Byla 2KT-98/2012
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo ir ieškovo A. B. ieškinio perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, nagrinėjimo klausimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjos I. P. 2012 m. rugpjūčio 8 d. prašymu civilinėje byloje Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. K., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L., dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo ir ieškovo A. B. ieškinio perdavimo Lietuvos apeliaciniam teismui išspręsti perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, nagrinėjimo klausimą,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto 2-os apylinkės teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-8491-821/2012 pagal A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. K., Vilniaus apygardos teismui ir teisėjai L. L.. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai Vilniaus apygardos teismas ir teisėja L. L. atsiuntė šaukimą dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. civilinės bylos Nr. 2-2464-603/2012 teismo posėdyje, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir teisėja J. K. atsiuntė šaukimą dalyvauti 2012 m. liepos 10 d. baudžiamosios bylos Nr. I-11-840/2012 teismo posėdyje. Dėl dalyvavimo civilinėje byloje, kuri nedalyvaujant ieškovui nebūtų išnagrinėta arba būtų palikta nenagrinėta, ieškovas negalėjo dalyvauti baudžiamosios bylos posėdyje. Ieškinys pareikštas dėl tyčinio persekiojimo ir trukdymo dalyvauti teismų posėdžiuose Lietuvos teismuose ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas prašo nušalinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą nuo šio ieškinio nagrinėjimo ir perduoti jį kitam apylinkės teismui, veikiančiam ne Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, perdavė ieškinį Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti dėl jo perdavimo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

3Pareiškimas dėl teismo (teisėjų) nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).

7Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

8Tam, kad byla būtų perduota iš vieno apylinkės teismo kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėjančio teismo ir jo veiklos kontrolę vykdančio apygardos teismo visų teisėjų galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą kitame to apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiame apylinkės teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis Nr. 2KT-118/2011).

9Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Šio CK 6.272 straipsnio nuostatos įtvirtina teisėjų ir teismų imunitetą nuo civilinės atsakomybės, jiems einant teisėjo pareigas ar vykdant teismams priskirtas funkcijas ir reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais, procese neužimtų atsakovų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012).

10Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Juo labiau nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo (teisėjo) ir kitų pirmosios instancijos teismų (teisėjų) šališkumą tais atvejais, kai atsakovu ar trečiuoju asmeniu ieškinyje yra nurodytas aukštesnės pakopos teismas (teisėjas), vykdantis šių pirmosios instancijos teismų administracinės veiklos priežiūrą ir procesinės veiklos kontrolę. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti teismo (teisėjo) objektyvumu, bylą nagrinėjantis teisėjas, neatsižvelgiant į tai, ar jis įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo tais atvejais, kai byloje prašoma atlyginti žalą, padarytą šio teisėjo veiksmais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2012).

11Nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. reiškia nušalinimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (teisėjams) ir kitiems Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiantiems apylinkių teismams (teisėjams) dėl to, kad ieškinyje atsakovais nurodė šių apylinkių teismų administracinės veiklos priežiūrą ir procesinės veiklos kontrolę vykdantį Vilniaus apygardos teismą ir šio teismo teisėją L. L.. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, ši aplinkybė negali būti laikoma pagrindu abejoti ne tik Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, bet ir visų kitų Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų nešališkumu. Be to, kaip minėta, atsakovais patraukti teismai ir teisėjai bylą nagrinėjančio teismo nutartimi iš proceso turi būti pašalinti. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme, ji negalėtų būti skiriama teisėjai L. L., kadangi byloje keliamas klausimas dėl šios teisėjos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Vadinasi, nėra pagrindo nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančius apylinkių teismus nuo pareiškėjo ieškinio nagrinėjimo ir perduoti bylą kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

12Esant tokiai situacijai, A. B. prašymas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinamas.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Atmesti ieškovo A. B. prašymą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-8491-821/2012 nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai