Byla 1A-105-744/2020

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražvydo Poškaus, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai Rakštienei, nuteistajam G. S. ir jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – areštu 30 parų; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - areštas 70 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu atliktos bausmės laikas.

3Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta G. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti; nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį dėl 160 Eur turtinės žalos tenkinti visiškai ir iš G. S. priteisti 160 Eur nukentėjusiojo J. G. naudai; nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš G. S. priteisti 300 Eur nukentėjusiojo J. G. naudai; nukentėjusiojo P. K. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš G. S. priteisti 500 Eur nukentėjusiojo P. K. naudai; nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl 300 Eur neturtinės žalos tenkinti visiškai ir iš G. S. priteisti 300 Eur nukentėjusiojo A. G. naudai; pakeisti 2019 m. gruodžio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo apribojant G. S. nuosavybės teisės į dalį 1260 Eur pinigines lėšas, esančias AB ,, ( - )“ banko sąskaitoje Nr. ( - ), leidžiant disponuoti iki 300 Eur suma, esančia šioje banko sąskaitoje ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo; ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas – 156,44 Eur už psichologo paslaugas ikiteisminiame procese, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš G. S.; priteisti iš G. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai už J. G., A. G. ir P. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą 770,81 Eur.

4Skundžiamu nuosprendžiu G. S. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 dalį nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės; pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 4 dalį nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

5Teisėjų kolegija,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

81.

9G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 20 val. viešoje vietoje – „( - )“ progimnazijos stadione, esančiame ( - ), matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu – suduodamas galva vieną smūgį į kairę akį ir vieną smūgį į dešinę akį nukentėjusiajam A. G., taip sukėlė A. G. fizinį skausmą bei suduodamas vieną smūgį į veido sritį nukentėjusiajam J. G., po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, viešoje vietoje – ( - ) namo laiptinėje, suduodamas ranka du smūgius į veido sritį bei spirdamas į veidą vieną kartą nukentėjusiajam J. G., taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą ir muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

102.

11Be to, G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 20 val. ( - ) atvirai pagrobė J. G. priklausantį moksleivio pažymėjimą.

123.

13Be to, G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d. apie 19 val., namų, esančių ( - ), kieme, tyčia spyrė vieną kartą nukentėjusiajam P. K. į galvos sritį, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant žemės, po ko jis spyrė ne mažiau kaip 5-6 smūgius P. K. į veido sritį, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – muštinę žaizdą ir kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kraujosruvą dešinės akies obuolio odenoje, nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke, dešiniame ir kairiame skruoste, dešiniame rieše, kairėje plaštakoje.

14II.

15Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

164.

17Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį ir atsižvelgiant į jo amžių, socialinę raidą, šeimynines aplinkybes paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę, nesusijusią su realiu atlikimu (areštu) – laisvės apribojimą ar/ir teismo įpareigojimus.

184.1.

19Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, mano, kad jam paskirta per griežta bausmė, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Apeliantas pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visiškai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teisme, būdamas be gynėjo, galėjo netiksliai papasakoti nusikaltimų padarymo aplinkybes, todėl teismas privalėjo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais. Taip pat jis pažada, esant galimybei, atlyginti priteistus civilinius ieškinius, pasižada laikytis įstatymų reikalavimų, nedaryti naujų nusikaltimų ar administracinių pažeidimų.

204.2.

21Apeliantas nurodo, kad jis yra ( - ) profesinio rengimo centro 2 kurso moksleivis, todėl, jam paskyrus arešto bausmę, nukentės jo mokslai ir galimybė studijuoti, nes gali būti pašalintas iš mokslo įstaigos. Teigia, kad jis bylos nagrinėjimo metu nebuvo teistas, nėra pripažintas recidyvistu, nepadarė sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, todėl jam nepagrįstai paskirta 90 parų arešto bausmė. Mano, kad teismas nepagrįstai ir tinkami neįvertinęs BK 54 straipsnio, 59 straipsnio, 63 straipsnio, 64 straipsnio nuostatų paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę už jam inkriminuotų nusikaltimų (2 nesunkių ir 1 apysunkio nusikaltimo) padarymą.

224.3.

23Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kitos rūšies bausmės – viešieji darbai ar bauda nepasieks bausmės paskirties, kadangi jis teismo metu neišreiškė pozicijos dėl viešųjų darbų atlikimo, o bauda nedirbančiam asmeniui, kuriam nuosprendžiu yra priteisti civiliniai ieškiniai, būtų nepakeliama finansinė našta. Teigia, kad teismo posėdžio metu jis neturėjo gynėjo, todėl galėjo nesuprasti, ko klausiama, kokia bausmės rūšis ir t. t. Jis, neturėdamas teisinių žinių, negalėjo tinkamai suprasti ir atsakyti dėl viešųjų darbų ar baudos bausmių paskyrimo už padarytas nusikalstamas veikas.

245.

25Atsiliepimų į nuteistojo G. S. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

266.

27Teismo posėdžio metu nuteistasis G. S. ir jo gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistajam G. S. paskirti švelnesnę bausmę, prokurorė Aurelija Rakštienė prašė nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

307.

31Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

328.

33Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta galutine bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę galutinę bausmę – laisvės apribojimą, be to, prašo skiriant bausmę už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino įvykdęs šias nusikalstamas veikas ir gailisi. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

349.

35Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

3610.

37Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

3811.

39Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

4012.

41Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su nuteistojo G. S. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam už nusikalstamą veiką, numatytą 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrė per griežtą bausmę, o tuo pačiu paskyrė per griežtas ir subendrintas bausmes.

42Dėl nuteistajam G. S. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje

4313.

44Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. S. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams. Skirdamas bausmes nuteistajam G. S. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad G. S. įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę – į tai, kad G. S. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas (2018 m. spalio 9 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu), tačiau nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nėra psichiatrijos klinikos pacientų registre, ( - ) profesinio rengimo centro 2 kurso moksleivis, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo G. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), G. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, teismas nenustatė.

4514.

46Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. S. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmes, didesnes už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. S. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

4715.

48Apeliaciniame skunde nuteistojo G. S. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis pažada, esant galimybei ir susiradus darbą, atlyginti priteistus civilinius ieškinius, pasižada laikytis įstatymų reikalavimų, nedaryti naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų, kad yra ( - ) profesinio rengimo centro 2 kurso moksleivis, kad jis bylos nagrinėjimo metu nebuvo teistas, nėra pripažintas recidyvistu, kad nepadarė sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančių bausmių paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

4916.

50Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nėra. Nuteistasis pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme visiškai prisipažino dėl jam pateiktų kaltinimų ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, mano, kad tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu; kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017).

5117.

52Pirmos instancijos teismas sprendimą nuteistojo G. S. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti lengvinančia aplinkybe motyvavo tuo, kad kaltę dėl šių nusikalstamų veikų nuteistasis pripažino tik iš dalies. Kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, kaltinamojo G. S. parodymai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, teisme buvo nenuoseklūs, teisme duodamas parodymus G. S. nurodė, kad stadione sudavė tik vienam asmeniui, o kitam sudavė laiptinėje, tačiau apklausos pradžioje nurodė, kad sudavė asmeniui, su kuriuo ginčijosi, iš galvos ir jo vardas buvo J., nors vėliau tikslindamas aplinkybes nurodė, kad antrąjį vaikiną sumušė laiptinėje, o iš byloje esančių ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad laiptinėje buvo sumuštas J. G.. Duodamas parodymus dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, G. S. nurodė, kad P. K. spyrė tik vieną kartą, taip pat neigė savo neblaivumą.

5318.

54Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog kaltininkas gali pripažinti savo kaltę bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, todėl kaltės pripažinimas iš dalies ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti pilnai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, pripažino tik iš dalies. Apeliacinio skundo pateikimo momentu G. S. pripažinus savo kaltę teisėjų kolegija neturi pagrindo šią aplinkybę pripažinti lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes ji išlieka daline. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Esant tokiai praktikai nesant pilno kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl savo neteisėtų veiksmų teismams nekyla įstatyminė pareiga kaltininko teisinę padėtį švelninti. Taigi pirmosios instancijos teismas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

55Dėl nuteistajam G. S. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje

5619.

57Už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino G. S. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė areštu 30 parų. Parinkdamas G. S. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas formaliai atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad G. S. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (asmenybę apibūdinančios aplinkybės, į kurias atsižvelgė teismas, nurodytos anksčiau šiame nuosprendyje). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)).

5820.

59Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė G. S. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės G. S. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą 302 straipsnio 1 dalyje, skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visgi neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes ir nuteistajam G. S. netinkamai parinko bausmės rūšį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistajam G. S. paskirta bausmė neatitinka bylos aplinkybių, nuteistojo padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumo ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta.

6021.

61Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018). Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba pasiekia iš esmės tik vieną tikslą – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nustatyti išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-24-689/2019).

6222.

63Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog G. S. padarė apysunkį nusikaltimą, susijusį su dokumento pagrobimu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik baudą arba su laisvės atėmimu susijusias bausmes (areštą ir laisvės atėmimą). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. S. pagal BK 302 straipsnio 1 dalies sankciją arešto bausmę nurodė, kad nors asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau šiuo metu teistas, prieš ir po nusikalstamų veikų padarymą buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu niekur nedirba, todėl kitos rūšies bausmės – viešieji darbai ar bauda nepasieks bausmės paskirties, kadangi kaltinamasis G. S. neišreiškė pozicijos dėl viešųjų darbų atlikimo, o bauda nedirbančiam asmeniui, kuriam yra nuosprendžiu priteisti ieškiniai būtų nepakeliama finansinė našta. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgus į G. S. asmenybę (yra jauno amžiaus, mokosi, charakterizuojamas teigiamai, nedirba, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (3 t., b. l. 122–126), baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą, kai tai daro jaunesni negu 20 metų amžiaus asmenys, už važiavimą be bilieto keleivine kelių transporto priemone (3 t., b. l. 118–121)), nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, pavojingumą ir pobūdį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas pagrobiant moksleivio pažymėjimą), abejotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės (nors ir trumpam laiko tarpui). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 55 straipsnyje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nurodyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

6423.

65Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. S. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę. Areštas – tai visgi trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis). Tačiau, skirtingai nei laisvės atėmimo bausmės atveju, baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės atidėti arešto bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis). Akivaizdu, kad dėl realiai atliekamos arešto bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo studijos ( - ) profesinio rengimo centre (4 t., b. l. 3), o tai lemtų ženkliai sumažėjusias galimybes ateityje įsidarbinti ir, tuo pačiu, atlyginti nusikaltimais padarytą žalą (priteistus civilinius ieškinius). Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad net G. S. paskyrus BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui (mokinio pažymėjimo, kurio panaudojimas gyvenime yra labai ribotas, pagrobimui), nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, nes už apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalies) turi būti skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda, G. S. nedirba, mokosi, jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu yra priteisti civiliniai ieškiniai. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas G. S. už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

6624.

67Esant aptartoms aplinkybės, nuteistajam G. S. už jo padarytą, BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikaltimą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina laisvės apribojimo bausmė, mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi byloje nustatyta, jog G. S. visas nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, nuteistajam G. S. taip pat skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks G. S. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kaip teisingai skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas, skirti G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, švelnesnę negu šio straipsnio sankcijoje bausmių rūšį – viešuosius darbus, teismas negali, kadangi nuteistasis G. S. nėra išreiškęs sutikimo dirbti tokius darbus (to nepadarė ir apeliaciniame skunde ar nagrinėjant bylą apeliacine tvarka) (BK 46 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

6825.

69Pakeitus skundžiamu nuosprendžiu G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę, ši bausmė iš naujo subendrintina su kitomis G. S. už kitas nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, o šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė iš naujo subendrintina su G. S. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, subendrintinos bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, tai yra iš pradžių bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinant apėmimo būdu (griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę), kadangi jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, o po to prie griežčiausios bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, iš dalies pridedant švelnesnę subendrintą bausmę, paskirtą už nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 dalyje (BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalys, 5 dalies 1 punktas, 6 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012). Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad G. S. J. G. priklausantį moksleivio pažymėjimą pagrobė tuo pačiu metu, kaip ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pasireiškusią nukentėjusiųjų J. G. ir A. G. sumušimu), todėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (o ne realiąją, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje). Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Bausmės, paskirtos šiuo ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiais, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Parenkant pridedamų laisvės apribojimo bausmių dalis atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias G. S. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos per labai trumpą laiko tarpą (jas skyrė tik penkios dienos), o nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu (numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje), yra analogiška vienai iš nusikalstamų veikų, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 4 dalis).

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

71nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

72Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:

73panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, paskirta arešto bausmė;

74G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

75panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtų bausmių subendrinimo ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš naujo:

76vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, nuteistajam G. S. už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu, ir jam paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pirmus 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

77panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės subendrinimo su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir šias bausme subendrinti iš naujo:

78vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. S. paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį visą bausmės laiką mokytis, dirbti arba ieškoti darbo per Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 6 (šešis) mėnesius nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pirmus (dvylika) mėnesių nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio vykdymo pradžios nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

79G. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu atliktą laisvės apribojimo bausmės laiką (tame tarpe ir neatlygintai išdirbtų valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, laiką);

80išaiškinti nuteistajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos (probacijos tarnybos pagal gyvenamąją vietą) žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus;

81Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta G. S. paskirtas kardomąsias... 4. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos... 5. Teisėjų kolegija,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 8. 1.... 9. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 20 val. viešoje... 10. 2.... 11. Be to, G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 22 d. apie 20 val. ( -... 12. 3.... 13. Be to, G. S. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d. apie 19 val.,... 14. II.... 15. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 16. 4.... 17. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 18. 4.1.... 19. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. S. nurodo, kad nesutinka su jam skundžiamu... 20. 4.2.... 21. Apeliantas nurodo, kad jis yra ( - ) profesinio rengimo centro 2 kurso... 22. 4.3.... 23. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad... 24. 5.... 25. Atsiliepimų į nuteistojo G. S. apeliacinį skundą proceso dalyviai per... 26. 6.... 27. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. S. ir jo gynėja advokatė Vida... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. 7.... 31. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 32. 8.... 33. Nuteistasis G. S. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo... 34. 9.... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 36. 10.... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės... 38. 11.... 39. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę... 40. 12.... 41. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės... 42. Dėl nuteistajam G. S. paskirtų bausmių už nusikalstamas veikas, numatytas... 43. 13.... 44. Už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, baudžiama viešaisiais darbais... 45. 14.... 46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 47. 15.... 48. Apeliaciniame skunde nuteistojo G. S. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis... 49. 16.... 50. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 51. 17.... 52. Pirmos instancijos teismas sprendimą nuteistojo G. S. prisipažinimo ir... 53. 18.... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, jog... 55. Dėl nuteistajam G. S. paskirtos bausmės už nusikalstamą veiką, numatytą... 56. 19.... 57. Už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba... 58. 20.... 59. Pirmosios instancijos teismas, formaliai atsižvelgęs į bausmės skyrimui... 60. 21.... 61. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jeigu straipsnio... 62. 22.... 63. Byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, jog G. S. padarė... 64. 23.... 65. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, G. S. nėra tiek pavojingas visuomenei, kad... 66. 24.... 67. Esant aptartoms aplinkybės, nuteistajam G. S. už jo padarytą, BK 302... 68. 25.... 69. Pakeitus skundžiamu nuosprendžiu G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 71. nuteistojo G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 72. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 20 d. nuosprendį... 73. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą... 74. G. S. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 75. panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S. už atskiras... 76. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 77. panaikinti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam G. S. skundžiamu nuosprendžiu... 78. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi,... 79. G. S. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 80. išaiškinti nuteistajam, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme,... 81. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....