Byla 1-1619-957/2017
Dėl asmeninių paskatų, vieną kartą ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam E. Š. į veidą, taip padarė jam muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Š. sveikatą, nes dėl nosikaulių lūžių E. Š. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, dalyvaujant prokurorams Gediminui Juknai, Linui Silevičiui, kaltinamajam S. V., jo gynėjai advokatei Žanetai Šlyžiūtei, nukentėjusiajam E. Š.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. V., gimęs ( - ), asmens kodas ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB ( - ), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4S. V. 2016 m. spalio 13 d., apie 19.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio ( - ) kieme, turėdamas tikslą aiškintis asmeninius santykius, priėjo prie E. Š. ir tyčia, dėl asmeninių paskatų, vieną kartą ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam E. Š. į veidą, taip padarė jam muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. Š. sveikatą, nes dėl nosikaulių lūžių E. Š. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

5Tokiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

6Kaltinamasis S. V. apklausiamas 2017 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad trenkė gindamasis. Viskas įvyko dėl to, jog E. Š. pavogė jo dukros telefoną. Įvykio dieną atvažiavo, skambino į „domofoną“, kad E. Š. jį įleistų į namus, tačiau jis neįleido. Tikslios datos, kada tai buvo, neprisimena, gali būti, kad viskas vyko spalio 13 d. E. Š. gyveno pas jo mamą, ten vyko mamos gimtadienis. Tuo metu E. Š. pavogė telefoną. Po to jie dvi savaites intensyviai bendravo „akis į akį“. Dvi savaites kiekvieną dieną jie susitikdavo ir šnekėdavosi. E. Š. kiekvieną dieną turėjo atnešti telefoną, bet neatnešdavo. Tą dieną jis pas E. Š. atvažiavo pasikalbėti (prieš tai jam paskambinęs telefonu), paskambino tris kartus į domofoną, sakė, kad jį įleistų į namus, o E. Š. sakė, kad tuoj išeis. Kai išėjo, E. Š. pradėjo „koliotis“, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad paskambins, kai bus telefonas, užsimojo, trenkė. Jis pasitraukė atgal ir trenkė E. Š. Tą dieną jis pas E. Š. atvažiavo su O. K., kuriai jis liepė laukti automobilyje ir pasakė, kad pats eina pasiimti telefono. Atvažiavęs nuo ( - ) gatvės sustojo priešais laiptinę, apie 6 metrų atstumu. Automobilį pastatė vairuotojo puse prie šaligatvio, kairėje kelio pusėje. Viskas vyko po stogeliu (nėra jokių laiptų į laiptinę, tik durys ir stogelis). E. Š. „koliojosi“, neva jis jam trukdo gyventi. Jis E. Š. pasakė apsiraminti, kadangi tai jis pavogė iš jo daiktą. E. Š. trenkė jam su dešiniu kumščiu (kaltinamasis rodo ranka, jog jam trenkė į dešinį žandą), jis pats pasitraukė ir trenkė E. Š. atgal, kad apsiramintų. Prie laiptinės jie stovėjo per metrą vienas nuo kito. Neturėjo noro jo sumušti, nes jei būtų norėjęs, būtų mušęs toliau. Tuomet jis E. Š. paklausė, kur telefonas. E. Š. jam pasakė, kad jis (t. y. S. V.) sulaužė jam nosį. Tuomet jis (t. y. S. V.) dar kartą paskambino į „domofoną“, jį įleido mama, jis užėjo į namus, o E. Š. atėjo iš paskos. Jis mamos klausė, kur jo dukros telefonas. Sesuo sakė, kad ji nežino, kur yra telefonas, kad jį E. Š. kažkur paslėpė. Kai po gimtadienio dukra paliko telefoną, jis paskambino mamai ir pasakė, kad paliko telefoną ir kad atvažiuos jo paimti rytoj. Kitą dieną paskambino mama ir pasakė, kad telefoną paėmė E. Š. ir paaiškino, kad jį perduos jam. Mama ir sesuo nebuvo išėjusios į lauką, buvo namuose. Sesuo gyveno su sugyventiniu ir pasirinko jo pusę. E. Š. jam pataikė, bet nestipriai, nes jis spėjo išsisukti. E. Š. jam trenkė dešine ranka į veidą (rodo kairį žandą), na nepataikė, praslydo, nes jis pasitraukė. Jis sureagavo į nukentėjusiojo smūgį, nes kai su žmogumi šnekiesi ir jis pradeda ant tavęs rėkti, tikiesi iš jo kažko daugiau. Nukentėjusysis neišsisuko nuo smūgio, muštynėse visada vienas nukenčia daugiau, kitas – mažiau. Nukentėjusysis susiėmė už veido ir nuo smūgio pargriuvo. Gailisi dėl to, kad E. Š. taip atsitiko. Jis E. Š. kišenių neapieškojo, paklausė pastarojo, ar jis turi telefoną. E. Š. sakė, kad telefono prie savęs neturi. Jis priliesdamas E. Š. patikrino, ar šis nemeluoja ir nuėjo namo. Namuose jis neieškojo telefono, tik paklausė, ar turi. Po įvykio jis (t. y. S. V.) buvo piktas, nebuvo agresyvus, nieko nemušė, nieko nestumdė, tik pakeltu tonu paklausė, kodėl E. Š. vis dar gyvena su jo šeima ir kur yra telefonas. Paskui jis iš karto nuvažiavo į policiją. Tą dieną pas E. Š. jis atvažiavo nepiktas, tai buvo principinis reikalas. Pirmą dieną, kai jis atvažiavo pas E. Š. aiškintis dėl telefono, pastarasis sakė, kad pridavė telefoną į lombardą, bet duos kitą, sakė atvažiuoti kitą dieną. Kitą dieną atvažiavus E. Š. sakė, kad dar nepaėmė kito telefono ir prašė atvažiuoti dar kitą dieną. Šį kartą jis E. Š. paskambino, tačiau pastarasis sakė, kad negali šnekėti. Jis E. Š. pasakė, kad atvažiuos ir tegu jis paaiškina, kaip yra iš tikrųjų. Problemą reikėjo kažkaip spręsti, ne kiekvieną dieną dukra klausinėjo, kur jos telefonas. Jo ūgis yra apie 1,82 metro, svoris – 90-92 kg. Kaltinamasis pasiskolino pinigus ir beveik metus jų negrąžina. Telefoną iš nukentėjusiojo jis buvo pasiėmęs kaip užstatą. Praėjus pusei metų ir nesulaukus pinigų, jis nukentėjusiajam pasakė, kad telefoną pasilieka sau, šį klausimą jie buvo „uždarę“. Prie nukentėjusiojo gyvenamosios vietos yra bažnyčia, visada būna kur pasistatyti mašiną tiek prieš bažnyčią, tiek prieš namus. Kai nukentėjusysis išėjo iš laiptinės, jis (t. y. S. V.) stovėjo veidu į duris. Nukentėjusysis atidarė duris ir išėjo, iš karto pradėjo keiktis. Su pareikštu civiliniu ieškiniu jis nesutinka.

7Nukentėjusysis E. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tas telefonas, apie kurį kalba kaltinamasis, buvo jo (t. y. E. Š.). 2016 m. birželio mėn., kai jo nebuvo namuose, kaltinamasis užėjo pas savo seserį ir pasisavino įmonei UAB ( - ) priklausantį nešiojamąjį kompiuterį ir telefoną. Jis yra minėtos įmonės bendrasavininkas ir vadovas. Minėtus daiktus jis paėmė už 250 Eur skolą kaip užstatą. Jis šių daiktų kaltinamajam neatidavė kaip užstato, kaltinamasis pats juos pasisavino, tačiau jis dėl to nesikreipė į policiją, nes kaltinamasis yra jo draugės brolis ir ji prašė to nedaryti. Jie buvo susitarę, kad kai jis grąžins kaltinamajam 250 Eur, pastarasis jam grąžins nurodytus daiktus. Kaltinamojo dukra netyčia pliko telefoną. Kaltinamojo mama atnešė telefoną ir padavė jį jam, tai buvo įmonės telefonas. Kadangi jam buvo reikalingas įmonės kompiuteris su jame esančiais duomenimis, jis kaltinamajam siūlė apkeisti telefoną su kompiuterio duomenimis, iki kol jis turės pinigų, tačiau kaltinamasis liepė jam nediktuoti sąlygų. Po dviejų savaičių kaltinamasis jam paskambino, paklausė, ar jis namie, ar duos telefoną. Jis kaltinamajam atsakė, kad yra namie, paklausė jo, ar atveš duomenis iš kompiuterio. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis gali ruoštis į ligoninę. Atvažiavęs kaltinamasis paskambino į domofoną. Kaltinamojo mama neatidarė durų, liepė jam eiti į lauką. Vos tik jam išėjus į lauką, kaltinamasis klausė, ar jis jam atiduos telefoną. Jis norėjo trauktis iš kišenės cigaretę ir iš karto gavo smūgį. Tai buvo 15-20 sekundžių reikalas, iš esmės nespėjo kaltinamajam pasakyti nei vieno žodžio. Po smūgio jis nukrito, trenkėsi į sieną, susigūžė į durų kampą. Kaltinamasis rėkdamas viską patikrino ir tuomet jo mergina (kaltinamojo sesuo) išbėgo į laiptinę (ne į lauką). Kaltinamojo sesuo pačio smūgio nematė. Tuo metu, kai sesuo atidarė buto duris, kaltinamasis pirmas įbėgo į butą, o mergina (kaltinamojo sesuo) jį pasitiko prieš laiptus ir parvedė į butą. Kaltinamojo sesuo nubėgo paskui kaltinamąjį į butą, nes kaltinamasis visur bėgiojo ir rėkavo, o jis (t. y. E. Š.) priėjęs prie veidrodžio pamatė, kad „išėjęs“ visas veidas. Jis paklausė, ar tai normalu, o kaltinamasis pasakė, kad čia dar mažai. Jis iškvietė policiją, pareigūnai atvažiavo maždaug po penkių minučių. Kaltinamasis iš karto pasišalino. Kaltinamojo sesuo pasakė, kad dėl tokio elgesio ji išsižada brolio. Nežino, kaip kaltinamasis galėjo pasistatyti mašiną prie laiptinės, nes ten nebuvo vietos. Kai atvažiavo policija su greitąja, pastatė mašinas už 50 metrų. Išėjęs iš laiptinės, kaltinamojo automobilio jis nematė. Visas konfliktas įvyko prie pat laiptinės, pusės metro atstumu nuo durų. Po konflikto į namus jis atėjo puse minutės vėliau nei kaltinamasis. Tuo metu kaltinamasis lakstė po kambarius ir ieškojo telefono, rėkavo, pykosi su G., o pastaroji lakstė paskui jį. Iš kaltinamojo jis tuo metu girdėjo grasinimus. Kaltinamasis jam sakė „jei reikės, tai išvesiu“, o G. sakė „nesikišk, nes ir tu gausi“. Jis konflikto metu nebandė kaltinamajam suduoti smūgio. Kaltinamojo smūgio jis nespėjo pamatyti, nes tuo metu norėjo išsitraukti cigaretę. Buvo daug kraujo. Jam sukniubus, kaltinamasis patikrino, ar pas jį nėra telefono. Iš laiptinės šono negalima matyti konflikto. Ten yra stogelis ir niša, integruota į namą, gal šiek tiek daugiau nei du metrai. Kai kaltinamasis jam sudavė smūgį, jis sukniubo prie durų ir nukrito į kampą. Jo svoris yra 1,85 metro, svoris – 100 kg. Gimtadienio metu jis matė, kad kaltinamojo dukra naudojosi tuo telefonu, bet jis jo nepasiėmė. 2016 m. spalio 28 ar 29 d. jam buvo atlikta kaulo atstatymo operacija, po ko susidarė „nosies kupra“ ir galiuko nukritimas. Operacija buvo atlikta taip vėlai (nors ir skubos tvarka), nes nebuvo vietų. Operaciją privaloma atlikti per 14 dienų. Pavėluota operacija neturėjo įtakos nosies deformacijai, nes čia buvo privalomoji kaulo atstatymo į poziciją operacija. Dėl operacijos jis kreipėsi tik dabar, nes tyrėja sakė laukti iki teismo, sakė, gal kaltinamasis norės susitaikyti. Kreipėsi į privačią kliniką, nes daugiau tokių operacijų niekas nedaro. Šios klinikos paslaugų kainos yra mažiausios. VTLK nekompensuoja šios operacijos išlaidų, nes tai plastikos chirurgų paslaugos. Operaciją planuoja atlikti tuomet, kai gaus pinigus, nes šiuo metu jis neturi galimybės už ją susimokėti. Iki įvykio jo nosis nebuvo lūžusi, buvo deformuota pertvara, operacija buvo padaryta prieš 4-5 metus. Po šios operacijos sunkumų su kvėpavimu jis neturėjo. Prašo atlyginti ir neturtinę žalą, nes tuo metu buvo antra savaitė jo apmokymų naujame darbe, kur jis gavo pardavimų vadovo pareigas. Dėl šio įvykio jis nuėjo dirbti tik po penkių savaičių, pakartojo apmokymus, apie pusantro mėnesio negavo algos. Jautė skausmus savaitę po smūgio, po to dar – savaitę po operacijos ir per operaciją. Visa tai pora mėnesių jam trukdė psichologiškai bendrauti su žmonėmis, nes matė, kaip pastarieji žiūri (deformacija buvo ryškiai matoma, matėsi randai). Be to, dar laukia viena operacija, dėl kurios jam vėl teks nedirbti, gali būti, kad reikės ir daugiau operacijų. Operacijas reikia atlikti dviejų savaičių laikotarpiu. Veidas buvo ilgai sutinęs, todėl jam negalėjo atlikti operacijos. Nebuvo nuspręsta, kad per vėlai atlikta operacija, gal jis pats taip pagalvojo. Po operacijos viena jo kvėpavimo pusė buvo visiškai užspausta. Operacijos metu buvo svarbiausia atstatyti kaulą į vietą. Nuo to laiko kvėpavimas yra sutrikęs. Po to jis buvo apžiūroje savo poliklinikoje. Gal po 5 dienų jis nuėjo į tą patį skyrių, tik pas kitą gydytoją, kuris jį apžiūrėjo ir pasakė, kad po 2-3 dienų bus galima nusiimti įtvarą, jokių dokumentų nepildė. Daugiau į polikliniką dėl nosies jis nesikreipė, nes nemanė, kad ten jam suteiks pagalbą, nepagalvojo, kad jam gali išrašyti siuntimą kitur. Grybo gatvėje yra nustatytos kainos, tai pigiausias variantas Lietuvoje. Šiuo metu jis dirba UAB ( - ) įmonėje pagal individualią veiklą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad jis dirba ( - ), nes UAB ( - ) priklauso šiam prekės ženklui. Toje įmonėje jį samdo pagal sutartį, individualios veiklos pažymą jis išsiėmė tik šiemet. Jo atlyginimas vidutiniškai yra 1000 Eur tai tikrai. Operacijai jis pinigų neturi, nes jis yra prisiėmęs savo buvusios įmonės skolas, kurias moka, pinigų jam lieka tik pragyvenimui. Nuotrauka, kurią jis nešė į Grybo gatvę, jam atrodo, kad buvo daryta per pirminę apžiūrą, iš karto, kai jį atvežė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nerodė iniciatyvos susitaikyti.

8Liudytoja O. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Kaltinamasis yra jos sugyventinis. Ji sutinka duoti parodymus. Buvo sugyventinio motinos gimtadienis. Nukentėjusysis buvo pasipiktinęs dėl to, kad jų vaikui buvo atiduotas telefonas. Jiems išvažiavus namo, jos dukra pamatė, kad paliko telefoną pas močiutę. Ji paskambino sugyventinio motinai ir paprašė, kad atjungtų telefoną nuo pakrovėjo. Ryte, kai ruošėsi važiuoti paimti telefono, sužinojo, kad jo nėra. S. V. ją patikino, kad nukentėjusysis grąžins telefoną. Tuo metu ji su E. Š. nebendravo. Su juo bendravo kaltinamasis. Nukentėjusysis sakė, kad atiduos telefoną po dviejų dienų, tačiau viskas užsitęsė. Jie važiavo iki nukentėjusiojo, nes iš pradžių jis sakė atvažiuoti paimti telefono, o jiems susiruošus važiuoti nukentėjusysis paskambino ir pasakė, kad nebeatiduos telefono. E. Š. visą laiką sakė, kad atiduos kitą telefoną. Nuvažiavo su nukentėjusiuoju pasikalbėti. Kai kaltinamasis išlipo iš mašinos, ji suprato, kad jis eis namo, pas mamą. Ji liko sėdėti automobilyje, žiūrėjo pro veidrodėlį, kas vyksta. Kaltinamasis vis skambino. Matė, kaip išėjo nukentėjusysis. Ten yra laiptinė, kur iš toli matyti visas vaizdas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis pasikalbėjo pakeltu tonu. Tuomet E. Š. smogė kaltinamajam, pastarasis pasitraukė. Tuomet smogė kaltinamasis ir nukentėjusysis nugriuvo. Ką jiedu kalbėjo pakeltu tonu, ji negirdėjo. Langai buvo šiek tiek pradaryti, kad būtų galima kvėpuoti, bet neatidaryti, todėl ji girdėjo kaltinamojo ir nukentėjusiojo pakeltą toną. Ji viską matė per vairuotojo veidrodėlį, sėdėdama priekinėje keleivio vietoje. Prie laiptinės buvo pristatyta kitų automobilių. Jie automobilį pasistatė netoli kaltinamojo motinos buto langų (nupiešė automobilio pastatymo vietos schemą b. l. 94). Kai išėjo nukentėjusysis, ji matė atsidarančias duris, jis vilkėjo striukę. Ji matė, kaip nukentėjusysis užsimojo, nematė kuria ranka, lyg ir dešine. Paskui ji matė, kad užsimojo kaltinamasis ir matė, kad nukentėjusysis nukrito. Matė, jog nukentėjusysis buvo užsimojęs ir ištiesė ranką, matė smūgio judesį. Pokalbis tarp jų vyko šalia durų. Nukentėjusysis buvo nuo durų 1-2 žingsnių atstumu, gal 1,5 metro nuo durų. Kaltinamasis lyg ir sudavė dešine ranka, į ją buvo atsisukęs nugara. Nukentėjusysis stovėjo šalia, prie sienos. Kaltinamasis iš dalies užstojo nukentėjusiojo veidą, bet jie abu vilkėjo striukes, todėl buvo pakankamai matomi. Nukentėjusysis stovėjo kampu tarp šoninės sienos ir durų, gal daugiau prie durų sienos. Po to kaltinamasis nuėjo į namus, o nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo iš paskos. Daugiau ji nieko nematė. Po to kaltinamasis išėjo, sakė, kad ieškojo telefono. Vėliau jie išvažiavo. Ji viską stebėjo pro šoninį veidrodėlį, nes jai buvo įdomu, kas vyksta. Nukentėjusysis kurį laiką buvo nusiteikęs agresyviai. Kaltinamasis buvo įžeistas, bet nebuvo piktas. Jei kaltinamasis būtų norėjęs muštis, jis būtų elgęsis kitaip. Kaltinamasis buvo pasipiktinęs dėl to, kad vaikas keletą dienų turėjo patirti nepatogumus. Po nukentėjusiajam suduoto smūgio, pastarasis nuėjo. Ji nematė, ar buvo kraujo. Ji net nepagalvojo, kad įvyko tokia rimta situacija, nes po smūgio nukentėjusysis atsistojo ir nuėjo. Iki to momento, kai kaltinamasis įėjo į laiptinę ir atsikėlė nukentėjusysis, niekas nebuvo išėjęs į lauką. Nukentėjusysis bandė su ja derėtis dėl taikaus susitarimo, bet jo nepavyko pasiekti dėl objektyvių priežasčių. Nukentėjusiojo nurodyta suma – 2500 Eur žalai atlyginti buvo per didelė, jie neturėjo tiek pinigų. Ji pasiūlė nukentėjusiajam bendradarbiauti, pasisiūlė surasti jam gydytoją, kuris galėtų jį apžiūrėti. Nukentėjusysis pasakė, kad jis neis pas jokį kitą gydytoją, tik pas savo. Po to nukentėjusysis gana intensyviai jiems skambino, darė spaudimą, sakė pradžiai sumokėti gal 200 Eur, po to dar kažkiek, po to pasirašyti sutartį ir dar duoti. Kadangi ji bendravo su jo seserimi, pastaroji jai pasakė, kad nukentėjusysis turi daug skolų ir tų pinigų reikalaus iki galo. Tuomet nukentėjusysis jai pasakė, kad jis dirba įmonėje, kuri apmokės operaciją, o ji turi tai įmonei sumokėti pinigus. Ji pasiskambino į tą įmonę pasiklausti, tačiau paaiškėjo, kad nukentėjusysis ten oficialiai nedirbo, kad tai eilinis jo melas. Nukentėjusysis kiekvieną kartą sukurdavo vis kitą istoriją. Kadangi ji tuo metu neturėjo pinigų, pasiūlė nukentėjusiajam tokią sumą, kokią galėjo sumokėti, bei vėlesnę pagalbą. Nukentėjusysis nenorėjo tartis ir sudaryti kompromiso, reikalavo savo nurodytos sumos ir sakė, kad darbdavys apmokės. Iš pradžių nukentėjusysis prašė 2500 Eur, po to bandė susitarti dėl 1500 Eur. Ji jau pradėjo galvoti, iš kur jai gauti 1500 Eur, tačiau kito pokalbio metu nukentėjusysis nurodė, kad vienur išleido dar 100 Eur, kitur – dar 100 Eur. Ji suprato, kad suma išaugs.

9Liudytoja B. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra kaltinamojo S. V. motina, o E. Š. yra jos dukros draugas. Ji sutinka duoti parodymus. Įvykio dieną, kai nukentėjusysis ėjo aiškintis su kaltinamuoju, nukentėjusysis buvo pasipuošęs, ji jam sakė persirengti, jei eina aiškintis santykių. Nukentėjusysis jai atsakė „aš nebijau, nes kačialinuosi“. Nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam pinigų. Ji negirdėjo, ar prieš įvykį jiedu kalbėjosi. Prieš tai G. buvo dieną negrįžusi į namus, todėl nukentėjusysis buvo agresyvus. Įvykio metu ji buvo namuose. Nukentėjusysis turėjo atiduoti kaltinamajam skolą, jiedu aiškinosi. Nukentėjusysis pasakė, kad atvažiuos S. V. ir reikia eiti aiškintis dėl skolos. Ji sakė nukentėjusiajam persirengti, nes jis vilkėjo šviesius drabužius, ėjo ne į paradą, galėjo kur nors atsisėsti, buvo krūmai, galėjo išsipurvinti. Nukentėjusysis išėjo, o ji liko namuose. Per langą ji nežiūrėjo. Paskui nukentėjusysis grįžo su sulaužyta nosimi, nieko nepasakė. Ji matė, kad jam bėgo kraujas. E. Š. sakė, kad S. V. jam sulaužė nosį. Daugiau nukentėjusysis neaiškino, kaip viskas įvyko, visiems buvo stresas. Kaltinamasis po įvykio dar buvo užėjęs, kažko ieškojo, bet nepamena ko. Užėjęs kaltinamasis klausė, kur telefonas. Ji daugiau nieko neatsimena, nes buvo šokiruota dėl kraujo. S. V. bėgiojo po namus ir kažko ieškojo, visi buvo pikti. S. V. niekas neklausė, kas įvyko prie durų. Pastarasis pabėgiojo ir išėjo. Dukra buvo isterijoje, kvietė greitąją. Po įvykio nukentėjusysis dar kurį laiką pas ją gyveno, po to išsikraustė, nes nemokėjo už butą. Nukentėjusysis po operacijos dar gyveno pas ją. Ji su juo mažai bendravo, nežino, kaip jis laikėsi po operacijos. Jos dukra sakė, kad nukentėjusysis knarkia. Nukentėjusysis sako, kad jis dabar negražus ir reikia daryti operaciją. Po įvykio jis buvo visas sutinęs. Nežino, kiek nukentėjusysis buvo skolingas kaltinamajam. Jos namuose vyko balius, po kurio pas ją liko kaltinamojo telefonas, ji jam apie tai pasakė. Atėjo nukentėjusysis ir pasakė, kad tai jo telefonas, pasiėmė jį. Tuo metu nukentėjusysis dirbo statybose, nes rūbai būdavo purvini. Po įvykio nukentėjusysis visą laiką sakydavo, kad dirba, bet jai nėra žinoma, kur jis dirbo. Nukentėjusysis visą laiką turėdavo reikalų ir kažkur eidavo, bet ji nežino kur. Jis arba gulėdavo, arba išeidavo. Jai nukentėjusysis buvo ir yra gražus berniukas. Ji nematė, ar po įvykio pasikeitė jo išvaizda.

10Liudytojas policijos pareigūnas O. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo jis nėra matęs, galbūt yra matęs nukentėjusįjį. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas sumuštas vyras. Greitoji medicinos pagalba pasakė, kad minėtam vyrui sulaužyta nosis, jis jau greitosios automobilyje ir jį išvežė. Aiškinantis su panele, pastaroji pasakė, kad įvyko konfliktas dėl kompiuterio, laikmenų, kažko nepasidalino. Nukentėjusysis nelabai galėjo šnekėti. Nelabai prisimena, ką sakė mergaitė. Buvo konfliktas tarp dviejų vyrų, vienas iš jų lyg ir nenorėjo grąžinti kompiuterio, iš pradžių susimušė laiptinėje, po to lauke. Jie (t. y. pareigūnai) nebendravo nei su vienu vyru. Kiek prisimena, smurtą naudojęs asmuo pasišalino, tačiau mergaitė jam paskambino ir pasakė, kad jam pačiam geriau atvykti į komisariatą. Mergaitė su nukentėjusiuoju išvyko į ligoninę. Atsimena, kad viskas vyko daugiabutyje, ( - ). Važiuojant nuo ( - ) pusės link ( - ) gatvės, dešinėje pusėje parkuojasi mašinos, toliau yra bažnyčia, o kairėje – gyvenamasis namas ir kampu stovi mašinos. Greitoji stovėjo 45 laipsnių kampu į laiptinės įėjimą, ar buvo daugiau vietos nežino. Buvo vakaras, kiti automobiliai jau buvo užpildę vietas. Greitoji nebuvo užstačiusi kitų automobilių. Jis buvo įlipęs į greitąją, kiek atsimena, ji stovėjo kampu. Nepasakys, ar iš tos vietos matosi laiptinė, nes į tai nekreipė dėmesio.

11Liudytojas policijos pareigūnas J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo jis nėra matęs. Atvykus į įvykio vietą jau stovėjo greitosios medicinos pagalbos automobilis, jame porininkas bendravo su nukentėjusiuoju. Mergina paaiškino, kad laiptinėje įvyko susistumdymas, kurio ji nematė. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju jis nebendravo. Buvo vakaras, nes lauke buvo tamsu, parkingas buvo užpildytas. Greitosios medicinos pagalbos automobilis stovėjo nuo laiptinės dešiniau gal 10-15 metrų atstumu, daugiau laisvų vietų lyg ir nebuvo, nes jie patys irgi parkavosi kažkur šone. Greitoji stovėjo skersai prie šaligatvio.

12Liudytoja G. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, o nukentėjusysis – draugas, ji sutinka duoti parodymus. Kaltinamasis paskambino nukentėjusiajam ir pakvietė jį susitikti lauke prie laiptinės. Kadangi ji gyvena pirmame aukšte ir langas yra prie laiptinės, ji išgirdo trenksmus, šauksmus. Ji atidarė namų duris ir ėjo link laiptinės durų. Kaip tik tuo metu kažkas atidarė lauko duris ir jos vaikinas E. Š. įkrito kruvinas į laiptinę su sulaužyta nosimi, laiptinėje liko kraujo žymės. Ji buvo šoke, nežinojo ko imtis, iškvietė greitąją ir policiją, nes jos brolis pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus pareigūnams ji paskambino broliui S. V., buvo daug keiksmažodžių, bet jis atvyko į komisariatą. Ten ji parašė pareiškimą ant savo brolio, nes buvo išsigandusi. Tuo metu, kai E. Š. įėjo kruvinas į laiptinę, jos brolis įlėkė į namus, pradėjo trankyti daiktus, užsimojo į ją kumščiu. Dėl to ji parašė pareiškimą. Kai ji pamatė kruviną nukentėjusįjį, jis buvo su sąmone, bet ją praradinėjo. Kai atvyko greitoji, nukentėjusysis sėdėjo pakniupstom, nieko nesakė, buvo akivaizdu, kas atsitiko. Ji tiksliai nepamena, ar nukentėjusysis ką nors sakė. Įbėgęs į namus brolis keikėsi, ji – taip pat. Apie situaciją brolis tiksliai nieko nekomentavo, nesakė, kuris kuriam sudavė. S. V. nieko neminėjo, kad nukentėjusysis jam užsimojo. Kai S. V. paskambino E. Š., mama pasakė E. Š. persirengti, sakė „S. duos į snukį“. Išgirdusi triukšmą, ji (t. y. G. J.) nežiūrėjo pro langą, šoko bėgti į lauką. Kai S. V. atėjo, ji pastarąjį tiesiog išstūmė. Tik išėjus jam ji paskambino kaltinamojo draugei O. K. ir paklausė, kodėl jam leido taip elgtis. Pastaroji pasakė, kad nieko nežino, nes yra namuose, ir paklausė, kas nutiko. Namas yra senesnės statybos, vakarais stovi daug automobilių. Šalia namo tikrai nebuvo vietos, nes tik įvykus incidentui ji iškvietė greitąją ir laukė lauke, ten stovėjo kaimynų mašinos, viskas buvo pilnai užstatyta. Greitoji sustojo įsijungusi avarinį signalą ant kelio, ne tiesiai, kairiau, galbūt įstrižai, šiek tiek tolėliau nuo laiptinės. E. Š. buvo padaryti galvos tyrimai, po to jie nuvyko tiesiai į policijos komisariatą. Po to nukentėjusiajam buvo atlikta operacija. Kaip supranta, ji buvo atlikta per vėlai, jo kaulai per stambūs, tokias operacijas reikia daryti greičiau. Tai ji suprato, nes po operacijos nukentėjusysis pradėjo knarkti, anksčiau to nebuvo. Ji spėja, kad per vėlai atliko operaciją, berods ir daktaras taip sakė. Po įvykio nukentėjusysis yra pasikeitęs vizualiai, atsirado kuprelė, nosis pasvirusi, nebėra tiesi. Iki įvykio nosis buvo tiesi. Žino, kad tyrimo metu vyko derybos dėl sumos. Ji žino, kad O. K. nuolat siūlė nukentėjusiajam pinigų susitaikymui ir sakydavo, kad reikia nuslėpti nuo kaltinamojo. S. V. ir E. Š. iki įvykio buvo pažįstami apie dvejus metus. Santykius jie aiškinosi dėl skolos, kadangi E. Š. buvo skolingas S. V., bet skola tiksliai nebuvo apibrėžta. Dar gyvenant bute ( - ) gatvėje, vieną kartą atėjo S. V. ir pasiėmė E. Š. kompiuterį, pasakė, kad jie susitarę. Paskui ji paskambino E. Š. ir šis pasakė, kad tai buvo melas. Kiek jai žinoma, dabar tuo kompiuteriu naudojasi O. K. ir jos darbuotojai. Švenčiant gimtadienį mamos namuose, S. V. dukra paliko telefoną. Paaiškėjo, kad tai E. Š. telefonas, kuris buvo pasisavintas tuo pačiu metu, kaip ir kompiuteris. Šie daiktai priklausė anksčiau gyvavusiai E. Š. įmonei. Viskas vyko dėl telefono, kurį E. Š. pasiliko sau. S. V. tai buvo „paskutinis lašas“. S. V. įvykio metu buvo blaivus. Nežino, ar E. Š. bandė atsiimti telefoną ir kompiuterį, galbūt bandė. Nežino, ar E. Š. žadėjo S., V. grąžinti telefoną, kurį paliko per gimtadienį. Nežino, dėl ko įvykio dieną S., V. skambino E. Š. ir kvietė pasikalbėti. Pro langą ji girdėjo momentinį riksmą ir iš karto išėjo. Pačio įvykio ji nematė. Nežino, ar tuo metu E. Š. dirbo. Žino, kad buvo pereinamasis laikotarpis iš vieno darbo į kitą. Statybose E. Š. nedirbo. Po nosies sulaužymo E. Š. pradėjo dirbti po 1,5 – 2 mėn., nes jo darbe reikėjo bendrauti su žmonėmis, ant veido ilgai laikėsi kraujosruvos, tinimas. E. Š. gijo ir ligoninėje, ir namuose. Pati ji eidavo į darbą, tačiau kiek jai žinoma, E. Š. tuo metu būdavo namuose. Spalio mėnesį E. Š. turėjo eiti į darbo pokalbį, tačiau dėl šio incidento praleido gerą pasiūlymą. Šiuo metu jis turi kitą darbą. Nukentėjusysis pardavinėja mokymus, turi įvairių susitikimų. Negali pasakyti, kiek laiko nukentėjusysis užsiima šia veikla. Po įvykio E. Š. jautėsi labai blogai, laukė operacijos ilgiau nei savaitę, kas dar labiau pasunkino savijautą, po operacijos atsirado kitų veiksnių, kurie pasunkino jo gyvenimą. Daktaras sakė, kad knarkimas ir pasunkėjęs kvėpavimas nukentėjusiajam atsirado dėl per vėlai atliktos operacijos. Papildomą operaciją nukentėjusysis ruošiasi daryti tada, kai suras finansiškai palankiausią variantą ir kai turės atostogas. Jos manymu, jis atliktų operaciją ten, kur paskutinį kartą ėjo konsultuotis. Po operacijos, kuri buvo atlikta planine tvarka, nukentėjusiajam buvo išrašinėjami vaistai. Apie E. Š. pažadus atiduoti S. V. jos darbinį telefoną ji nieko negirdėjo. Negali pasakyti, ar atvažiavusi greitoji buvo užtvėrusi kelią. Atsimena, kad greitoji buvo sustojusi ant kelio, nes nebuvo laisvų vietų, tikrai trukdė pravažiuoti kitoms mašinoms. Laukdama policijos ir greitosios lauke, E. Š. ji paliko namuose.

13Liudytojas D. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB ( - ) plastinės chirurgijos gydytoju, dirba apie 10 metų. Atsimena, kad E. Š. buvo klinikoje, kurioje jis dirba. Su juo buvo bendraujama kaip su pacientu. Nukentėjusysis skundėsi sutrikusiu kvėpavimu ir dėl nosies formos. Pacientai įvertinami vizualiai. Kai kurie dalykai, nosies vidus, tai, kas susiję su kvėpavimu, jei yra operuojama, vertinama tą pačią dieną prieš operaciją. Nėra tikrinama, ar iš tiesų yra sutrikęs kvėpavimas, yra remiamasi paciento žodžiais. Kvėpavimo sutrikimas gali būti dėl alergijos, kitų dalykų. Jei kvėpavimas sutrikęs, yra ieškoma priežastis. Šiuo atveju pacientas minėjo, kad kvėpavimas jam sutrikęs per kairę pusę. Vertinant išorinius pokyčius galima numanyti, kad tai susiję su šiuo įvykiu. Jis turėjo popierinę išvadą apie paciento būklę po traumos, ją ir įvertino, jokių nuotraukų nematė. Pacientas minėto, kad kreipėsi į gydymo įstaigą po traumos ir buvo atstatinėtas nosikaulis. Iš praktikos žino, kad atstatymai ne visada būna sėkmingi, nes nosis labai greitai tinsta. Jeigu nosikauliai lūždami atsiremia vienas į kitą, jų nelabai galima atstatyti, atstatymas gali būti per pirmas kelias valandas, nes vėliau nosis ištinsta ir nėra galimybės to padaryti. Praėjus ilgesniam laikui atstatyti nosį galimybė yra, tačiau tokia situacija gydytojui nėra palanki, kadangi vėl reikia perlaužti kaulus, trauminis kaulas gali skilti bet kur. Trauminius kaulus atstatyti visiškai lygiai yra labai sunku, tai gali ir nepavykti. Pacientas minėjo, kad norėjo nosį koreguoti klinikoje, kurioje jis dirba. Kaina nustatoma remiantis kainininku, kuris patalpintas interneto svetainėje, kainos nustatomos pagal operacijos sudėtingumą. Šiuo atveju reikia liesti visas struktūras. Kaina kartais būna didesnė. Potrauminiam atvejui kartais reikia imti kremzlę iš kitos vietos. Kaina gali būti ir mažesnė, jeigu nebūtų kažkokių sudėtingų dalių tvarkymo. Jeigu nebūtų nosies galo pasmukimo, kaina vėl galėtų mažėti. Kaina nustatoma pagal paciento lūkesčius. Remiamasi tuo, ko pacientas tą dieną nori ir ką jie jam gali pasiūlyti. Kaina yra nustatoma prieš operaciją. Jeigu pacientas sakytų, kad jis nenori koreguoti nosies galo, kaina mažėtų. Kainos planas numatomas prieš operaciją. Daugiausia pacientai kreipiasi dėl estetinių dalykų. Pacientas prieš operaciją išsamiai apžiūrimas ir nustatoma kaina. Tokios operacijos iš dalies apmokamos ligonių kasų, jei tai susiję su kvėpavimo funkcija ir traumos padariniais. Klinika sutarčių su VTLK neturi ir negalima taikyti dalinio finansavimo, bet yra privačių klinikų, kurios atlieka tokias operacijas ir yra sudariusios sutartis su VTLK. Poreikis daryti operaciją remiasi paciento skundais, kvėpavimo funkcija nėra tikrinama, remiamasi estetine išvaizda ir paciento norais. Iš rentgeno nelabai ką galima įvertinto, yra žiūrima išoriškai. Rentgenas gali atrodyti labai blogai, o išoriškai – puikiai. Rentgenu klinika niekada nesiremia. Prieš operaciją būna sudaromas operacijos planas, kurį galima pakeisti. Kaina kartais būna didesnė, nei numatyta kainininke. Kaina paskaičiuojama pagal žmogaus poreikius, ką jis nori pakeisti. Vienareikšmiškai negalima teigti, kad nosies pakrypimas ir galiuko pasmukimas yra vien dėl traumos pasekmių. Dabar matoma traumos, gijimo, atstatymo kombinacija. Pagal visą mechanizmą, pokrypį akivaizdu, kad tai tipinė trauma, smūgis iš dešinės rankos. Pirminė operacija yra gelbėjimosi operacija, kurios tikslas bent kažkiek pagerinti situaciją. Negalima sakyti, kad operacija atlikta nesėkmingai, sėkmingai ją atlikti šansai maži, nes nosis ištinusi ir kraujavimas didelis, nėra jokio orientyro. Ta operacija šiek tiek pagerina situaciją, o likusi deformacija paprastai koreguojama vėliau, sugijus kaulams. Chirurgų išvada iš karto po operacijos, kad nosies pertvara tiesi, yra galima, nes taip galėjo būti. Pertvara galėjo pakrypti gijimo metu. Matomas nosies pertvaros apatinės dalies pakrypimas ties galiuku. Jis dar dirba ( - ), ten tokios operacijos kaina gerokai didesnė. Jo manymu, yra klinikų, kuriose kaina yra ir gerokai mažesnė.

14S. V. rašytiniame 2016 m. spalio 13 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. spalio 8 d. švenčiant jo sesers G. J. gimtadienį, ( - ), dingo dukros telefonas „Samsung A5“. Paaiškėjo, kad jį pasisavino jo sesers vaikinas E. Š. Jis bandė visą savaitę su E. Š. derėtis, kad jis jį grąžintų. Susitikus šiandien, 19.25 val., E. Š. elgėsi agresyviai ir jį puolė. Gindamasis jis trenkė E. Š. Viskas vyko lauke. Įvykį matė O. K. (1 t., b. l. 6).

15E. Š. 2016 m. spalio 13 d. skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 13 d., vakare, apie 19.00 val., be paaiškinamos priežasties S. V. paskambino ir pagrasino susidoroti. Jis S. V. paminėjo, kad šiandien tikrai važiuos į ligoninę. Pas S. V. yra jo nešiojamas kompiuteris su įmonės dokumentais, kurių jam reikia ir S. V. jų negrąžina. Apie 19.30 val. S. V. atvažiavo, jis išėjo į lauką ir iš karto gavo stiprų smūgį, parkrito ant žemės. Jam buvo smarkiai sulaužyta nosis, pertvara ir sutrenkta galva. S. V. jau prieš tai kelis kartus grasino susidoroti ir išvežti jį, kad niekas nesužinotų. Kompiuterį DELL ir telefoną „Samsung“ S. V. pats pasisavino, kai jo nebuvo namuose. S. V. už paslaugą jis žadėjo sumokėti pinigų apie kelis šimtus, kai turės. Telefoną „Samsung“ jis atgavo, kai S. V. paliko pas juos ( - ). Jis geranoriškai prašė, kad S. V. jam gražintų dokumentus, esančius kompiuteryje, o S. V. paminėjo, kad darys, ką jis nori ir vėl grasino susidoroti. Po incidento, kai jis gulėjo ant žemės, S. V. dar kratė jo kišenes, norėdamas pasisavinti jo daiktus. Įbėgęs į butą, S. V. pradėjo bėgioti po kambarius, norėdamas kažką pasiimti ir grasino ji antrai pusei. Kai jis paklausė, ar tai normalu ir pasakė, kad tikrai sulaužė nosį, nes tai akivaizdžiai matėsi, S. V. vėl grasino susidoroti ir išbėgo. Prašo policijos išsiaiškinti įvykį, nes jo kūno sužalojimai labai rimti ir ligoninėje pranešė, kad vėlesnėje eigoje tikrai tai atsilieps. Prašo dėl to, kad nenori, kad tai pasikartotų ar būtų sužalota jo antra pusė G. J. (1 t., b. l. 3).

16G. J. 2016 m. spalio 13 d. skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 13 d., apie 19.30 val. jos brolis S. V. atvyko į jų gyvenamąją vietą, esančią ( - ), paskambino skambučiu ir jos draugas E. Š., kuris gyvena kartu, nusileido į apačią, prie laiptinės, o ji buvo namuose. Tada ji išgirdo riksmus, išėjo į laiptinę, nusileido prie lauko durų ir pamatė kraujuojantį savo draugą E. Š. su lūžusia nosimi. Jos brolis S. V. E. Š. trenkė, o po to iš karto įbėgo į namus grasindamas susidoroti, grasino vožti ir jai. Iš karto jam išėjus ji iškvietė policiją ir greitąją. Incidentas įvyko dėl to, kad, kiek žino, tarp jos draugo E. Š. ir jos brolio vyksta konfliktas, nes brolis yra pasisavinęs E. Š. darbinį kompiuterį ir telefoną, kurie priklauso E. Š. įmonei. Jis už paslaugą juos pasisavino. Kai pastarąjį kartą buvo svečiuose, netyčia paliko E. Š. priklausantį telefoną ir nuo to laiko vis bando jį atgauti ir grasina susidoroti tiek su E. Š., tiek su ja. Incidento vakarą, kai policijos pareigūnai atvyko, jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, policijos pareigūnai paprašė su juo susisiekti telefonu. Jai jam paskambinus, jis ėmė grasinti susidorojimu. Ji nesijaučia saugi dėl savo ramybės ir namų, jei brolis nesugeba valdyti savo emocijų. Ji yra registruota ( - ), o jis ne, todėl norėtų būti tikra dėl savo ir namiškių saugumo, kad jis nepersekios ir nemėgins susidoroti su ja, jaučiasi įbauginta. Iš karto po incidento yra šokiruota tokio elgesio. Vyko greitosios pagalbos automobiliu su savo draugu E. Š. į priėmimą, budintys daktarai jam nustatė nosies lūžį ir nosies pertvaros lūžį, bijo dėl savo ir draugo saugumo dėl tokio S. V. elgesio, neatleistinas ir rimtas sveikatos sutrikdymas. Prašo policijos išsiaiškinti incidentą (1 t., b. l. 4).

17Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmosios kuopos vyriausiojo patrulio O. K. 2016 m. spalio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 13 d., jam dirbant su kolega J. S., apie 19.18 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, kad ( - ) įvyko muštynės. Atvykus į juos kreipėsi E. Š., kuris paaiškino, kad ( - ), tarp jo ir S. V. kilo žodinis konfliktas dėl dokumentų. Prie ( - ) namo laiptinės S. V. staiga sudavė E. Š. ranka į veidą. Įvykio vietoje buvo G. J., kuri jiems paaiškino, kad konfliktas tarp jos brolio S. V. ir jos pažįstamo E. Š. galėjo kilti dėl skolos. Ji paaiškino, kad matė, kaip E. Š. konfliktavo su S. V. ir konflikto metu S. V. smogė E. Š. į veidą. Atvykusi GMP 0871 medikų brigada apžiūrėjo E. Š. ir nustatė, kad jam sulaužyta nosis. GMP0871 brigada E. Š. išvežė į VGPUL. S. V. iki jiems atvykus iš įvykio vietos pasišalino, tačiau jų akivaizdoje jam paskambino G. J., su juo kalbėjo ir patikino, kad S. V. pats atvyks į 1 PK. E. Š. vietoje negalėjo rašyti pareiškimo dėl savo būklės. Pareiškimą parašys, kai bus paleistas iš ligoninės (1 t., b. l. 5).

18Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. spalio 13 d., apie 19.18 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. J. pranešimas apie tai, kad ( - ), bute įvyko muštynės tarp jos draugo ir brolio, brolis pasišalino iš buto (1 t., b. l. 2).

19Iš 2017 m. kovo 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) (1 t., b. l. 7-10).

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3141/2016(01) nurodyta, kad E. Š. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016 m. spalio 13 d. E. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 15-17).

21Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

22Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. V. kaltė, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisą įrodomąją grandinę bei atmetus kaltinamojo versiją apie neva kilusią būtinosios ginties situaciją.

23Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

24Pirmiausia teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog 2016 m. spalio 13 d., apie 19.30 val., būdamas daugiabučio namo, esančio ( - ) kieme vieną kartą ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam E. Š. į veidą, taip padarė jam muštinę žaizdą nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Kaltinamasis S. V. apklausiamas teisme faktines įvykio aplinkybes pripažino iš dalies, t. y. neneigė nukentėjusiajam jo suduoto smūgio fakto, taip pat to, kad būtent dėl šio smūgio nukentėjusiajam E. Š. buvo padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžis su poslinkiu. Vis tik savo kaltės S. V. nepripažino ir teigė, kad šiuo atveju iš esmės veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pasak kaltinamojo, E. Š. gyveno pas jo mamą, nes yra sesers draugas. Ten vyko mamos gimtadienis, kurio metu kaltinamojo dukra paliko savo telefoną, o E. Š. jį pavogė. Po to jie dvi savaites intensyviai bendravo „akis į akį“, kiekvieną dieną jie susitikdavo ir šnekėdavosi. E. Š. kiekvieną dieną turėjo atnešti telefoną, bet neatnešdavo. 2016 m. spalio 13 d., jis pas E. Š. atvažiavo pasikalbėti prieš tai jam paskambinęs telefonu. Atvykęs paskambino tris kartus į „domofoną“, sakė, kad jį įleistų į namus, o E. Š. sakė, kad tuoj išeis. Kai išėjo, E. Š. pradėjo „koliotis“, keikėsi necenzūriniais žodžiais, sakė, kad paskambins, kai bus telefonas. E. Š. trenkė jam dešiniu kumščiu, jis pasitraukė ir trenkė E. Š. atgal, kad šis apsiramintų. Neturėjo noro jo sumušti, nes jei būtų norėjęs, būtų mušęs toliau. Taigi kaltinamasis pripažino sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Tokį faktą nurodė ir nukentėjusysis E. Š., kuris parodė, kad išties kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būtent dėl kaltinamojo S. V. smūgio jis patyrė kaltinamajame akte nurodytus sužalojimus. Pažymėtina, kad iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3141/2016(01) matyti, kad E. Š. padaryta muštinė žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2016 m. spalio 13 d. E. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrukdymas, kadangi dėl nosikaulių lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 15-17). Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. nukentėjusiajam E. Š. suduotas vienas smūgis į veidą tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. muštine žaizda nosies nugarėlės kairėje pusėje su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje bei kairės akies vokuose ir nosikaulių lūžiu su poslinkiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

25Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar pirmiau nurodytais veiksmais kaltinamasis S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, būtina atskleisti ir subjektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, t. y. nustatyti, kad kaltinamasis smūgį nukentėjusiajam E. Š. sudavė veikdamas tiesiogine tyčia pastarąjį sužaloti. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis S. V. apklausiamas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino tik smūgio nukentėjusiajam į veidą faktą, tačiau teigė, kad taip gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, t. y. nuo pastarojo puolimo ar suduoto smūgio. Kaltinamojo teigimu, išėjęs iš laiptinės nukentėjusysis E. Š. „koliojosi“, trenkė jam (S. V.) dešiniu kumščiu, tačiau jis pats pasitraukė ir trenkė E. Š. atgal, kad šis apsiramintų ir pataikė į nosį. Tokie kaltinamojo S. V. parodymai sudaro pagrindą spręsti, kad jis iš esmės nepripažįsta veikęs tiesiogine tyčia sužaloti nukentėjusįjį, t. y. jis iš esmės nepripažįsta padaręs BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes teigia veikęs būtinosios ginties sąlygomis (BK 28 straipsnis). Tokius kaltinamojo parodymus apklausiama teismo posėdyje iš esmės patvirtino ir liudytoja O. K., kuri parodė, kad kartu su S. V. važiavo pasikalbėti dėl paimto telefono su nukentėjusiuoju E. Š. Kai kaltinamasis išlipo iš automobilio, ji suprato, kad jis eis namo, pas mamą. Ji liko sėdėti automobilyje, žiūrėjo pro veidrodėlį, kas vyksta. Kaltinamasis vis skambino. Matė, kaip išėjo nukentėjusysis iš laiptinės, kurioje iš toli matyti visas vaizdas. Kaltinamasis ir nukentėjusysis pasikalbėjo pakeltu tonu. Tuomet E. Š. smogė kaltinamajam, pastarasis pasitraukė. Tuomet smogė kaltinamasis ir nukentėjusysis nugriuvo. Taigi, tiek kaltinamojo, tiek liudytojos parodymai lyg ir sudaro pagrindą manyti, kad nukentėjusysis pats pradėjo pavojingą kėsinimąsi nuo kurio kaltinamasis gynėsi suduodamas pastarajam smūgį į veidą. Vis tik teismas tokius kaltinamojo S. V. parodymus atmeta, nes pripažįsta juos kaltinamojo gynybine versija, kurią paneigia kitų bylos įrodymų visuma. Kartu atmetami ir liudytojos O. K. parodymai, kuriuos teismas pripažįsta nepatikimais dėl to, kad liudytoja laikytina suinteresuota bylos baigtimi, nes artimais ryšiais siejama su kaltinamuoju, be to, jos ir kaltinamojo parodymai dėl esminių įvykio faktinių aplinkybių prieštaringi tarpusavyje bei neatitinka kitų bylos įrodymų turinio.

26Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą tuo atveju, jei jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

27Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamasis S. V. turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Tokia išvada darytina įvertinus bylos įrodymų visumą, susiejus ir palyginus juos tarpusavyje bei atmetus kaltinamojo S. V. bei liudytojos O. K. pateiktą versiją. Konstatuotina, kad kaltinamojo S. V. ir liudytojos O. K. parodymai dėl būtinosios ginties situacijos gana prieštaringi ir neatitinka kitų įrodymų turinio. Ši versija paneigta nukentėjusiojo E. Š. bei liudytojų G. J., O. K., J. S. parodymais, taip objektyviais bylos įrodymais, tarp jų ir byloje esančiu 2017 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu su priedais (nuotraukomis) (b. l. 7-10, 30-34), paties kaltinamojo teismo posėdyje pateiktomis nuotraukomis (b. l. 192-194) ir kt. Pirmiausia pastebėtina, kad nukentėjusysis E. Š. apklausiamas teisme kategoriškai paneigė faktą, kad jis bandė suduoti kaltinamajam smūgį. Priešingai nukentėjusiojo teigimu vos išėjęs iš laiptinės jis iš kišenės bandė išsitraukti cigaretę, tačiau sulaukė smūgio į nosį ir iš karto parkrito. Tokie nukentėjusiojo parodymai liko nuoseklūs proceso eigoje, jie byloje nepaneigti ir teismas neturi teisinio pagrindo jais netikėti. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajam būtų nustatyti kokie nors sužalojimai. Rašydamas 2016 m. spalio 13 d. paaiškinimą jis tik nurodė, kad nukentėjusysis buvo nusiteikęs agresyviai ir jį puolė (b. l. 6), tačiau nenurodė kuo pasireiškė šis puolimas. Apklausiamas 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po įvykio jis jau nurodė, kad nukentėjusysis jį puolė užsimodamas ranka ir norėdamas trenkti į veidą, tačiau jis išsisuko. Vis tik kaltinamasis nenurodė, kad nukentėjusysis jam pataikė, kuria ranka tai padarė (b. l. 43). Apklausiamas teisme kaltinamasis S. V. pradžioje apklausos parodė, kad nukentėjusysis jam užsimojo trenkti dešine ranka ir pataikė į veidą bei vizualiai pademonstravo, kad nestipriai pataikė į dešinę veido pusę. Teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo teismo posėdyje nurodytą jų tarpusavio padėtį vienas prieš kitą, toks smūgio sudavimas ir lokalizacija neįtikinami, nes nėra logiška vienas prieš kita stovint dešine ranka suduoti į dešinę veido pusę. Tiesa, vėliau teismo posėdyje kaltinamasis pakartotinai nurodė, kad nukentėjusysis E. Š. jam sudavė dešine ranka ir jau vizualiai demonstravo, kad smūgio sulaukė į kairę veido pusę. BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo prasme, teismas tokį kaltinamojo S. V. parodymų nenuoseklumą ir blaškymąsi vertina kaip stiprinantį teismo vidinį įsitikinimą šių parodymų nepatikimumu. Pastebėtina, kad tyrimo metu kaltinamasis taip pat nenurodė, kad nukentėjusysis jam pataikė į veidą, nors teisme jau tvirtino, kad vis tik pataikė, tačiau nestipriai. Kaip minėta, jokių objektyvių kaltinamojo veido sužalojimų byloje nenustatyta, jų jis neįvardino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

28Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog visą įvykį neva matė liudytoja O. K. Tokius jo parodymus apklausiama teisme patvirtino ir pati liudytoja O. K., kuri parodė, kad kai iš laiptinės išėjo nukentėjusysis E. Š., ji matė atsidarančias duris, jis vilkėjo striukę. Ji matė, kaip nukentėjusysis užsimojo, nematė kuria ranka, lyg ir dešine. Paskui ji matė, kad užsimojo kaltinamasis ir matė, kad nukentėjusysis nukrito. Vis tik tokius liudytojos O. K. parodymus teismas atmeta dėl kelių priežasčių.

29Pirmiausia, liudytoja O. K. yra artimas kaltinamajam asmuo, kartu augina vaiką, veda bendrą ūkį, todėl nepalankus kaltinamojo veikos teisinis įvertinimas gali turėti tiesioginės įtakos ir jos pačios finansinei padėčiai, ypatingai atsižvelgus į tai, kad tiek iš jos pačios, tiek iš nukentėjusiojo E. Š., tiek iš liudytojos G. J. parodymų matyti, jog ji vedė derybas su nukentėjusiuoju dėl žalos dydžio.

30Antra, liudytoja G. J. apklausiama teisme parodė, jog tuoj po įvykio ji paskambino O. K. ir išsakė priekaištus dėl to, kad ši leido tokiam įvykiui įvykti, tačiau pastaroji nurodė, kad nieko apie tai nežino. Tokie parodymai leidžia abejoti, ar apskritai O. K. įvykio metu buvo įvykio vietoje.

31Trečia, net jei tikėti, kad O. K. buvo atvykusi į įvykio vietą kartu su S. V., teismas konstatuoja, kad ji iš esmės neturėjo objektyvių galimybių matyti to, kas vyko prie aktualaus namo laiptinės durų. Tokia išvada darytina atlikus sisteminę kaltinamojo, liudytojos O. K., kitų liudytojų parodymų bei kitų įrodymų analizę. Šiame kontekste teismas pažymi, kad sprendžiant, ar liudytoja O. K. galėjo matyti įvykį, ar negalėjo, būtina kiek įmanoma tiksliau nustatyti vietą, kurioje buvo sustojęs kaltinamojo automobilis. Kaltinamasis S. V. nurodė, jog atvykęs į įvykio vietą automobilį pastatė priešais laiptinę, apie 6 metrų atstumu. Tokius jo parodymus sugretinus su jo pateiktomis nuotraukomis, ar įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 7-10, 192-194) galima būtų spręsti, kad automobilyje likusi liudytoja O. K. įvykio objektyviai neturėjo galimybių matyti įvykį per automobilio šoninį vaizdo veidrodėlį, kadangi logiškai įvykio vietos veidrodėlio matymo laukas neapimtų laiptinės prieigų, o viską turėjo stebėti tiesiogiai per vairuotojo langą pasukusi galvą į kairę. Vis tik tokia kaltinamojo nurodoma automobilio pastatymo vieta nesutampa nei su liudytojos O. K. nurodyta automobilio sustojimo vieta, taip pat neatitinka kitų liudytojų parodymų. Štai liudytoja O. K. apklausiama teisme parodė, kad S. V. sustojo pravažiavęs laiptinę už motinos langų (nupiešė automobilio pastatymo vietos schemą b. l. 94). Iš minimos schemos matyti, kad automobilis buvo pastatytas gerokai pravažiavus laiptinę, kas visiškai neatitinka kaltinamojo S. V. parodymų ir jo nupieštos schemos (b. l. 96). Būtent O. K. nurodyta automobilio sustojimo vieta lyg ir logiškai labiau atitinka kitų įrodymų turinį. Štai liudytoja G. J. parodė, kad prie laiptinės nebuvo vietų sustoti automobiliui, todėl ir vėliau atvykęs greitosios pagalbos automobilis sustojo pravažiavęs laiptinę. Iš esmės tokias pat aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis E. Š., kuris, beje, parodė, kad išėjęs pro duris nematė kur stovėjo kaltinamojo automobilis. Taigi logiška, kad kaltinamojo automobilio nebuvo prieš laiptinę, t. y. vietoje, kurią apėmė nukentėjusiojo matymo laukas atidarius laiptinės duris. Liudytojai policijos pareigūnai O. K. bei J. S. taip pat patvirtino, kad atvykę sustojo pravažiavę laiptinę, rado toliau nuo laiptinės sustojusį greitosios pagalbos automobilį. Tokios aplinkybės tik patvirtina nukentėjusiojo E. Š. parodymus apie tai, kad objektyviai prie laiptinės vietų sustoti nebuvo, o kaltinamojo automobilis stovėjo gerokai pravažiavęs aktualią laiptinę. Įvertinus šį faktą teismas sprendžia, kad iš esmės net ir tikint, kad O. K. buvo automobilyje, ji per vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį iš esmės neturėjo jokių galimybių matyti įvykio ir dėl vietovės specifikos. Pažymėtina, kad pasak kaltinamojo S. V. ir nukentėjusiojo E. Š. visas įvykis kilo prie pat laiptinės durų. Nukentėjusysis parodė, kad po smūgio krito į tarpą tarp durų ir sienos. Taigi, įvertinus prie įvykio vietos apžiūros protokolo bei kaltinamojo teismui pateiktas nuotraukas, iš kurių matyti, kad laiptinės durys yra nišoje (b. l. 7-10, 192-194), kurios gylis gana didelis, konstatuotina, kad objektyviai liudytoja O. K. iš jos nurodytos vietos, dar ir per automobilio vairuotojo pusės galinio vaizdo veidrodėlį negalėjo matyti įvykių, kurie vyko laiptinės nišoje, kadangi vaizdą jai užstojo siena. Kartu pastebėtina, kad įvykis vyko spalio 13 d., 19.30 val., kai tokiu metu jau gana tamsu, be to, iš kaltinamojo pateiktų nuotraukų (b. l. 192-194) matyti, kad tarp stebėjimo vietos ir laiptinės auga krūmas, kuris atsižvelgiant į tai, kad automobilis yra žemiau nei stovint darytos nuotraukos, nebejotinai riboja matomumą. Teismas atmeta kaltinamojo teiginius apie tai, kad šios nuotraukos patvirtina, jog O. K. iš jos nurodytos vietos galėjo matyti įvykius. Pažymėtina, kad šios nuotraukos darytos jau išėjus iš laiptinės nišos, t. y. ne iš tos vietos, kurioje pasak kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko įvykis. Tuo tarpu iš nuotraukos esančios b. l. 194 matyti, kad įvykiai vykę prie laiptinės durų negalėjo būti matomi iš liudytojos galimos buvimo vietos. Tokią išvadą stiprina ir tas faktas, kad liudytoja O. K. niekaip neragavo į kaltinamojo veiksmus, t. y. nors teigė viską mačiusi, tačiau nei bandė jį sulaikyti nuo nusikalstamos veikos darymo, nei po įvykio atėjo į įvykio vietą, nors kaltinamasis spėjo dar užeiti ir į namus. Paminėtos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo teismui remtis liudytojos O. K. parodymais nustatant faktines kilusio konflikto aplinkybes.

32Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad nukentėjusysis E. Š. atliko kokius nors smurto veiksmus prieš kaltinamąjį S. V.. Esant tokioms aplinkybėms BK 28 straipsnio taikymo kontekste nėra pagrindo spręsti, kad šio įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu S. V. turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo E. Š. neteisėtų smurtinių veiksmų savo sveikatą.

33Taigi, aptartais įrodymais nenustačius būtinosios ginties situacijos nėra jokio pagrindo kalbėti apie kitas būtinosios ginties instituto sąlygas, t. y. kėsinimosi pavojingumą, realumą ir akivaizdumą. Kartu pirmiau išdėstytų įrodymų pagrindu paneigus būtinosios ginties situaciją ir nustačius aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą darytina išvada, kad S. V. suduodamas nukentėjusiajam E. Š. kumščiu vieną smūgį į veidą suvokė, kad tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, jog taip gali nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą ir to norėjo. Tai yra kaltinamasis S. V. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Šiame kontekste kaip visiškai nepagrįstus atmeta gynybos argumentus apie tai, kad kaltinamasis neturėjo tiesioginės tyčios padaryti nusikalstamą veiką, nes pats nukentėjusysis neva elgėsi neteisėtai negražindamas skolos ir telefono. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo priešingai, t. y., kad kaltinamasis turėjo motyvą ir tikslą smurtauti prieš nukentėjusįjį, o būtent nusikalstamos veikos tikslas ir motyvas yra aplinkybės, kurios teismų praktikoje pripažįstamos bendrame aplinkybių kontekste leidžiančiomis spręsti apie veikos subjektyviąją pusę, šiuo atveju apie tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme teismo vidinį įsitikinimą apie tai, kad S. V. veikė tiesiogine tyčia, stiprina tas faktas, kad iš liudytojos O. K. bei nukentėjusiojo E. Š. parodymų matyti, jog dar prieš įvykį kaltinamasis bendravo su nukentėjusiuoju telefonu ir pastarasis pasakė, kad negražins telefono, arba gražins tik atgavęs savo dokumentus. Tokia aplinkybė, sugretinus ją su faktu, kad kaltinamasis į įvykio vietą jokių dokumentų neatsivežė, rodo, kad į įvykio vietą S. V. vyko jau žinodamas, kad neatgaus telefono, t. y. supykęs ir nusiteikęs agresyviai. Pažymėtina, kad taip kaltinamojo būseną suvokė ir liudytoja B. T., kadangi bylos medžiaga rodo, kad prieš nukentėjusiajam išeinant į susitikimą su kaltinamuoju, ši liudytoja jam pasiūlė persirengti, o pagal liudytojos G. J. parodymus dar ir pasakė, kad „...S. duos į snukį“.

34Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo S. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

35Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų

36Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

37Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis S. V. atsakingas už nukentėjusiojo E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą.

38Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 332,68 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, jog E. Š. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 332,68 Eur (1 t., b. l. 22-23).

392017 m. birželio 22 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pranešimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad S. V. 2017 m. birželio 6 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą 332,68 Eur dydžio turtinę žalą, dėl to Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1619-957/2017.

40Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priimtinas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio.

41Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. patikslintu ieškiniu prašo iš kaltinamojo S. V. priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 2461,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos patyrė 2000 Eur dydžio neturtinę žalą, kadangi dėl suduoto smūgio patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumą, sveikatos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovo teigimu, jis patyrė praradimus, t. y. sveikatą, išvaizdą, iki šiol kartais jaučia galvos skausmą, apsunkintas jo kvėpavimas bei matomas grubus potrauminis randas, ryški nosies nugarėlės deformacija, o tai jam sukelia dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją. Dėl patirtų sužalojimų jam atlikta tik kaulų atstatymo operacija, tačiau reikalinga dar viena operacija, kurios metu būtų atstatoma pertvara, panaikinami randai, atstatomas normalus kvėpavimas. Jo darbas neatsiejamas nuo bendravimo su klientais, todėl jis jaučia nepatogumus. Pasak ieškovo jis patyrė ir 2461,10 Eur turtinę žalą, kadangi norint atstatyti sveikatą į pradinę padėtį jam būtina atlikti dar vieną operaciją, kuri pagal UAB ( - ) išrašą yra būtina, o jos kaina 2400 Eur. Be to, minimoje klinikoje jis patyrė 61,10 Eur išlaidų už suteiktą konsultaciją. Ieškovo teigimu jo atlyginimas per mėnesį siekia 400-500 Eur, todėl jis operacijai reikalingos sumos neturi ir prašo ją priteisti iš kaltinamojo.

42Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies.

43Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam E. Š. iš kaltinamojo S. V. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusiojo nosikaulis lūžo, jis jautė didelį skausmą, sutriko jo normalus gyvenimo ritmas, išvaizda pablogėjo, logiška, kad dėl to apsunkintas jo kvėpavimas, ką patvirtino ir liudytoja G. J., bei sumažėjo ir nukentėjusiojo bendravimo galimybės, kadangi dėl sutinusios nosies veidas neteko estetinės išvaizdos. Teismo posėdyje vizualiai matoma, kad estetinės išvaizdos nukentėjusiojo veidas neturi ir šiuo metu, kadangi jo nosies pertvara akivaizdžiai iškrypusi, o nosies galiukas pasmukęs. Įvertinama ir tai, kad byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtina papildoma operacija, o tai atitinkamai sukelia jam papildomus dvasinius išgyvenimus, kadangi tokia operacija neišvengiamai sukels pakartotinį skausmą, bus būtina laužti sugijusius kaulus, ką nurodė apklaustas liudytojas gydytojas D. D. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį charakterizuojančius įrodymus, t. y. pateiktais registrų duomenimis nekilnojamojo turto savo vardu neturi (b. l. 158-160), darbo užmokestis nėra didelis (b. l. 161, 163). Kita vertus iš pateiktų dokumentų apie S. V. darbo užmokestį matyti, kad jie pateikti suinteresuotos jo sugyventinės O. K., kas leidžia kritiškai vertinti tikrąją kaltinamojo turtinę padėtį. Be to, nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba pateikė visus jo finansinę padėtį apibūdinančius duomenis, todėl vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra tiek bloga, kad būtų galima itin ženkliai mažinti iš jo priteistinos neturtinės žalos dydį. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis yra dirbantis, pajamas gauna, todėl anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą, todėl vien pagal jo paties pateiktus dokumentus nustatyta jo turtinė padėtis nelaikytina pagrindu nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiškas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio. Teismo vertinimu manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam E. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 1200 Eur. Būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka ir teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010, 2K-416-942/2016 ir kt.), kuriose buvo priteista nuo 800 Lt iki 10 000 Lt (atitinkamai nuo apytiksliai 230 iki 3000 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

44Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teigimu, jis patyrė ir 2461,10 Eur turtinę žalą, kadangi norint atstatyti sveikatą į pradinę padėtį jam būtina atlikti dar vieną operaciją, kuri pagal UAB ( - ) išrašą yra būtina, o jos kaina 2400 Eur (b. l. 88). Be to, minimoje klinikoje jis patyrė 61,10 Eur išlaidų už suteiktą konsultaciją (b. l. 125-127). Pažymėtina, kad ieškinio dalis dėl 61,10 Eur už konsultacijas klinikoje UAB „Clinicus Vilnius“ pagrįsta įrodymais, ši suma už paslaugas sumokėta, ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejama su nukentėjusiajam E. Š. būtent dėl kaltinamojo S. V. padarytų sužalojimų kilusių nosies trūkumų šalinimo apimčių nustatymu. Dėl šių priežasčių ši ieškinio dalis tenkinama visiškai.

45Vis dėlto ieškinio dalis dėl 2400 Eur sumos, reikalingos pakartotinei nosies operacijai, priteisimo iš kaltinamojo S. V. šioje proceso stadijoje negali būti tenkinama, kadangi ši žala šiuo metu nukentėjusiojo dar nepatirta. Ši ieškinio dalis negali būti tenkinama dėl kelių priežasčių. Pirmiausia siekiant apsaugoti nukentėjusiojo E. Š. teisėtą lūkestį gauti visišką atsiskaitymą už jo sveikatos atstatymą į kiek įmanoma artimesnę padėtį pradinei padėčiai. Antra, atsižvelgus į turtinės žalos atlyginimo paskirtį, siekiant išvengti nepagrįsto ir galimai per didelio finansinio nuostolio kaltinamajam padarymo, kuris galėtų sudaryti sąlygas nukentėjusiajam E. Š. nepagrįstai pasipelnyti kaltinamojo S. V. sąskaita. Šiame kontekste teismas pažymi, kad išties, CK 6.249 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Vis tik teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju teismas neįžvelgia pagrindo vadovautis šiomis CK nuostatomis ir tokia teismų praktika bei priteisti iš kaltinamojo numatomą žalos dydį. Pažymėtina, kad byloje nukentėjusysis E. Š. minimą 2400 Eur numatomą turtinę žalą grindžia UAB ( - ) konsultacine išvada, kurioje nurodoma, kad jam reikalingos operacijos kaina planuojama 2400 Eur (b. l. 88). Vis tik pažymėtina, kad apklausiamas teisme šią išvadą teikęs gydytojas D. D. nebuvo kategoriškas dėl šios operacijos kainos ir leido suprasti, kad operacijos kaina gali kisti gana didele apimtimi tiek į vieną, tiek į kitą pusę. Pasak D. D., objektyviai kai kurie dalykai, t. y. nosies vidus, tai, kas susiję su kvėpavimu, jei yra operuojama, vertinama tą pačią dieną prieš operaciją ir būtent tada nustatoma tikroji operacijos kaina. Kaina kartais būna didesnė. Potrauminiam atvejui kartais reikia imti kremzlę iš kitos vietos. Kaina gali būti ir mažesnė, jeigu nebūtų kažkokių sudėtingų dalių tvarkymo. Jeigu nebūtų nosies galo pasmukimo, kaina vėl galėtų mažėti. Kaina nustatoma pagal paciento lūkesčius. Remiamasi tuo, ko pacientas tą dieną nori ir ką jie jam gali pasiūlyti. Be to, D. D. parodė, kad jis dirba dar ir ( - ), o ten tokių operacijų kainą gerokai didesnė, tuo tarpu yra ir kitų klinikų, kuriose kaina gali būti ženkliai mažesnė. Teismas įvertinęs tokius liudytojo parodymus sprendžia, kad jo konsultacinėje išvadoje nurodyta tik orientacinė kaina ir ji negali būti pagrindu nebejotinai spręsti, kad būtent tokia suma būtina nukentėjusiojo operacijai atlikti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis kreipęsis į šią gydymo įstaigą pateikė nosies rentgeno nuotrauką darytą tuoj po įvykio bei gautą specialisto išvadą, kurie atlikti dar prieš po nusikalstamos veikos jam atliktą pirmąją nosies operaciją. Tokių duomenų pateikimas nesudaro pagrindo manyti, kad gydytojas D. D. susidarė pilną vaizdą apie dabartinę nukentėjusiojo sveikatos padėtį, kas taip pat gali turėti įtakos operacijos kainai. Kartu pastebėtina, kad liudytojas gydytojas D. D. parodė, jog tokios operacijos iš dalies apmokamos ligonių kasų, jei tai susiję su kvėpavimo funkcija ir traumos padariniais. Jų klinika sutarčių su VTLK neturi ir negalima taikyti dalinio finansavimo, bet yra privačių klinikų, kurios atlieka tokias operacijas ir yra sudariusios sutartis su VTLK. Šiame kontekste teismas pažymi, kad kaltinamojo gynėja teismui pateikė susirašinėjimą su VšĮ „Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų“ gydytoja N. B., kuriame ši gydytoja nepaneigė galimybės gauti apmokėjimą iš teritorinės ligonių kasos. Šie faktai paneigia būtinybę nukentėjusiajam iš anksto gauti pinigus operacijai, kadangi jis turi galimybę atlikti tokią operaciją bent iš dalies finansuojant VTLK. Maža to, teismas neturi pagrindo spręsti, kad nukentėjusiojo E. Š. turtinė padėtis tokia bloga, kad jam būtina būtų gauti operacijai pinigus dar jos neatlikus ir nežinant tikrosios kainos. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusysis ieškinyje nurodė, jog jo darbo užmokestis nuo 400 iki 500 Eur, tuo tarpu apklausiamas teisme jis parodė, kad jo atlyginimas vidutiniškai yra 1000 Eur tai tikrai. Tokios nukentėjusiojo E. Š. pajamos nesudaro pagrindo manyti, kad jo turtinė padėtis nėra gera ir gali nukentėti jo interesai. Juo labiau, kad tiek iš paties E. Š., tiek iš liudytojo D. D. parodymų matyti, kad šiuo metu operacijai skubotumo nėra, nes bet kokiu atveju ją atliekant teks vėl laužyti sugijusius kaulus, taigi nėra pagrindo manyti, kad nukentėjusiajam operacijai lėšų reikia nedelsiant. Bendrame aplinkybių fone teismas atkreipia dėmesį į tai, kad gydymo paslaugų apmokėjimas atskirose gydymo įstaigose šiuo laikotarpiu gana lankstus, dažnai teikiamos paslaugos be išankstinio apmokėjimo, ar atlikus dalinį mokėjimą. Dėl paminėtų priežasčių teismas, siekdamas teisingo turtinės žalos atlyginimo ir abiejų konflikto šalių interesų pusiausvyros šioje dalyje sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl numanomos 2400 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad nukentėjusysis E. Š. ieškinį dėl sumos, reikalingos pakartotinei nosies operacijai, priteisimo iš kaltinamojo S. V., galės pateikti teismui civilinio proceso tvarka, kai šią žalą realiai patirs.

46Nukentėjusysis E. Š. baigiamojoje kalboje prašė iš kaltinamojo S. V. priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą ruošiant civilinį ieškinį – viso 300 Eur (pridedamas pinigų priėmimo kvitas (b. l. 89-90)).

47Prašymas tenkintinas.

48BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo, išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis E. Š. šioje byloje pasinaudojo advokato padėjėjo paslaugomis ir už ieškinio parengimą sumokėjo 300 Eur (pridedamas kvitas, serija LAT Nr. 805831), kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo S. V. Teismas atsižvelgdamas į bylos proceso eigą, advokato padėjėjo veiksmus procese, kaltinamojo S. V. turtinę padėtį, šeimines aplinkybes sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas pripažinti jo sumokėtą 300 Eur sumą advokato padėjėjo pagalbai apmokėti proceso išlaidomis tenkintinas visiškai. Byloje buvo advokato padėjėjo parengtas ieškinys, jis tikslintas, pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, rinkti pagrindžiantys įrodymai. Esant tokioms aplinkybėms teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelė, todėl ji priteistina visa apimtimi.

49Dėl BK 39 straipsnio taikymo ir S. V. skirtinos bausmės

50Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje vadovaudamasi BK 39 straipsniu prašė atleisti kaltinamąjį S. V. nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes:

  1. tai, kad kaltinamasis S. V. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
  2. tai, kad kaltinamojo veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo neteisėtas elgesys, kai šis neva užsimojo norėdamas suduoti kaltinamajam, be to, provokuojantys ir nukentėjusiojo veiksmai, t. y. neteisėtas telefono paėmimas, skolos negražinimas, (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas);
  3. tai, kad kaltinamasis S. V. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

51Teismas tokį gynybos prašymą atmeta ir konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti kaltinamajam S. V. BK 39 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje nėra teisinio pagrindo nustatyti gynybos prašomas kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

52Pirmiausia pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamu atveju teismas tokių faktų byloje nenustatė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis prisipažino, kaip to reikalauja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos. Pirmiausia teismas pažymi, kad S. V. pripažino tik jo paties smūgio nukentėjusiajam faktą, kurio lyg ir pakaktų veikos kvalifikavimui pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tačiau pastebėtina, kad jis klaidinančiai teigė, kad ir nukentėjusysis jam bandė suduoti smūgį į veidą. Taigi jis pripažino tik veiksmus, suvokdamas, kad juos akivaizdžiai patvirtina kiti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokius teiginius kaltinamasis S. V. dėstė sąmoningai siekdamas keisti veikos kvalifikavimą ir nepagrįstai siekdamas būtinosios ginties instituto taikymo jo atžvilgiu. Pastebėtina, kad byloje pirmiau aptartais įrodymais paneigtas faktas, jog nukentėjusysis kaltinamajam bandė suduoti smūgį. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai dėl nukentėjusiojo E. Š. veiksmų nėra visiškai nuoseklūs, jie laikui bėgant keitėsi ir plėtėsi. Teismas neįžvelgia pagrindo nustatyti ir vieną iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto alternatyvių aplinkybių – faktą, kad kaltinamasis padėjo išaiškinti šią veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-49/2014). Šios bylos kontekste pažymėtina, kad jokių aktyvių kaltinamojo veiksmų padedant išaiškinti nusikalstamą veiką byloje iš esmės nėra, išskyrus tai, kad jis pats atvyko į policijos komisariatą ir pripažino vieną nukentėjusiajam suduotą smūgį. Vis tik pažymėtina, kad toks kaltinamojo elgesys nelaikytinas pagalba tyrimui, kadangi jis tai padarė aiškiai suvokdamas, kad apie jį pranešta policijai, jo tapatybė yra žinoma ir anksčiau ar vėliau jis turės duoti paaiškinimus. Pastebėtina, kad ir tas faktas, jog jis siekdamas švelninti savo atsakomybę nurodė nukentėjusiojo veiksmus, kurių, kaip nustatė teismas, pastarasis neatliko, rodo, kad kaltinamasis jokios pagalbos išaiškinant nusikalstamą veiką tyrimui nesuteikė. Priešingai, nurodydamas niekuo nepagrįstą versiją trukdė tyrimui. Dėl paminėtų priežasčių teismas neturi pagrindo nustatyti kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

53Antra, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Šiuo atveju teismas neturi pagrindo įžvelgti jokio provokuojančio nukentėjusiojo elgesio. Pirmiausia pažymėtina, kad jau aptartais įrodymais paneigiant būtinosios ginties situaciją nustatyta, jog nukentėjusysis E. Š. neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš kaltinamąjį, kurie galėtų būti pagrindu spręsti, kad jis atliko kokius nors provokuojančius veiksmus. Tuo tarpu skolos negražinimas, telefono paėmimas, esant įsisenėjusiam ginčui, laiko požiūriu per daug nutolę nuo padarytos nusikalstamos veikos, jie kaltinamajam buvo žinomi iš seniau, todėl negalėjo būti spontaniški ir staiga iššaukę kaltinamojo nusikalstamą elgesį, kaip įprastai būna pripažįstant nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, reikia atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Šiuo gi atveju skolos bei telefono negražinimas, nors ir nėra pateisinamas, tačiau nelaikytinas provokuojančiu.

54Trečia, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo pripažinti kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe žalos atlyginimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad S. V. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 332,68 Eur turtinės žalos už E. Š. pirminį gydymą. Vis tik tokia suma laikytina pakankamai maža, kad šį faktą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tiek pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tiek pagal BK 59 straipsnio 2 dalį. Juo labiau, kad pačiam nukentėjusiajam jokia žalos dalis neatlyginta. Šiame kontekste teismas pažymi, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam būtina pakartotinė nosies operacija, ką patvirtina tiek paties nukentėjusiojo nusiskundimai, tiek jo vizualinis vaizdas, tiek UAB ( - ) konsultacijos išrašas. Nors konkreti operacijos kaina nėra aiški, tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis nedėjo jokių pastangų bent pradėti atlyginti nukentėjusiajam tiek numanomą turtinę žalą, tiek pastarojo reikalaujamą neturtinę žalą. Išties bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusysis ir kaltinamojo sugyventinė O. K. derėjosi dėl žalos dydžio, tačiau niekaip to nerealizavo, o priešingai teismo posėdžio metu bandė menkinti tiek patį nukentėjusįjį, tiek jam padarytus sužalojimus. Šios aplinkybės, jas sugretinus su kaltinamojo gana cinišku požiūriu į pačią veiką (jo teigimu: „taip jau atsitinka muštynių metu..., nereikėjo pirmam pradėti..., pirmas pradėjai, bet nepavyko...“), kuris rodo menkas kaltinamojo pastangas įvertinti ir pačių sužalojimų dydį ir nukentėjusiojo patirtų nepatogumų mastą, nesudaro pagrindo nustatyti S. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – žalos atlyginimo.

55Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius BK 39 straipsnio 2 punkte reikalaujamų bent dviejų kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo vadovaujantis šiuo baudžiamojo įstatymo straipsniu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl kaltinamajam skirta bausmė BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

56Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, taip pat 55 straipsniu. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, stadiją (padarytas tyčinis nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas, veika baigta). Veika spontaniška, nulemta pykčio dėl menkavertės priežasties, t. y. nukentėjusiojo kaltinamajam negražinamos skolos bei telefono, kurio priklausomybė apskritai abejotina. Įvertinama ir tai, kad nenustatyto kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – yra gana jauno amžiaus, nesusituokęs, tačiau turi sugyventinę, kartu augina dukrą, dirbantis bei vykdantis individualią veiklą (b. l. 55), veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 56), neteistas (b. l. 54), duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį S. V. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ši nusikalstama veika nėra nuoseklus jo gyvenimo būdo padarinys, ji greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemta nepamatuoto elgesio ir neadekvačios reakcijos į nukentėjusiojo asmenybės bruožus, kurie kaltinamajam sukelia priešiškus jausmus. Visa tai rodo, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, laikantis BK 55 straipsnio reikalavimų, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą minimaliam, kartu nustatant jam įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 23 iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su šiuo įpareigojimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, protingose ribose varžys kaltinamojo judėjimo laisvę ir skatins jį kontroliuojamam probacijos tarnybos būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti. Sprendžiant dėl įpareigojimų teismas pažymi, kad nėra pagrindo įpareigoti kaltinamąjį neatlygintinai išdirbti atitinkamą kiekį valandų, kadangi jis yra objektyviai yra dirbantis asmuo, jo pajamos iš jo nuolatinio darbo būtinos padedant išlaikyti šeimą bei atlyginant padarytą žalą nukentėjusiajam.

57Kaltinamajam S. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45), kuri paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Nutarė

59S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu.

60Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

61S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

62Iš kaltinamojo S. V. priteisti nukentėjusiajam E. Š. 1200 Eur neturtinei žalai atlyginti, 60,10 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

63Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

64Išaiškinti S. V., kad:

651.

66Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

672.

68Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

693.

70Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją... 3. Teismas... 4. S. V. 2016 m. spalio 13 d., apie 19.30 val., būdamas daugiabučio namo,... 5. Tokiais savo veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138... 6. Kaltinamasis S. V. apklausiamas 2017 m. birželio 6 d. teisiamojo posėdžio... 7. Nukentėjusysis E. Š. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tas... 8. Liudytoja O. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji... 9. Liudytoja B. T. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra... 10. Liudytojas policijos pareigūnas O. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu... 11. Liudytojas policijos pareigūnas J. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu... 12. Liudytoja G. J. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad... 13. Liudytojas D. D. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirba... 14. S. V. rašytiniame 2016 m. spalio 13 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m.... 15. E. Š. 2016 m. spalio 13 d. skunde nurodė, kad 2016 m. spalio 13 d., vakare,... 16. G. J. 2016 m. spalio 13 d. skunde nurodė, jog 2016 m. spalio 13 d., apie 19.30... 17. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pirmosios kuopos... 18. Iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2016 m. spalio 13 d., apie... 19. Iš 2017 m. kovo 23 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje... 21. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados... 22. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad S. V.... 23. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 24. Pirmiausia teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog 2016 m. spalio 13 d.,... 25. Vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant, ar pirmiau nurodytais... 26. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad byloje surinktais ir teismo... 28. Pažymėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog visą įvykį neva matė liudytoja... 29. Pirmiausia, liudytoja O. K. yra artimas kaltinamajam asmuo, kartu augina... 30. Antra, liudytoja G. J. apklausiama teisme parodė, jog tuoj po įvykio ji... 31. Trečia, net jei tikėti, kad O. K. buvo atvykusi į įvykio vietą kartu su S.... 32. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma rodo, kad byloje nėra jokių faktų ir... 33. Taigi, aptartais įrodymais nenustačius būtinosios ginties situacijos nėra... 34. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis... 35. Dėl civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų... 36. Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 37. Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis S. V. atsakingas už nukentėjusiojo... 38. Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių... 39. 2017 m. birželio 22 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė pranešimą... 40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, priimtinas civilinio ieškovo Vilniaus... 41. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. patikslintu ieškiniu prašo iš... 42. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 43. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250... 44. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Nukentėjusiojo ir... 45. Vis dėlto ieškinio dalis dėl 2400 Eur sumos, reikalingos pakartotinei nosies... 46. Nukentėjusysis E. Š. baigiamojoje kalboje prašė iš kaltinamojo S. V.... 47. Prašymas tenkintinas.... 48. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 49. Dėl BK 39 straipsnio taikymo ir S. V. skirtinos bausmės... 50. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje vadovaudamasi BK 39 straipsniu prašė... 51. Teismas tokį gynybos prašymą atmeta ir konstatuoja, kad nėra teisinio... 52. Pirmiausia pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta... 53. Antra, BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę... 54. Trečia, teismas neįžvelgia teisinio pagrindo pripažinti kaltinamojo S. V.... 55. Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius BK 39 straipsnio 2 punkte... 56. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1... 57. Kaltinamajam S. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 59. S. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 60. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio... 61. S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 62. Iš kaltinamojo S. V. priteisti nukentėjusiajam E. Š. 1200 Eur neturtinei... 63. Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti... 64. Išaiškinti S. V., kad:... 65. 1.... 66. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios... 67. 2.... 68. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų... 69. 3.... 70. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam...