savanoriškai atsisakė tęsti nusikalstamą veiką. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi patys apeliantai savo skunde teisingai nurodo, jog L. E. BK 23 straipsnio 3 dalyje numatytų savanoriško atsisakymo pabaigti nusikalstamą veiką sąlygų visiškai neįvykdė. Juo labiau, bylos medžiaga neginčijamai patvirtina nuteistojo L. E. dalyvavimą ne tik turto plėšime, bet ir vėlesniuose veiksmuose, susijusiuose su pagrobto turto realizavimu.

206Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo prašymu, kad nesant pagrindų skirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, paskirta bausmė turi būti sumažinta.

207Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatęs bylos aplinkybes, paskyrė nuteistajam L. E. bausmę, griežtesnę nei kitiems organizuotos grupės nariams. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad visiems nuteistiesiems, išskyrus S. N. ir A. B., kuris taip pat nuteistas ir pagal BK 254 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas paskyrė vienodas bausmes. Skundžiamame nuosprendyje teismas pripažino tiek esant nuteistojo S. N., tiek nuteistojo L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, t. y. jog šie nuteistieji atlygino dalį padarytos žalos bei padėjo atskleisti nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad nesant L. E. indėlio į aptariamo nusikaltimo padarymą, jo perduotos informacijos, nusikaltimu būtų padaryta žymiai mažesnė žala, ir skirdamas bausmę nuteistajam L. E., apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes atsižvelgė nepakankamai.

208Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje, siekiant nustatyti L. E. sveikatos būklę, buvo atliktos dvi medicininės ekspertizės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme paskirtos ir 2013 m. sausio 15 d. atliktos ekspertizės akte Nr. EKG 109/13(03) nurodyta, kad L. E. gali būti teisiamas, gali būti nuteistas, o taip pat gali atlikti ir bausmę (su laisvės netekimu – imtinai); specialistų-medikų paskirti sveikatinamai (periodinis (ir medikamentinis) gydymas gali būti taikomas ir laisvės suvaržymo, laisvės netekimo bausmės atlikimo įstaigose esančių ambulatorinės grandies medikų ar gydytojų (laisvės netekimo įstaigų ligoninėje). Pažymėjo, kad L. E. sveikatos būklė (nesveikatos) nėra tokio lygmens, dėl kurio teismas galėtų/turėtų atsižvelgti nuteisus asmenį ar sprendžiant klausimą dėl bausmės atlikimo (tame tarpe – ir dėl laisvės atėmimo bausmės kaip tokios skyrimo, jos dydžio sprendimo ar atleidimo nuo bausmės su laisvės atėmimu) (t. 27, b. l. 153-176). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir siekiant gauti tikslesnių duomenų apie nuteistojo L. E. sveikatos būklę, buvo paskirta nauja medicininė ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 77(197)/15(01) nurodyta, kad L. E. nustatyta Krono liga, sunkios formos ileokolitas (klubinės ir gaubtinės žarnų uždegimas), enteropatinė aktyvi artropatija (žarnyno ligos sąlygotas sąnarių pažeidimas), dešinės pusės sakroileitas (klubo sąnario uždegimas), abiejų klubų sąnarių artrozė III-IV stadijos, funkcinis nepakankamumas II laipsnio, abiejų akromioklavikulinių (raktikaulių-menčių) sąnarių artritas. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad L. E. sveikatos būklė iš esmės atitinka Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 1 priedo „Sunkių ir nepagydomų ligų sąrašas“ 27 punkto kriterijus, nors L. E. ir nekonstatuotas vienas iš minėtame punkte nustatytų kriterijų – kacheksija (išsekimas, patologinis svorio kritimas). Atsižvelgiant į tai, kad jis nuolat vartoja prednizoloną – vaistą, kurio šalutinis poveikis, be kitų, yra skysčių kaupimasis, svorio padidėjimas, kūno svorio stabilumas vertintinas kaip sąlyginis. Dėl galimų higienos normų reikalavimų neatitikimų nustatytoms normoms, įkalinimo įstaigoje yra padidėjusi infekcinių komplikacijų rizika, todėl dėl Krono ligos L. E. būtų per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę (t. 34, b. l. 57-73). Atsižvelgiant į tai, kad antrąją ekspertizę atlikusi ekspertė J. M.-Č. apklausiama teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos metu patvirtino, kad Krono liga yra lėtinė, progresuojanti liga, ligoniui siekiant pasiekti remisiją, turi būti skirta biologinė terapija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad mažinant bausmės dydį nuteistajam L. E. yra būtina atsižvelgti į antrosios ekspertizės metu nustatytą sunkią jo sveikatos būklę.

209Teisėjų kolegija, įvertinusi L. E. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, taip pat papildomai įvertinusi nuteistojo L. E. sveikatos būklę ir pirmiau minėtos bylą nagrinėjant apeliacine tvark atliktos ekspertizės rezultatus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti L. E. paskyrus artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę. Apygardos teismas paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, lygią sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (šešerius metus), todėl pripažįstama, kad tokia laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta, o skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 2 punkto pagrindu, paskiriant L. E. artimą sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmę.

210Pagal BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-429-303/2015).

211Kaip minėta, nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina sunkią nuteistojo L. E. sveikatos būklę, tačiau negali nusverti kitų šioje byloje nustatytų ir aukščiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių svarbos ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nuteistojo L. E. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, sprendžia, kad šioje byloje nuteistajam L. E. negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos.

212Dėl bausmių, paskirtų nuteistiesiems J. M., A. S. ir E. G.

213Apeliantas J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turi būti švelninama.

214Pirmosios instancijos teismas J. M. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteisė laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirta bausmė buvo subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d., 2011 m. birželio 10 d. ir 2013 m. liepos 27 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas ir 140 MGL dydžio bauda. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. M. laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. M. padarė apysunkį ir savo esme savanaudišką nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo J. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Panevėžio apygardos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę – tai, kad jis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 265 straipsnyje, be to, iki šio nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai už tyčinius nusikaltimus. Nuteistojo J. M. nurodomos aplinkybės, kurios, jo manymu, yra pagrindas sušvelninti jam bausmę, nėra nei išimtinės, nei rodančios mažesnį jo pavojingumą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

215Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, kad byloje nėra nustatyta J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam J. M. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

216Prokuroras ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistajam A. S., atsižvelgiant į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turi būti skirta griežtesnė bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šį prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nurodomą argumentą, t. y. tai, kad byloje nenustatyta nuteistojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, kad A. S. padarė apysunkį ir sunkų nusikaltimus esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas, išsituokęs, dirba. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas nuteistajam bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Be to, svarbu pažymėti, kad nuteistajam A. S. apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, kuri yra didesnė nei veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo atitinkamų straipsnių sankcijose numatytas bausmės vidurkis, todėl negalima teigti, jog ji yra aiškiai per švelni. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

217Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. G. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą nustato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki keturių metų.

218Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas E. G. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad E. G. anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nedirbantis, psichikos sveikatos centro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįregistruotas. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir visumą, teisėjų kolegija E. G. už nusikaltimo, nustatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę, lygią nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkiui.

219Dėl užsitęsusio proceso ir teismo šališkumo

220Apeliantai skunduose nurodo, kad bausmės švelninimo aspektu teismas nepakankamai atsižvelgė į per ilgai užsitęsusį procesą.

221Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) bei teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tuo atveju, kai atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-192/2011 ir kt.). Pagal EŽTT sprendimus ir Lietuvos teismų formuojamą praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui ir t. t. (Sorvisto prieš Suomiją; Meilus prieš Lietuvą ir kt.). Pažymėtina, jog išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102/2009, 2K-7-109/2013, 2K-315/2013 ir kt.).

222Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas truko beveik trejus metus nuo 2008 m. spalio 10 d. iki kaltinamojo akto surašymo 2011 m. vasario 21 d., bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko truputį daugiau nei trejus metus iki 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio priėmimo.

223Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems skundžiamame sprendime atsižvelgė į pernelyg ilgai užsitęsusį procesą, konkrečiai į tai, kad byla buvo perduodama nagrinėti kitam teisėjui, o tai įvyko ne dėl nuteistųjų kaltės.

224Apeliacinės instancijos teisme buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių atidėjimu dėl medicininės ekspertizės skyrimo, E. G. ir R. B. sveikatos būklės, S. J. gynėjo neatvykimo į teismo posėdį dėl ligos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors dvejų metų laikotarpis yra gana ilgas, tačiau atsižvelgusi į išvardytas bylos nagrinėjimo aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nepateisinamų delsimų ar kitokių nekvalifikuotų veiksmų, kurie būtų lėmę nepagrįstą pernelyg ilgą proceso trukmę apeliacinės instancijos teisme, dėl kurios būtų pažeistos žmogaus teisės. Dėl to nėra teisinio pagrindo mažinti bausmių, juo labiau, kad, kaip minėta pirmiau, į gana ilgą proceso trukmę jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas.

225Apeliantai skunduose nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis Nr. 2K-243/2009). Nagrinėjamos bylos atveju vertinant nešališkumo subjektyviuosius aspektus byloje nėra ir apeliantai nenurodo jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Negalima laikyti teismo šališkumu niekuo nepagrįstą nuteistojo nuomonę, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjosi nuteistajam. Pažymėtina ir tai, kad BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagoje teisė pareikšti nušalinimus nebuvo varžoma. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, o teismo įrodymų vertinimas, neatitinkantis nuteistųjų norų, negali būti laikomas šališkumu.

226Dėl byloje pateiktų civilinių ieškinių

227BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

228Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Turtinė žala – tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos, taip pat nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai (CK 6.249 straipsnis). Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

229Nukentėjusysis A. B. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš L. E., S. N., S. J., A. B., A. B. ir N. G. jo naudai 50 715 952 Lt turtinę žalą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta pagrobto turto vertė neatitinka turto vertės, kuri buvo nustatyta byloje atlikus šio turto vertinimą. Apeliantas sutinka, kad atskirų kolekciją sudariusių ikonų, kurios liko jam negrąžintos, vertė yra 8 918 209 Lt. Tačiau, anot apelianto, pagrobtų ikonų kolekcijos kaip vieneto vertė yra 51 750 000 Lt ir nuolat auga.

230Kaip matyti, apeliantas A. B. neginčija byloje atlikto turto, t. y. ikonų, kaip atskirų vienetų įvertinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su visų ikonų, kaip kolekcijos, vertinimu. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrobtų ikonų vertinimą atlikusi specialistė D. T. parodė, kad meno kūrinių vertinimas yra šiek tiek subjektyvus, tačiau skirtingų specialistų vertinimas daug nesiskirtų. Jos išvadose yra nurodytos ikonų vidutinės rinkos vertės, vertindama jas atsižvelgė į ikonų vertę elektroninėje parduotuvėje „Russian icons“. Apklausta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, specialistė D. T. taip pat patvirtino, kad ikonos buvo vertintos pagal vidutinę rinkos kainą. Parodė, kad atliekant vertinimą, kaina nustatoma atsižvelgiant į ikonos meninę vertę, atlikimą, išlikimą, panaudotas medžiagas, laikotarpį, taip pat remiamasi internetiniais katalogais. Pažymėjo, kad su kiekvienais metais kūrinio vertė auga, tačiau tuo metu vertinant kolekciją, ji buvo mažai žinoma, todėl buvo pasirinktas ne visos kolekcijos, o atskirų ikonų vertinimo būdas. Kolekcijos, kaip visumos, kaina yra didesnė, nes atspindi kolekcininko skonį, kolekcionavimo pobūdį, tačiau tuo metu jai buvo paskirta užduotis įvertinti atskirų ikonų vidutinę rinkos vertę. Visos ikonos buvo vertintos ir aprašytos atskirai. Vienos buvo įvertintos kaip turinčios kultūrinę vertę, kitos kaip turinčios tiek kultūrinę, tiek meninę vertę. Buvo ir masinės gamybos ikonų, kurios turi sakralinę vertę, tačiau meninės ar kultūrinės neturi. Ikonų, kurios neturi meninės ar kultūrinės vertės, kaina yra mažesnė. Vertingesnės yra ikonos, turinčios meninę ar kultūrinę vertę. Apklausta specialistė pripažino, kad ikonų kolekcija yra vertingesnė, nei bendra atskirų ikonų vertė. Tačiau ji ikonas vertino tokia kaina, kuri nėra žemesnė už kainą, kurią kolekcininkas gautų parduodamas ikoną atskirai. Kiekvienas kolekcininkas, rinkdamas savo kolekciją, turi savo viziją, pagal ką tą kolekciją renka. Parodė, kad kai rengė A. B. kolekcijos parodą, bendravo su savininku, sužinojo, jog jis rinko daugiausia tokias ikonas, kurių tapyba labai detali, miniatiūrinė. Taigi, kiekvienas kolekcininkas turi tam tikrą požiūrį, skonį, kryptį ir tai suformuoja kolekcijos veidą. Kitas kolekcininkas būtų suformavęs visai kitą kolekciją. Pasisakydama dėl visos ikonų kolekcijos įvertinimo, specialistė D. T. parodė, kad nustatyti kolekcijos vertę būtų sudėtinga, nebent būtų sudaryta ekspertų komisija. Taip pat parodė, kad Lietuvoje kol kas ikonų specialistų nėra. Specialistė D. T. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. vasario 2 d. taip pat pateikė aiškinamąjį raštą dėl kolekcijos ekspertinio tyrimo ir vertinimo. Jame nurodė, kad vertinti visą kolekciją yra sudėtinga jau vien todėl, kad surasta tik jos dalis. Matyti ikonas natūroje yra svarbu, nes tik tada galima įvertinti, kiek jose yra išlikę autentiškos tapybos, kiek yra vėlesnių užtapymų, ar senam metalo aptaisui nebuvo pritaikyta vėlesnė ikona ir panašiai. Tik natūroje įmanoma perskaityti ikonų aptaisuose įspaustus miestų, prabuotojų, sidabro dirbinių meistrų ženklus, pamatyti, ar ikona yra tapytojo pasirašyta ar ne, visiškai įvertinti tapybos kokybę. Nuo to priklauso ikonų meninė, istorinė ir kultūrinė vertė, o tuo pačiu ir visos kolekcijos vertė. Jeigu šioje byloje būtų žinoma visų kolekciją sudarančių ikonų meninė, istorinė, kultūrinė vertė ir visų ikonų vidutinė rinkos kaina, lyginant su kitomis panašaus pobūdžio kolekcijomis, būtų galima pamėginti nustatyti šiai dienai vidutinę kolekcijos rinkos kainą. Tačiau tai nebūtų lengva, nes visos kolekcijos kaip nedaloma visuma parduodamos ir nuperkamos labai retai. Dažniau jos išparduodamos aukcionuose – kūrinys iš žinomos kolekcijos visada kainuoja šiek tiek daugiau nei panašią meninę, istorinę ir kultūrinę vertę turintis eilinis kūrinys. Net jei ir pavyktų nustatyti vidutinę visos kolekcijos dabartinę rinkos vertę, kolekcininkas su tokiu vertinimu galėtų nesutikti, teigdamas, jog šiuo metu kolekcijos neketina parduoti, kadangi jos vertė laikui bėgant tik auga.

231Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyti nusikalstami veiksmai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, negautos pajamos turi būti ne tikėtinos, o realios. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus apklaustos specialistės D. T. parodymus bei apeliacinės instancijos teismui pateiktą aiškinamąjį raštą, teisėjų kolegijos vertinimu, specialistės išvadoje pasirinktas ikonų, kaip atskirų meno kūrinių, vertinimo metodas yra visiškai pagrįstas. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad specialistės išvadoje nustatyta ikonų vertė yra teisinga. Abejoti tokiais specialistės parodymais ir paaiškinimais nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Nors nukentėjusysis A. B. savo apeliaciniame skunde pateikia pavyzdį, už kokią kainą yra parduodamas vienas meno kūrinys, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad visos kolekcijos pardavimo, o tuo labiau pirkimo, kainą, byloje nėra, juolab, kad apeliaciniame skunde nurodoma kolekcijos vertė, nėra argumentuota ir pagrįstai jokiais skaičiavimais. Taip pat nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad tiek ikonų vertinimą atlikusi specialistė D. T. savo aiškinamajame rašte nurodė, tiek teismo posėdžio metu apklaustas pat nukentėjusysis A. B. parodė, kad atlikti ikonų vertinimą Lietuvoje, nesant tam reikalingų specialistų, yra ypač sudėtinga.

232Kadangi nukentėjusysis A. B. nepateikė jokių įrodymų dėl negautų pajamų, t. y. kokią sumą pinigų jis gautų, jei parduotų visą ikonų kolekciją, todėl pripažįstama, kad tai tik jo tikėtinos pajamos, tačiau ne realios. Tuo labiau, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis, būdamas kolekcininku, apskritai užsiimtų tokia veikla, t. y. savo turimo kolekcinio turto pardavimu. Atsižvelgiant į tai, šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

233Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde iškėlė abejonę dėl specialistės D. T. šališkumo, teigdami, kad specialistė yra susijusi su nukentėjusiuoju, todėl negalėjo pateikti objektyvios ikonų vertės. Tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai deklaratyvius. Vien tai, kad specialistė D. T. yra rengusi nukentėjusiojo A. B. kolekcinio turto parodą ir su juo bendravusi, neįrodo specialistės šališkumo. Juo labiau, kad pats nukentėjusys proceso metu nesutiko su specialistės pateiktu ikonų vertinimu, jį ginčijo ir pateikdamas apeliacinį skundą.

234Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. solidariai neturtinės žalos atlyginimo A. B. 20 000 Lt, J. B. 30 000 Lt, A. B. 30 000 Lt, O. B. 50 000 Lt, nors nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad atsižvelgus į visas paminėtas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką, nukentėjusiajam A. B. priteistina 30 000 Lt, J. B. ir A. B. po 40 000 Lt, o O. B. 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nėra abejonių, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio dalyje padarė aiškią rašybos klaidą, kuri ištaisoma, o toks netikslumo ištaisymas nepažeidžia nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

235Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su nuteistojo L. E. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas į priteisiamą sumą nepagrįstai įskaičiavo 52 000 Lt, kuriuos nukentėjusysis A. B. prarado bandydamas išpirkti pagrobtus daiktus. Nors apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad šiuos pinigus nukentėjusysis atidavė niekieno neverčiamas, tačiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi yra ne nukentėjusiojo laisva valia šiuos pinigus atiduoti, o nuteistųjų neteisėtas elgesys, kuriuo jie siekė pasipelnyti ir taip nepagrįstai praturtėjo. Todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiajam A. B. turi būti atlyginama ir 52 000 Lt dydžio suma.

236Nukentėjusysis A. B. baudžiamojoje byloje pateikdamas civilinį ieškinį dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, prašė priteisti neturtinę žalą ne tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, tačiau ir dėl veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimo ir nukentėjusiojo patirtos žalos nėra priežastinio ryšio.

237Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB „Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003).

238Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems A. B., J. B., A. B. ir O. B. dėl nuteistųjų S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B., nusikalstamų veiksmų, kuriais jie prarado savo bei ankstesnių kartų kauptas menines vertybes, buvo padaryta žala sveikatai, t. y. jie patyrė dvasinį sukrėtimą, kadangi šios vertybės dėl pirmiau minėtų priežasčių jiems buvo itin brangios ne tik materialine, bet ir emocine prasme. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos padarymo turtą pagrobiant faktą, nepažeidė CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir tinkamai taikė jos nuostatas. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo A. B. patirtos žalos ir nuteistųjų A. S., J. M. ir E. G. (kuris nuteistas šiuo nuosprendžiu) padarytos nusikalstamos veikos, t. y. iš A. B. šeimos pagrobto turto realizavimo.

239Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad taikant deliktinę atsakomybę nepakanka vien nustatyti žalos faktą ir padarytus neteisėtus veiksmus, būtina įrodyti ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių. Yra ar ne priežastinis ryšys, sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visus bylos faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-556/2005). Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad tarp nuteistųjų J. M., A. S. ir E. G. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nukentėjusiojo A. B. patirto dvasinio sukrėtimo ir išgyvenimų, patirtų siekiant surasti ir atgauti jam itin reikšmingą turtą, ir nuteistųjų veiksmų yra netiesioginis priežastinis ryšys, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. L. ir kt. v. Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras ir kt., bylos Nr. 3K-3-614/2002; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baldų rojus“ v. G. O., bylos Nr. 3K-3-197/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Kulnis ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-476/2008). Nors nuteistieji A. S., J. M. ir E. G. tiesiogiai nedalyvavo grobiant B. šeimos turtą, tačiau prisidėjo prie tolimesnio šio turto likimo, t. y. jo realizavimo, dėl ko buvo sumažinta šio turto suradimo galimybė. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra netiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistųjų A. S., J. M. ir E. G. nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos.

240Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Šabūnienė v. antstolė L. Dzikienė, bylos Nr. 3K-3-59/2008).

241Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Teisėjų kolegija pažymi, kad paprastai nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad neturtinė žala nors ir patirta dėl prarasto kolekcinio turto, tačiau nepaisant jo didelės meninės vertės, gali būti iš dalies atkurta. Be to, byloje nėra duomenų apie ilgalaikius nukentėjusiojo A. B. sveikatos sutrikimo padarinius ateityje bei pablogėjusią jo kaip kolekcininko reputaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad, kaip minėta pirmiau, realizuojant nusikalstamu būdu įgytą turtą žala nukentėjusiajam buvo padaryta ne tiesiogiai, nukentėjusiojo A. B. prašoma priteisti neturtinė žala mažinama ir nukentėjusiajam A. B. priteisiama 3 000 Eur neturtinė žala.

242Dėl kitų klausimų

243Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu laikinai apribotos nuosavybės teises į A. S. turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ) 7, 0,0680 ha., bei pastatą – sodo namą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 78,49 kv. m. ploto, paliktos galioti iki nuosprendžio įvykdymo. Bylos duomenimis, šis turtas yra įkeistas AS Reverta naudai 2005 m. rugsėjo 27 d. Kreditavimo sutarties Nr. KS/480 įvykdymo užtikrinimui (t. 35, b. l. 38-40).

244Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje, reglamentuojančiame reikalavimų patenkinimo eilę, nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės, toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui.

245Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pirmiau paminėtas A. S. priklausantis turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje baudžiamojoje byloje, jį pardavus iš varžytynių, pirmiausia patenkins hipotekos kreditoriaus, šiuo atveju AS Reverta, reikalavimus, ir tik po to bus tenkinami kiti reikalavimai, įskaitant nukentėjusiojo A. B. naudai priteistą civilinį ieškinį. Vis dėlto, byloje nėra duomenų, kad AS Reverta būtų vykdomąjį dokumentą, t. y. 2013 m. balandžio 16 d. notaro vykdomąjį įrašą (t. 35, b. l. 4-5), pateikusi vykdyti antstoliui ir vykdomieji veiksmai būtų pradėti. Nesant duomenų apie vykdymo veiksmų pradėjimą AS Reverta naudai skolininko A. S. atžvilgiu bei apie įkeisto turto aktualią vertę, varžytynes, yra tikslinga ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą šiam turtui. Pasikeitus pirmiau nurodytoms aplinkybėms, antstolis arba suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo.

246Panevėžio apygardos teismas laikinai apribojo A. B. teises į jam asmenine bei kartu su sutuoktine V. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį 52 000 000 litų vertės turtą – pinigines lėšas, įskaitant ir esančias AB banke ,Swedbank“ sąskaitose Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), AB SEB banke sąskaitose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), bei Lietuvos banko padalinyje SNORO įmokoms priimti sąskaitoje Nr. ( - ), taip pat į kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, turtines teises, esančius pas A. B. bei kitus asmenis. Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. lapkričio 3 d. gautas A. B. sutuoktinės V. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į banko sąskaitose Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) esančias pinigines lėšas, nurodant, kad tai yra jos asmeninės sąskaitos (t. 33, b. l. 130). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nurodytose sąskaitose esančios piniginės lėšos yra asmeninė V. B. nuosavybė. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir V. B.. Taip pat pažymėtina, kad teismas šią procesinę prievartos priemonę nukreipė į visą A. B. asmenine bei kartu su sutuoktine V. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą bei turtines teises, įskaitant ir turtą, turtines teises, esančias pas kitus asmenis. Byloje nėra duomenų, kad A. B. su sutuoktine V. B. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas būtų padalytas civilinio procese nustatyta tvarka.

247Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. lapkričio 3 d. gautas nuteistojo A. B. motinos M. M. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš jos namų, esančių adresu ( - ), paimtam turtui, nurodant, kad tai yra jos asmeninis turtas (t. 33, b. l. 132). Byloje esantis 2013 m. spalio 17 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas (t. 30, b. l. 98-105) patvirtina, kad atliekant kratą M. M. priklausančiame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), bei aprašant jos metu paimtus daiktus, nuteistasis A. B. nurodė, kad paimti daiktai, t. y. skaitmeninė fotokamera „Canon“, skaitmeninė fotokamera „Nikon“, nešiojamasis kompiuteris „Panasaonic“, nešiojamasis kompiuteris „Fujitsu“ ir televizorius „Panasonic“, priklauso ne jam ir jo sutuoktinei, o jo motinai M. M.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau nurodytu nuteistojo gyvenamosios vietos adresu paimtas turtas yra asmeninė M. M. nuosavybė. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pareiškėja M. M..

248Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. vasario 11 d. gautas nuteistojo A. B. motinos R. B. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš jos namų, esančių adresu ( - ), paimtam turtui, t. y. 46 100 Norvegijos kronų bei 100 Eur, nurodant, kad tai yra jos asmeninis turtas (t. 37, b. l. 12). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau nurodytu adresu paimti pinigai yra asmeninė R. B. nuosavybė. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pareiškėja R. B.. Juo labiau, kad kaip matyti iš 2010 m. birželio 22 d. kratos protokolo (t. 3, b. l. 142-143), kratos ( - ), atlikimo metu joje dalyvavusi R. B. nepareiškė jokių pastabų, jog paimti pinigai yra jos asmeninė nuosavybė, šią versiją iškėlė tik vėliau proceso metu.

249Apeliacinės instancijos teisme 2015 m. kovo 24 d. gautas nuteistojo S. J. sutuoktinės D. J. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš jos sutuoktinio asmens kratos metu ir namų, esančių adresu ( - ), paimtam turtui, t. y. 600 Lt ir 5900 Eur, bei automobiliui „BMW X5“, valstybinis Nr. ( - ) nurodant, kad tai yra jos asmeninis turtas (t. 34, b. l. 167-168). Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau nurodytu adresu paimti pinigai bei automobilis yra asmeninė D. J. nuosavybė. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pareiškėja D. J.. Juo labiau, kad kaip matyti iš 2009 m. gruodžio 2 d. kratos protokolo (t. 3, b. l. 127-128), kratos ( - ), atlikimo metu joje dalyvavusi D. J. nepareiškė jokių pastabų, jog paimti pinigai yra jos asmeninė nuosavybė, šią versiją iškėlė tik vėliau proceso metu.

250Apeliacinės instancijos teisme 2015 m. vasario 17 d. gautas nuteistojo N. G. sutuoktinės B. G. brolio V. B. (V. B.) prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iš jam ir jo seseriai B. G. priklausančių namų, esančių adresu ( - ), paimtam turtui, t. y. televizoriui, spausdintuvui, nešiojamajam kompiuteriui „Dell“ ir stacionariam kompiuteriui, nurodant, kad tai yra jo asmeninis turtas (t. 34, b. l. 150-151). Byloje esantis 2013 m. spalio 17 d. laikino nuosavybės teisės apribojimo protokolas (t. 30, b. l. 10-20) patvirtina, kad atliekant kratą V. B. priklausančiame name ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), bei aprašant jos metu paimtus daiktus, N. G. nurodė, kad turto apyrašo 4, 5 ir 6 punktuose nurodyti daiktai, atitinkamai – monitorius „Samsung“, kompiuterio procesorius ir spausdintuvas „Canon MP230“ priklauso ne jam ir jo sutuoktinei, o sutuoktinės B. G. broliui V. G.. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kad pirmiau nurodytas turtas, paimtas nuteistojo gyvenamojoje vietoje, yra asmeninė V. B. nuosavybė. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir pareiškėjas V. B..

251Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendis dalyje dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. turto atžvilgiu nekeičiamas.

252Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra teisinio pagrindo spręsti išteisintojo R. B. prašymo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo jo turto atžvilgiu panaikinimo, kadangi šis klausimas išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu.

253BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

254Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamąją bylą Nr. 1-11-350/2014 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo A. B. interesus atstovavo advokatas Vytautas Kupcikevičius. Baudžiamojoje byloje esantis 2013 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 709545) (t. 29, b. l. 89) ir 2013 m. rugsėjo 24 d. vietinio mokėjimo nurodymai Nr. 35 ir Nr. 36 (t. 29, b. l. 90-91) patvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. 2 316,96 Eur (8 000 Lt) išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusieji pateikė tik 6 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pagrindžiančius įrodymus, ir šias išlaidas priteisė nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. B..

255Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012.). Nagrinėjamu atveju nenustačius aplinkybių, dėl kurių 2 316,96 Eur (8 000 Lt) išlaidos, turėtos dėl teisinės pagalbos atstovaujant nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo interesus pirmosios instancijos teisme, turi būti mažinamos, civilinio ieškovo A. B. naudai iš nuteistųjų S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisiama 2 316,96 Eur (8 000 Lt).

256Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamąją bylą Nr. 1-14-350/2014 nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų ir civilinio ieškovo A. B. interesus atstovavo advokatas Vytautas Kupcikevičius. Baudžiamojoje byloje esantis 2013 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 360 (t. 31A, b. l. 71) patvirtina nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. 579,24 Eur (2 000 Lt) išlaidas, turėtas dėl teisinės pagalbos atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas minėtų išlaidų nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. B. naudai nepriteisė, nenurodydamas jokių motyvų ir priežasčių. Dėl to apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą nuosprendį ir nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį tenkinus iš dalies, yra pagrindas jo naudai iš nuteistųjų A. S., J. M. ir E. G. priteisti 579,24 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

257Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, nuteistųjų J. M., N. G., A. B., S. N., S. J., nuteistojo L. E. ir jo gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio, nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato Bogdano Chranovskio, o taip pat dvejus nukentėjusiojo A. B. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžių. Byloje esantis 2014 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 419 (t. 32, b. l. 139) ir 2016 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas Nr. 418 (t. 32, b. l. 146) patvirtina apelianto 1 500 Lt išlaidas už vieno apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-350/2014 ir 1 500 Lt išlaidas už kito apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-350/2014 sudarymą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog pirmiau minėtos BK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011). Atsižvelgiant į tai, kad abu apelianto A. B. skundai yra tenkinami iš dalies, yra pagrindas jo naudai iš nuteistųjų S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisti 434,43 Eur (1 500 Lt) išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-350/2014 ir iš nuteistųjų A. S., J. M. ir E. G. priteisti 434,43 Eur (1 500 Lt) išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-350/2014.

258Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

259nuteistųjų N. G., A. B., S. N., S. J., J. M., A. B. ir jo gynėjo advokato Bogdano Chranovskio apeliacinius skundus atmesti.

260Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-350/2014:

261L. E., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę.

262Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. E. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – laisvės atėmimu dvejiems metams, ir paskirti L. E. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

263Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime – laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 2 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. ir nuo 2014 m. birželio 6 d. iki 2015 m. sausio 23 d.

264Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas dėl neturtinės žalos priteisimo nurodant:

265Priteisti iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. solidariai neturtinės žalos atlyginimo A. B. 8 688,60 Eur (30 000 Lt), J. B. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), A. B. 11 584,80 Eur (40 000 Lt), O. B. 14 481 Eur (50 000 Lt).

266Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta priteisti nukentėjusiajam A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. solidariai 1 737,72 Eur (6 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

267Nukentėjusiajam A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisti solidariai 2 316,96 Eur (8 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

268Nukentėjusiajam A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisti solidariai 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

269Kitą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-350/2014 palikti nepakeistą.

270Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-350/2014:

271Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje E. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

272E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 100 MGL ( 3 766 Eur) dydžio baudą.

273Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

274Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 579,24 Eur (2 000 Lt) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

275Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

276Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta išieškoti iš A. S. ir J. M. 171,90 Eur (593,55 Lt) proceso išlaidų.

277Išieškoti iš A. S., J. M. ir E. G. po 114,60 Eur proceso išlaidų.

278Kitą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-350/2014 palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. L. E. (L. E.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 6. S. N. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio... 7. S. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės... 8. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 9. S. J. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio... 10. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi 5 dalies 1 punktu, bausmės,... 12. A. B. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintas, nesant jo veikoje šio... 13. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės... 14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 15. A. B. išteisintas: pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio... 16. N. G. (N. G.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 18. N. G. išteisintas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio... 19. Baudžiamoji byla S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. pagal BK 289... 20. R. B. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, BK 180 straipsnio 3 dalį, BK 289... 21. Iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista solidariai: A. B. 9... 22. A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista solidariai 6 000... 23. Iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteista po 467,85 litų... 24. J. M. (J. M.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį... 25. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta... 26. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, J. M. paskirta... 27. J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam... 28. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 170 MGL... 29. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 30. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. S. paskirta... 31. E. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, jam nepadarius veikos,... 32. Nukentėjusiojo A. B. (A. B.) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos... 33. Iš A. S. ir J. M. priteista po 593,55 litų proceso išlaidoms byloje.... 34. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 5... 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 36. S. J., S. N., N. G., A. B., L. E. ir A. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami... 37. L. E. 2008 metais, tiksliau nenustatytu laiku, suteikus kitiems organizuotos... 38. Vykdant plėšimo planą 2008 metų rugsėjo – spalio mėnesiais, tiksliai... 39. Po to, L. E. nedalyvaujant, 2008 metų spalio 9 d., apie 22.00 val., S. N., S.... 40. Be to, iš karto po to, kai organizuotos grupės nariai baigė nusikalstamą... 41. R. B. šioje byloje buvo kaltinamas aukščiau aptartų nusikaltimų padarymu,... 42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje yra įrodyta tik tai, jog... 43. A. S. ir J. M. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įgijo... 44. A. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su E. G., 2008 metų lapkričio... 45. Po to A. S. 2008 metų gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku ir... 46. Po to A. S. 2009 metų balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytą dieną,... 47. J. M. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 182... 48. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės... 49. Taip pat šioje byloje buvo kaltinamas E. G. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį... 50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. G. neatliko jokių BK 189... 51. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu... 52. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį panaikinti ir... 53. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir S.... 54. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir L.... 55. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti ir S.... 56. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio rezoliucinę... 57. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados... 58. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti... 59. Dėl viso to, prokuroro teigimu, R. B. turi būti nuteistas pagal BK 180... 60. Prokuroras skunde taip pat nesutinka ir su nuteistiesiems S. N., L. E. ir S. J.... 61. Prokuroras skundžia ir teismo nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių... 62. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras kitu apeliaciniu... 63. pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują... 64. pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir J. M. pagal BK 189... 65. pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują... 66. pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir A. S. paskirti pagal BK... 67. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje... 68. Prokuroras, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti... 69. Taip pat prokuroras skunde nesutinka ir dėl E. G. išteisinimo pagal BK 189... 70. Prokuroras skunde taip pat nesutinka su nuteistajam A. S. pagal BK 189... 71. Nukentėjusysis A. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo... 72. Nukentėjusysis A. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik... 73. Apelianto teigimu, teismas spręsdamas klausimą dėl jo civilinio ieškinio... 74. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu jam sumažinti neturtinės... 75. Taip pat apeliantas skunde prašo pakeisti teismo nuosprendį ir dalyje dėl... 76. Nukentėjusysis A. B. kitu apeliaciniu skundu, paduotu dėl Panevėžio... 77. Nukentėjusysis apeliaciniu nesutinka su teismo sprendimu išteisinti J. M.... 78. Apeliantas skunde taip pat ginčija ir nuteistajam A. S. paskirtą bausmę.... 79. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo sprendimu visiškai atmesti jo... 80. Apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas padarė klaidą nepripažindamas... 81. Nuteistasis J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą... 82. Apeliantas skunde nesutinka su teismo nuosprendžiu dėl jo nuteisimo pagal BK... 83. Be to, kad apeliantas prašo jį išteisinti pagal BK 189 straipsnio 2 dalį,... 84. Nuteistasis N. G. apeliaciniu skundu prašo įskaityti į bausmės laiką,... 85. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl jo priimtą pirmosios... 86. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jis jokių nusikaltimų... 87. Be to, kad apeliantas skunde prašo jį išteisinti, jis nesutinka ir su jam... 88. Nuteistasis S. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl jo priimtą pirmosios... 89. Apeliantas, skunde ginčydamas teismo išvadą, kad jis vadovavo nusikaltimo... 90. Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti jam teismo paskirtą... 91. Apeliantas skunde taip pat prašo įskaityti jam į bausmės laiką, išbūtą... 92. Apelianto nuomone, teismas nuosprendyje taip pat nepagrįstai jam pakeitė jam... 93. Nuteistasis S. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos... 94. Apeliantas, skunde ginčydamas jam paskirtų bausmių dydžius, mano, kad... 95. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad teismas, paskirdamas jam šešerių ir... 96. Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas advokatas Saulius Juzukonis apeliaciniu skundu... 97. Pirmiausia apeliantai skunde, aptarę BPK 255 straipsnyje įtvirtintas... 98. Apeliantų teigimu, šis teismo atliktas faktinių aplinkybių esminis... 99. Dėl viso tai, apeliantų įsitikinimu, teismas pažeidė nuteistojo L. E.... 100. Toliau apeliantai skunde dėsto argumentus dėl nuteistojo L. E. vaidmens ir jo... 101. Be to, apeliantų teigimu, teismas, svarstydamas L. E. bausmės klausimą,... 102. Be to, teismas, apeliantų teigimu, be jau pripažintų L. E. atsakomybę... 103. Dėl to, kas buvo išdėstyta, apeliantai skunde daro išvadą, kad teismas... 104. Apeliantai, skunde aptarę aktualias BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui... 105. Apeliantai taip pat mano, kad L. E. yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę ir... 106. Apeliantai skunde taip pat tvirtina, kad yra padaryta ir klaidų sprendžiant... 107. Taip pat apeliantai mano, kad pagrobtų ikonų kolekcijos vertės nustatymas... 108. Apeliantai skunde taip pat tvirtina, kad teismas nuosprendyje visiškai... 109. Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskis apeliaciniu skundu... 110. Apeliantas skunde nesutinka su A. B. paskirta bausme. Apelianto teigimu,... 111. Apeliantas, svarstant klausimą dėl A. B. paskirtos bausmės, prašo... 112. Apelianto nuomone, įvertinus šias jo skunde aptartas aplinkybes, taip pat... 113. Apeliantas skunde taip pat tvirtina, kad yra padaryta klaidų ir A. B.... 114. Išteisintasis R. B. atsikirtimuose į Lietuvos Respublikos generalinės... 115. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras prašė jo... 116. Nukentėjusiojo A. B., prokuroro ir nuteistojo L. E. bei jo gynėjo Sauliaus... 117. Dėl R. B. išteisinimo... 118. Prokuroras, apeliaciniu skundu nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo... 119. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 120. Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai... 121. Pažymėtina, kad apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos... 122. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad šioje... 123. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad įvertinus L. E. ikiteisminio... 124. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie... 125. Bylos medžiaga patvirtina, kad išteisintasis R. B. nagrinėjamoje byloje buvo... 126. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad nuteistųjų L. E. ir S. N.... 127. Tai, kad išteisintasis R. B. nedalyvavo nei rengiantis B. šeimos namo... 128. Nuteistasis L. E. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 28 d.... 129. Taigi prokuroro nurodomų L. E. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų,... 130. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu,... 131. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir... 132. Dėl A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir 146... 133. Apeliantas A. B., nesutikdamas su skundžiamu teismo nuosprendžiu ir... 134. Teisėjų kolegija apelianto teiginius, kad S. J., N. G., R. B. ir A. B.... 135. Antai nuteistasis S. N. apklaustas teisiamojo posėdžio metu (t. 31, b. l.... 136. Nuteistojo A. B. dalyvavimą B. šeimos namo apiplėšime ne kartą taip pat... 137. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su A. B. apeliacinio... 138. Taigi išanalizavus pirmiau nurodytus nuteistojo A. B. parodymus, duotus... 139. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad apelianto A. B. iškeltą... 140. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pakanka patikimų... 141. Anot apelianto, vertinant nuteistojo S. N. parodymus, pirmosios instancijos... 142. Kaip minėta, byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas... 143. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip... 144. Dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos... 145. Apeliaciniame skunde prokuroras ginčija E. G. išteisinimo pagal BK 189... 146. Teisėjų kolegija nustatė, kad E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą... 147. Panevėžio apygardos teismas išvadą, jog E. G. kaltė padarius jam... 148. Prokuroras su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ir nurodo,... 149. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 150. BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas įgijo, naudojosi arba... 151. Bylos medžiaga patvirtina, kad išteisintasis E. G. nagrinėjamoje byloje buvo... 152. Teisėjų kolegija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta... 153. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad E.... 154. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 155. Iš nuteistojo J. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su... 156. Pirmosios instancijos teismas J. M. pripažino kaltu pagal BK 189 straipsnio 2... 157. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinio... 158. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, atmeta kaip... 159. Antai nukentėjusysis A. B. 2013 m. balandžio 29 d. apklaustas teisiamojo... 160. Teisiamojo posėdžio metu 2013 m. balandžio 29 d. apklaustas liudytojas S.... 161. Nuteistojo J. M. dalyvavimą realizuojant nusikalstamu būdu gautą turtą ir... 162. Liudytojas J. S., apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. vykusio teisiamojo... 163. Taigi išanalizavus aukščiau nurodytus nukentėjusiojo A. B., liudytojų S.... 164. Dėl J. M. išteisinimo BK 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį... 165. J. M. pagal BK 21 straipsnio 1 d., 182 straipsnio 2 d. taip pat buvo kaltinamas... 166. Teisėjų kolegija, pritardama apygardos teismo išvadoms, konstatuoja, kad... 167. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar... 168. Apeliaciniuose skunduose nurodoma aplinkybė, kad byloje esantys apklaustų... 169. Apklaustas 2013 m. gegužės 15 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l.... 170. Apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l.... 171. Liudytojas S. Š., apklaustas 2013 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio... 172. Apklaustas 2013 m. balandžio 29 d. teisiamojo posėdžio metu (t. 31A, b. l.... 173. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 13, b. l. 170-175) nuteistasis A. S.... 174. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo... 175. Byloje esančios aplinkybės vienareikšmiškai nepatvirtina J. M. panaudotos... 176. Dėl bausmių, paskirtų nuteistiesiems S. N., S. J., A. B., A. B. ir N. G.... 177. Nuteistieji S. N., S. J., A. B. ir A. B. apeliaciniuose skunduose teigia, jog... 178. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų,... 179. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas,... 180. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį –... 181. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistiesiems S. N., S. J., A. B. ir A. B.... 182. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog nuteistasis S. N. iki nusikaltimo... 183. Nuteistasis S. N. taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas... 184. Antai kaltinamasis S. J. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 185. Kaltinamasis L. E., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, taip pat patvirtino,... 186. Kaltinamasis N. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad einant... 187. Taigi išanalizavus aukščiau nurodytus nuteistųjų S. N., L. E. ir N. G.... 188. Tokiu būdu pirmiau aptarti parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo... 189. Nuteistasis S. J. nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo... 190. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 191. Skundžiamu nuosprendžiu teismas į N. G. paskirtą bausmę įskaitė suėmimo... 192. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme imperatyviai numatyta, kokiais... 193. Nuteistasis A. B., ginčydamas paskirtos bausmės dydį, taip pat nurodo, kad... 194. Pažymėtina, kad nuteistajam S. N. mažesnė laisvės atėmimo bausmė skirta... 195. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų nuteistajam būtų... 196. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. taip pat prašo pakeisti... 197. Nepagrįsti yra ir nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai, susiję su... 198. Nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniu skundu taip pat prašo taikyti... 199. Viena iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu taikymo sąlygų nustatyta BK 63... 200. Dėl bausmės paskirtos nuteistajam L. E. ... 201. Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu prašo L. E. paskirti su... 202. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kurioms esant, teismas... 203. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių... 204. Nors, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame... 205. Apelianto ir jo gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas... 206. Nepaisant to, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo prašymu, kad nesant... 207. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai... 208. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad šioje baudžiamojoje byloje, siekiant... 209. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. E. padarytų nusikaltimų pavojingumo... 210. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, bausmės vykdymas gali... 211. Kaip minėta, nors baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina sunkią... 212. Dėl bausmių, paskirtų nuteistiesiems J. M., A. S. ir E. G.... 213. Apeliantas J. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė turi... 214. Pirmosios instancijos teismas J. M. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nuteisė... 215. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė... 216. Prokuroras ir nukentėjusysis apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistajam... 217. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu E. G. pripažįstamas kaltu... 218. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas E. G. skiriamos bausmės rūšį... 219. Dėl užsitęsusio proceso ir teismo šališkumo ... 220. Apeliantai skunduose nurodo, kad bausmės švelninimo aspektu teismas... 221. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pernelyg ilga... 222. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas truko beveik trejus metus... 223. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes... 224. Apeliacinės instancijos teisme buvo delsimų, susijusių su teismo posėdžių... 225. Apeliantai skunduose nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo... 226. Dėl byloje pateiktų civilinių ieškinių ... 227. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 228. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens... 229. Nukentėjusysis A. B. pateikė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė... 230. Kaip matyti, apeliantas A. B. neginčija byloje atlikto turto, t. y. ikonų,... 231. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio nuostatomis žala yra ne tik asmens turto... 232. Kadangi nukentėjusysis A. B. nepateikė jokių įrodymų dėl negautų... 233. Nuteistasis L. E. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde iškėlė abejonę dėl... 234. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas... 235. Teisėjų kolegijai nėra pagrindo sutikti su nuteistojo L. E. ir jo gynėjo... 236. Nukentėjusysis A. B. baudžiamojoje byloje pateikdamas civilinį ieškinį... 237. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės vertybės... 238. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiesiems A. B., J. B., A. B. ir... 239. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad taikant deliktinę... 240. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą... 241. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius... 242. Dėl kitų klausimų... 243. Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžiu... 244. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754... 245. Vadovaujantis minėtomis įstatymo nuostatomis, pirmiau paminėtas A. S.... 246. Panevėžio apygardos teismas laikinai apribojo A. B. teises į jam asmenine... 247. Apeliacinės instancijos teisme 2014 m. lapkričio 3 d. gautas nuteistojo A. B.... 248. Apeliacinės instancijos teisme 2016 m. vasario 11 d. gautas nuteistojo A. B.... 249. Apeliacinės instancijos teisme 2015 m. kovo 24 d. gautas nuteistojo S. J.... 250. Apeliacinės instancijos teisme 2015 m. vasario 17 d. gautas nuteistojo N. G.... 251. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo... 252. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nėra teisinio pagrindo spręsti... 253. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 254. Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamąją bylą Nr. 1-11-350/2014... 255. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų... 256. Iš bylos duomenų matyti, jog baudžiamąją bylą Nr. 1-14-350/2014... 257. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal Lietuvos... 258. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 259. nuteistųjų N. G., A. B., S. N., S. J., J. M., A. B. ir jo gynėjo advokato... 260. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį... 261. L. E., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 180 straipsnio 3 dalį,... 262. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, L. E.... 263. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime – laikotarpį nuo... 264. Ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio... 265. Priteisti iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. solidariai neturtinės... 266. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio... 267. Nukentėjusiajam A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisti... 268. Nukentėjusiajam A. B. iš S. N., S. J., N. G., A. B., L. E. ir A. B. priteisti... 269. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį... 270. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendį... 271. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio... 272. E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 189 straipsnio 2... 273. Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 3 000 Eur... 274. Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 579,24... 275. Nukentėjusiajam A. B. iš A. S., J. M. ir E. G. priteisti solidariai 434,43... 276. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio... 277. Išieškoti iš A. S., J. M. ir E. G. po 114,60 Eur proceso išlaidų.... 278. Kitą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nuosprendžio dalį...