Byla 1A-14-626/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 3 (tris) mėnesius atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Valerijui Sevostanovui, nuteistajam D. G. ir jo gynėjui advokatui Adomui Liutvinskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K. bei jos atstovui advokatui Gintarui Ruseckui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui Ž. K. bei jo atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui, civilinei ieškovei V. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. ir jo gynėjo advokato Adomo Liutvinsko, nukentėjusiojo Ž. K. atstovo advokato Mindaugo Bliuvo ir nukentėjusiosios M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendžio, kuriuo D. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 3 (tris) mėnesius atlyginti ne mažiau kaip pusę priteistos turtinės žalos.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant D. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat pirmus 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

4Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš D. G. priteista: M. K. ir Ž. K. po 12 244,10 Eur turtinei žalai ir po 100 000 Eur neturtinės žalai atlyginti; G. K., atstovaujamai M. K. ir Ž. K. - 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; V. B. - 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. G. nuteistas už tyčinį kito asmens sunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent už tai, kad jis, 2017-06-11, apie 18.30 val., skvere, esančiame Vilniuje, Sapiegos g. 11, kilus konfliktui tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam K. K. į veido sritį, kuris nuo patirto smūgio nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į tako asfaltuotą dangą, taip padarydamas nukentėjusiajam K. K. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir muštine žaizda pakaušio dešinėje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju pusrutuliu, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties ir abiejų kaktinių skilčių sumušimu, pakauškaulio ir pleištakaulio lūžiais, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai 2.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendį: pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, pritaikyti 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant D. G. tęsti darbą, o įstojus į aukštąją mokyklą tęsti mokslą; iš Danieliaus G. M. K. ir Ž. K. priteisti kiekvienam po 40 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, G. K. – 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, V. B. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos apylinkės teismo nuosprendžio dalies nekeisti.

82.1.

9Nesutikdamas su paskirta bausme, nurodo, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, apsiribojo tik ginamojo veiksmų ir asmenybės vertinimu, ir nutylėjo kitas reikšmingas bausmės rūšiai ir dydžiui aplinkybes. Pasak apelianto, teismas nevertino įvykio kilimo priežasčių, o būtent nukentėjusiojo elgesio, kuris vertintinas kaip neatsakingas, provokuojantis, įžeidžiantis ir neabejotinai prieštaraujantis bendravimo ir draugiškumo normoms. Taip pat aplinkybės, kad ne apeliantas buvo gulėjimo apsinuoginus, nuotraukų ir SMS žinučių siuntimo bei susitikimo iniciatorius, kad liudytoja M. G. ir apeliantas palaikė daugiau nei draugiškus santykius. Todėl, apelianto manymu, teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, negali būti pripažinta teisinga.

102.2.

11Taip pat nurodo, kad teismas dėl suklydimo jam nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų, nes bylos procesas vyko taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nuosprendis turi būti pakeistas 328 straipsnio 2 punkto pagrindu.

122.3.

13Teigia, kad teismas, pritaikęs BK 75 straipsnį, paskyrė netinkamas baudžiamojo poveikio priemones (neišeiti teismo nustatytu laiku iš namų ir pirmuosius šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose), nes jos, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, neadekvačios ir perteklinės. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas dirba, ketina tęsti mokslus aukštojoje mokykloje, todėl jo manymu, priimtiniausia baudžiamojo poveikio priemonė būtų numatyta BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte: tęsti darbą, o įstojus į aukštąją mokyklą – ir mokslą. Apelianto manymu, teismo paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose, yra perteklinis, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, jog ginamojo elgesys objektyviai reikalauja kokios nors esminės korekcijos.

142.4.

15Mano, kad teismo priteista žala nukentėjusiesiems, kuri bendrai siekia 279 488,10 Eur (275 000 Eur sudaro neturtinė žala), atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines realijas, yra nepakeliama finansinė našta ir ginamajam nepaliekanti jokios perspektyvos. Nurodo, kad teismo vienintelis argumentas ieškinių reikalavimus mažinti per pusę, nėra pakankamas ir negali būti pripažintas atitinkančiu baudžiamojoje jurisprudencijoje nusistovėjusią teismų praktiką, kuri gana plačiai aptarta ir skundžiamame nuosprendyje. Nustatant neturtinės žalos dydžius, prašo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes: nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, apelianto tyčios turinį bei jo veiksmus bei elgesį įvykio metu bei po įvykio. Mano, kad nukentėjusiojo tėvams, mažametei sesutei ir senelei priteistinos neturtinės žalos dydis neturėtų viršyti 100 000 Eur (M. K. ir Ž. K. po 40 000 Eur, G. K. – 15 000 Eur, V. B. – 5 000 Eur). Pastebi, kad teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimus, nevertino aplinkybės, kad turtinės žalos klausimas neišspręstas galutinai – galimi papildomi ieškiniai. 2.

16Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį; D. G. paskirti realią ir didesnę laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi nustatyti terminą žalai atlyginti; priteisti iš D. G. jos atstovavimo išlaidas. Taip pat ji prašė nuteistojo D. G. veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau apeliacinio proceso metu šio skundo reikalavimo atsisakė.

173.1.

18Apeliantės nuomone, teismo netinkamas bausmės paskyrimas D. G. pasireiškė dvejopai: paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni; nepagrįstai pritaikytas BK 75 straipsnis. Apeliantės nuomone, teismas nuteistajam paskyrė pernelyg švelnią, neatitinkančią teisingumo principų, bausmės paskirties ir bausmės skyrimo pagrindų bausmę (BK 41, 54 straipsniai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas).

193.2.

20Taip pat apeliantės nesutinka su teismo nustatytomis nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jos nuomone, tokia teismo neatitinka faktinių bylos aplinkybių, padaryta neteisingai įvertinus kai kuriuos nuteistojo veiksmus.

213.3.

22Nesutikdama su BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimu, pažymi, kad nepasišalinimas iš įvykio vietos negali būti vertinamas kaip bandymas išvengti sunkesnių veikos padarinių, nes jie atsirado iš kart po suduoto smūgio, nuo kurio K. K. nukrito ant asfaltuoto tako dangos ir galva atsitrenkė į ją, o nepasišalinimas iš įvykio vietos padarinių sunkumui įtakos objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasišalinimą iš įvykio vietos vertino ir kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymi, kad į bendrąjį pagalbos centrą paskambino ir apie įvykį pranešė ne nuteistasis, o liudytojas J. J., kuris taip pat patvirtino, kad pirmąją pagalbą nukentėjusiajam bandė suteikti pastarasis ir kažkokia moteris, kai nuteistasis tik stovėjo 1,5 – 2 m atstumu nuo gulinčio K. K., o į liudytojo klausimą kas buvo, atsakė, kad nukentėjusysis nugriuvo ir tik prieš atvykstant medikams papasakojo realias ir esmines įvykio aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

233.4.

24Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo pripažinti, kad nuteistojo atsakomybę lengvina BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, nes jos konstatavimui nepakanka pripažinti savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti ir antrą sąlygą – nuoširdų gailestį (ne žodžiais, o veiksmais) dėl savo veikos. Nurodo, kad nuteistasis nuo įvykio dienos iki šiol nėra pasidomėjęs K. K. būkle, nėra suteikęs ir nesiūlė suteikti jokios realios pagalbos (pvz. padėti K. K. slaugyti ir pan.), nėra padaręs realių žingsnių, kad atsiprašytų nukentėjusiųjų ir kitų K. K. artimųjų, nėra atlyginęs nei dalies žalos ir nebandė net tartis dėl bent jos dalinio atlyginimo. Todėl mano, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl K. K. nuoširdaus gailesčio yra nepagrįsta, nes padaryta remiantis vien nuteistojo žodžiais, neįvertinus nuteistojo elgesio po įvykio, kuris akivaizdžiai nepatvirtina nuteistojo teiginio apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Apeliantės nuomone, turėjo būti išsiaiškinti nuteistojo likimo įvykio vietoje motyvai (galbūt nieko bendra neturintys su atgaila ir noru padėti nustatyti byloje tiesą).

253.5.

26Nesutinka su teismo išvada, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantės manymu, yra pagrindas pripažinti, kad nuteistojo atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta aplinkybė, o būtent sunkių pasekmių atsiradimas dėl padarytos veikos arba realios grėsmės nuteistojo gyvybei kilimas. Pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio 40 pastraipoje konstatuota, jog „dėl nuteistojo smurtinių veiksmų kilo „itin sunkios pasekmės“, t. y. sunkesnės pasekmės nei reikalaujama BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte. Taip pat konstatuota, kad dėl nuteistojo smurto kilo reali grėsmė K. K. gyvybei, nes apeliantės sūnų (K. K.) gydantys gydytojai konstatuoja ir byloje esantys duomenys įrodo, kad sūnus iš esmės yra pasmerktas, o biologinė mirtis – tik laiko klausimas.

273.6.

28Apeliantės nuomone, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe galima pripažinti ir aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte, nes nuteistasis būdamas dvejais metais vyresnis už K. K., sportuodamas kovos menus ir dalyvaudamas kovose be taisyklių, buvo jos sūnui autoritetas, turėjo ir darė K. K. įtaką bei piktnaudžiavo jo pasitikėjimu. Tai iš dalies patvirtina D. G. ir liudytojų parodymai apie sportavimą, dalyvavimą kovose be taisyklių ir pan., tai, kad K. K. vyko kaip D. G. draugas, pasitikėjo juo ir tikėjosi išsiaiškinti kilusį nesusipratimą be jokio smurto.

293.7.

30Pasak apeliantės svarbu ir tai, kad D. G. smurtą naudojo viešoje vietoje, šviesiu paros metu. Todėl, pasak apeliantės, nepripažinus, kad nuteistojo atsakomybę sunkina BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, faktas, kad smurtas naudotas viešoje vietoje, esant kitiems žmonėms, patvirtina nuteistojo asmenybės didesnį pavojingumą.

313.8.

32Papildomai pažymį, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į skunde paminėtus padarytos nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kurie rodo nuteistojo asmenybės, o tuo pačiu jo padarytos nusikalstamos veikos didesnį pavojingumo laipsnį. Nurodo, kad nuteistasis į susitikimą su K. K. vyko pastarojo kvietimu, žinodamas, jog K. K. nori paaiškinti L. G. nuotraukos padarymo aplinkybes, žinodamas, kad jis akivaizdžiai fiziškai pranašesnis už K. K., jiems vos susitikus, klastingai sudavė mirtiną smūgį K. K., net nebandydamas išklausyti jo paaiškinimų. Tai, pasak apeliantės, rodo nuteistojo interesus, emocijas, nevaldomą norą atkeršyti, kurį jis laikė svarbesniu už kitų asmenų teises ir interesus. Laiko, kad liko nepagrįstai neįvertinti K. K. parodymai, pasak kurio, pats nuteistasis jam pasakojo, kad „jis gali išjungti bet kurį <...> vienu smūgiu“, yra ne kartą išsakęs norą gatvėje įsivelti į muštynes ir pan. Pasak apeliantės, tai rodo, kad tarpusavio santykių aiškinimasis panaudojant smurtą nuteistajam buvo įprastas elgesys.

333.9.

34Mano, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo paskirta bausmė yra per švelni, paskirta neatsižvelgus į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimo sąlygas, jas netinkamai įvertinus, o 4 metų bausmė galimai parinkta siekiant sudaryti sąlygas taikyti BK 75 straipsnį. Apeliantės teigimu, bausmės tikslai, teisingumo principas nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

353.10.

36Skunde nurodo, kad teismas, nenustatydamas termino žalai atlyginti, nesiėmė priemonių užtikrinti realų priteistos žalos įvykdymą. 3.

37Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. atstovas advokatas Mindaugas Bliuvas apeliaciniame skunde prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, sugriežtinant D. G. paskirtą bausmę - skirti D. G. realią 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę.

384.1.

39Nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu ir jos paskyrimo motyvais . Pasak apelianto, teismas nesivadovavo baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bausmės paskyrimo principais ir tikslais, netinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl D. G. paskyrė neteisingą bausmę. Nurodo, kad teismas apsiribojo tik lakoniškais teiginiais apie nuteistojo D. G. asmenybę, tačiau nepateikė nei vienos išimtinės aplinkybės, kuri D. G. padarytos veikos pavojingumą mažintų tiek, kad jam nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, teismas visiškai nevertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei motyvų ir sukeltų labai sunkių padarinių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2009, 2K-115-648/2016). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-64812016). Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į tai, kad D. G. iš esmės atliko visus būtinus veiksmus, kad sukeltų itin sunkias, negrįžtamas pasekmes - asmens gyvybės atėmimą, į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika sukėlė labai sunkius ir negrįžtamus padarinius, dėl ko nukentėjusiojo K. K. tėvai ir artimieji patiria didžiulius dvasinius ir emocinius išgyvenimus, o taip pat remiantis nurodyta kasacinio teismo praktika bei siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą, šiuo atveju D. G. turėtų būti skiriama griežtesnė bausmė nei pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė.

404.2.

41Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nesutinka su teismo išvada, kad D. G. kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių, kurią grindė teiginiais, kad D. G.: iš įvykio vietos nepasišalino, užtikrino greitą specialių tarnybų atvykimą ir K. K. operatyvios medicininės pagalbos suteikimą. Nurodo, kad šios teismo įvardintos aplinkybės neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Nurodo, jog tai, kad D. G. nepasišalino iš įvykio vietos, niekaip nerodo jo pastangų išvengti sunkesnių padarinių nukentėjusiam asmeniui, nes iš liudytojo T. P. parodymų, bylos rašytinės medžiagos matyti, kad priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis D. G. jokios operatyvios medicininės pagalbos K. K. nesuteikė, specialiųjų tarnybų jis neiškvietė ir neturėjo jokios įtakos šių tarnybų greitesniam atvykimui. Todėl, priešingai nei nuosprendyje nurodo teismas, nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. G. savo aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Dėl to turi būti konstatuota, jog apylinkės teismas visiškai nepagristai nuteistojo D. G. veiksmuose įvardino šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

424.3.

43Pažymi, kad D. G. didesnį pavojingumą rodo kelios aplinkybės: kad smūgį K. K. į gyvybiškai pavojingą vietą - galvos sritį sudavė be jokių pateisinamų priežasčių; tokius tyčinius nusikalstamus veiksmus D. G. atliko vedinas visiškai nereikšmingo motyvo - nepagrįsto pavydo dėl savo merginos veiksmų; tai, kad smūgiuota nukentėjusiajam K. K. į gyvybiškai pavojingą kūno dalį - į galvą, kad smūgis buvo stiprus ir nukentėjusiajam K. K. netikėtas; kad, D. G. ilgą laiką treniravosi sportuodamas kovos meno srityje – kikbokse, todėl, akivaizdu, kad būdamas treniruotas kovos menų srityje bei suduodamas smūgį K. K. į galvos sritį, D. G. suvokė savo smūgio galią bei pavojingumą, suvokė smūgio sudavimo pasekmes, kad gali sunkiai sužaloti K. K.. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgi kitam žmogui į galvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, iš jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr.2K- 30212010, 2K-41-697/2015, 2K-513-697/2015). Teigia, jog asmens, lankiusio vienos iš kovinio sporto šakų - kikbokso treniruotes ir užsiiminėjusiu šia kovinio sporto šaka, smūgiai yra ženkliai pavojingesni nei asmens, neužsiiminėjusio tokia sporto šaka. Todėl D. G., kaip ilgą laiką treniravęsis minėtoje kovinio sporto šakoje, turėjo suprasti ir, akivaizdu, suprato, kad smūgio sudavimas į galvą yra itin pavojingas bei galintis sukelti asmeniui sunkias ir negrįžtamas pasekmes.

444.4.

45Prašo atsižvelgti į tai, kad D. G. suduoto smūgio pasekoje, kaip pažymėta baudžiamosios bylos medžiagoje esančioje 2017-10-27 Teismo medicinos konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. 0247/17, K. K. šiuo metu yra komoje su nepalankia pasveikimo prognoze. Tokią K. K. būseną galima prilyginti socialinei žmogaus mirčiai, nes yra negrįžtami potrauminiai pakitimai galvos smegenų žievėje, branduoliuose bei galvos smegenų kamiene lydimi komos - nesąmoningos būklės, kas rodo, kad yra sutrikusi integruojanti centrinės nervų sistemos veikla. Biologinė organizmo mirtis priklausys nuo slaugos kokybės bei bendros organizmo būklės. Mano, kad remiantis šiomis specialistų išvadomis, turi būti konstatuota, kad dėl D. G. veiksmų faktiškai atimta K. K. gyvybė, nes esanti K. K. būklė prilyginama socialinei mirčiai ir nėra jokios galimybės, kad K. K. pasveiks. Pažymi, jog dėl D. G. nusikalstamais veiksmais padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo K. K. yra nustatytas 0% (nulis procentų) darbingumas, t. y. visiškas nedarbingumas, taip pat nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Taip pat pažymi, kad nors K. K. buvo operuotas, tačiau sužalojimo metu jam buvo stipriai pažeistos smegenys ir operacijos metu nepavyko pašalinti šių padarinių. Per daugiau nei metus laiko nuo įvykusio įvykio, K. K. būklė nei kiek nepagerėjo. Iki šios dienos K. K. gyvybė yra palaikoma tik medicininių preparatų ir medicininės įrangos pagalba, jo būklė vis dar yra kritinė ir toliau tik blogėja. Atsižvelgiant į išdėstytą teigia, kad D. G. tokiais savo veiksmais iš esmės atėmė gyvybę K. K.. Tik ne nuo D. G. priklausančių aplinkybių - K. K. tėvų milžiniškų pastangų išsaugoti savo sūnaus gyvybę, nukentėjusiojo K. K. šiai dienai vis dar nėra ištikusi biologinė mirtis. Tik K. K. tėvai, Ž. K. ir M. K., siekdami išgelbėti sūnaus gyvybę, savo veiksmais ir didžiulėmis pastangomis užkirto kelią atsirasti sunkiausioms pasekmėms - K. K. biologinei mirčiai.

464.5.

47Pasak apelianto, kaltininkui skiriama bausmė kiekvienu atveju turi būti individualizuojama, atsižvelgiant į jo nusikalstama veika sukeltus padarinius, kurie šioje baudžiamojoje byloje iš esmės prilygsta nužudymo nusikalstamos veikos padariniams, todėl mano, kad jog bent jau D. G. skiriama bausmė turėtų maksimaliai priartėti prie Lietuvos teismų praktikoje skiriamų bausmių baudžiamosiose bylose dėl asmens nužudymo.

484.6.

49Nesutinka su teismo sprendimu taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Pažymi, jog įstatymų leidėjas 2017-09-28 įstatymu Nr. XIII-653 šios BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytos nuostatos taikymą susiaurino bei apribojo jos taikymą, numatydamas, kad nuo 2017-10-05, įsigaliojus minėtam įstatymui, bausmės vykdymo atidėjimas nebetaikomas asmenims, nuteistiems už sunkių nusikaltimų padarymą. Toks įstatymo pakeitimas rodo aiškią ir griežtą valstybės politiką, kad asmenims, įvykdžiusiems sunkius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Ir nors veikos, už kurią nuteistas D. G., padarymo metu vis dar galiojo BK 75 straipsnio nuostatos, leidžiančios bausmės vykdymą atidėti ir už sunkų nusikaltimą ne daugiau kaip 4 (keturiems) metams nuteistam asmeniui, tačiau, atsižvelgdamas į įstatymų leidėjo padarytus BK 75 straipsnio pakeitimus, į tai, kad po 3 mėn. nuo nusikalstamos veikos padarymo buvo susiaurintas bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos taikymas, o taip pat ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo padarytas sunkus smurtinis nusikaltimas, sukėlęs sunkiausius padarinius, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas D. G. paskirtos bausmės vykdymą, netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas

504.7.

51Nurodo, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, dėmesį skyrė tik D. G. asmenybei, jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, tačiau visiškai neatsižvelgė į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių - asmens sveikatos ir gyvybės - svarbą, į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad D. G. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, kad buvo sukeltos itin sunkios pasekmės nukentėjusiajam K. K., kurios praktiškai prilygsta asmens gyvybės atėmimui. Nors D. G. yra inkriminuotas BK 135 straipsnis, tačiau jo įvykdytos nusikalstamos veikos pasekmės praktiškai prilygsta asmens gyvybės atėmimui, smurtinio pobūdžio veiksmus atliko asmuo, kuris geriau nei bet kas kitas suvokia smūgio sudavimo pasekmes; smūgio sudavimas įvyko dėl menkavertės priežasties, todėl turi būti padaryta išvada, jog, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

524.8.

53Pažymi, kad nors D. G. yra jauno amžiaus, bei, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis iš dalies pripažino jam pareikštą civilini ieškinį, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nei jaunas nuteistojo amžius, nei siekis atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nėra tokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių asmeniui turėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-115-648/2016). 4.

54Atsiliepimai į skundus nepateikti. Teismo posėdžio metu:

555.1.

56Nuteistojo D. G. gynėjas A. Liutvinskas ir nuteistasis D. G. prašė jų skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų skundus atmesti.

575.2.

58Nukentėjusiojo Ž. K. atstovas advokatas M. Bliuvas palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, o nuteistojo skundą prašė atmesti. Nesutinku su gynybos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėtų vertinti nukentėjusiojo veiksmus susirašinėjime, kad tai buvo kažkoks provokuojantis, konfliktą inicijuojantis elgesys, tai buvo natūralus jauno amžiaus vaikinų bendravimas. Paties kaltininko reakciją laiko visiškai neadekvačia į įvykį ir tai teismas turi įvertinti, kad iš tiesų mažareikšmė aplinkybė dėl panelės, sukėlė tokias nepataisomas pasekmes. Toje dalyje skundą prašau atmesti ir nelaikyti, kad provokuojantis elgesys buvo esmė kilti šiam konfliktui. Nesutiko ir su skundo dalimi dėl neturtinės žalos sumažinimo. Sutiko, kad bausmė, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas būtų sumažinta vienu trečdaliu. Nukentėjusysis Ž. K. palaikė savo atstovo argumentus ir prašymus.

595.3.

60Nukentėjusiosios atstovas advokatas G. Ruseckas palaikė advokato M. Bliuvo argumentus. Prašė nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistojo – atmesti.

615.4.

62Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti iš dalies. Pritaikyti 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir yra kitos būtinosios sąlygos. Prašymą pripažinti nukentėjusiojo elgesį provokuojančiu – atmesti. Taip pat nesutiko, kad skirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra perteklinės. Nukentėjusiųjų skundus prašė atmesti. Nesutiko su nekentėjusiųjų ir jų atstovų pozicija dėl bausmės griežtinimo; dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės panaikinimo.

II.

63Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5.

64Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

656.1.

66Visuose skunduose keliamas bausmės individualizavimo klausimas, nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę ir, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, ją sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prašo peržiūrėti teismo paskirtų įpareigojimų tikslingumą. Nukentėjusieji prašo sugriežtinti bausmę iki 6 metų laisvės atėmimo ir panaikinti BK 75 straipsnio taikymą. Nesutinka su nustatytomis nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (nukentėjusioji su BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų taikymu; nukentėjusiojo atstovas su BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymu). Nukentėjusioji M. K. prašo pripažinti tris nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 3, 6 ir 11 punktuose. Abiejų nukentėjusiųjų manymu, apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo ir veikos pavojingumą, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiajam sužalojimu sukeltus itin sunkius bei negrįžtamus padarinius, kurie, nukentėjusiųjų akimis, prilygsta žmogaus mirčiai.

676.2.

68Nuteistasis skunde prašo nukentėjusiojo elgesį laikyti provokuojančiu, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydžius. Nukentėjusioji M. K. prašo vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi nustatyti terminą žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių 6.

69Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis: 1) kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – iš įvykio vietos nepasišalino, užtikrino greitą specialių tarnybų atvykimą ir K. K. operatyvios medicininės pagalbos suteikimą; 2) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti šią veiką, kadangi iš įvykio vietos nepasišalino, užtikrino pagalbos kvietimą ir policijos informavimą, liko iki atvyks iškviestos tarnybos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

707.1.

71Nukentėjusieji M. K. ir Ž. K. nesutinka su apylinkės tesimo nustatyta D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog D. G. kitais aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių. Nurodo, jog tai, kad D. G. nepasišalino iš įvykio vietos, niekaip nerodo jo pastangų išvengti sunkesnių padarinių nukentėjusiam asmeniui, nes iš liudytojo T. P. parodymų bei bylos rašytinės medžiagos matyti, kad nuteistasis D. G. jokios operatyvios medicininės pagalbos K. K. nesuteikė, specialiųjų tarnybų jis neiškvietė ir neturėjo jokios įtakos šių tarnybų greitesniam atvykimui.

727.2.

73Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kad kaltininkas kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių) konstatavimui svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas, aktyviai veikdamas, stengiasi užkirsti kelią nukentėjusiojo mirčiai. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku (Kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012; 2K-14/2012).

747.3.

75Bylos duomenimis, nuteistasis D. G. realios pagalbos nukentėjusiajam K. K. nesuteikė ir pats naudojo smurtą prieš jį. Iš liudytojo T. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jis prie vaikinų priėjo iš karto po įvykio, matė, kad K. K. nukritus po smūgio, kaltininkas nebėgo, o kvietė K. K. vardu, taip bandydamas prikelti, bet tai nepavykus, tiesiog stovėjo šalia. Taigi, kaltininkas nerodė visiško abejingumo savo nusikalstamos veikos padariniams, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka D. G. veiksmus, bandymą prikelti nuo jo smūgio nukritusį ir sąmonę praradusį bičiulį, vertinti kaip realios pagalbos suteikimą nukentėjusiajam aktyviais veiksmais, todėl šių veiksmų negalima ir pripažinti atitinkančiais lengvinančios atsakomybę aplinkybės sąlygas BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo pripažinta D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, panaikinama, apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarius išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 ir 3 punktai). 7.

76Nukentėjusioji M. K. taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo fakto. Nurodo, jog šios aplinkybės konstatavimui nepakanka pripažinti savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, būtina nustatyti ir antrą sąlygą – nuoširdų gailestį (ne žodžiais, o veiksmais) dėl savo veikos. Tuo tarpu, pasak apeliantės, nuteistasis nuo įvykio dienos iki šiol nėra pasidomėjęs K. K. būkle, nėra suteikęs ir nesiūlė suteikti jokios realios pagalbos (pvz. padėti K. K. slaugyti ir pan.), nėra padaręs realių žingsnių, kad atsiprašytų nukentėjusiųjų ir kitų K. K. artimųjų, nėra atlyginęs nei dalies žalos ir nebandė net tartis dėl bent jos dalinio atlyginimo.

778.1.

78Su šiuo nukentėjusiosios argumentu apygardos teismas nesutinka. Viena iš BK 59 straipsnyje numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to.

798.2.

80Teismų praktikoje ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tokia tik tada, jeigu kaltininkas prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas nėra savanoriškas (kasacinė plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-464/2005 ir kitos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014).

818.3.

82Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, D. G. nuo pat pradžių nevengė atsakomybės, prisipažino, apklausiamas teisme išreiškė nuoširdų gailestį, kuriuo vis gi teisėjų kolegija neabejoja. Tai, jog D. G. nesugeba prieiti prie nukentėjusiosios, ar nuvykti į ligoninę ir padėti prižiūrėti komoje esantį K. K., nereiškia, jog asmuo nuoširdžiai dėl savo veiksmų nesigaili. Pati nukentėjusioji yra nurodžiusi, kad D. G. buvo atėjęs su mama ir atrodė labai išsigandęs. Jo gailestį dėl įvykio rodo ir jo reakcija iš karto po įvykio, kurią apibūdino liudytojas T. P. ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltininkas, K. K. po smūgio nukritus, bandė atgaivinti K. K. (šaukė vardu, taip bandydamas prikelti), vėliau tiesiog laikė jo galvą, o nepavykus atgaivinti - stovėjo šalia. Be to, D. G. nuo pat pradžių atsakomybės nevengė. Teisėjų kolegijos nuomone, esant šioms aplinkybėms, D. G. išreikštą gailestį galima buvo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tai apylinkės teismas pagrįstai ir padarė. 8.

83Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas nukentėjusiosios M. K. reikalavimas pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent, kad veiką D. G. padarė iš chuliganiškų paskatų. Prašo atsižvelgti į tai, kad smūgis suduotas net nespėjus nukentėjusiajam nieko pasakyti, viešoje vietoje, dienos metu, aplinkui esant kitiems žmonėms. Sprendžiant ar yra pagrindas konstatuoti, kad kaltininkas nusikalstamą veiką padarė iš chuliganiškų paskatų, svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti viešoje vietoje ir sutrikdę viešąją tvarką, ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Nors D. G. nusikalstamą veiką padarė viešoje vietoje, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis veikė chuliganiškų paskatų vedinas, norėjo parodyti nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams. Iš jo parodymų matyti, kad jis nesitikėjo tokių sunkių padarinių nukentėjusiajam, iš kart po suduoto smūgio nutraukė neteisėtus veiksmus ir siekė atgaivinti nukentėjusįjį, niekur nuo jo nesitraukė. Be to, esant pagrindui konstatuoti D. G. veikus iš chuliganiškų paskatų, jo nusikalstama veika būtų kvalifikuotos sudėties, tačiau kaltinime chuliganiškos paskatos D. G. nėra inkriminuotos ir byloje nebuvo pareikštas prašymas keisti kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, šis nukentėjusiosios skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 9.

84Netenkinamas ir nukentėjusiosios M. K. prašymas pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažinti D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad smūgis suduotas nepilnamečiui, kuriam kaltininkas buvo autoritetas.

8510.1.

86BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę sunkina aplinkybė, kai veika padaryta <...> nepilnamečiui asmeniui, pasinaudojus jo priklausomumu ar piktnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka.

8710.2.

88Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis nebuvo priklausomas nuo nuteistojo, taip pat nebuvo piktnaudžiaujama nukentėjusiojo pasitikėjimu, nuteistojo autoritetu ar įtaka. Bylos duomenimis, būtent nukentėjusysis pasiūlė kaltininkui susitikti ir pakalbėti, pastarasis jo neįkalbinėjo. Iš liudytojo K. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog K. K. nusprendė eiti susitikti su kaltininku ir paaiškinti fotonuotraukos padarymo aplinkybes, suprasdamas, kad kaltininkas yra itin pavydus ir, kad jo elgesys gali būti neprognozuojamas, atsisakė liudytojo pasiūlymo eiti kartu, nors šis nurodė, jog jam neramu dėl galimos D. G. reakcijos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistojo D. G. veiksmuose nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vien dėl to, kad įvykio metu K. K. buvo nepilnametis, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje taip pat vertinamas kaip nepagrįstas ir netenkinamas. 10.

89Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. BK 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Šiuo atveju nuteistojo D. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, pagal kurį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Taigi, sunkiai sutrikdyta sveikata, realiai gresiančia gyvybei, yra būtinasis minėtame baudžiamojo įstatymo straipsnyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis. BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte išdėstyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių arba kilo reali grėsmė nukentėjusio asmens gyvybei. Analizuojant aptariamų BK straipsnių nuostatų turinį, darytina išvada, kad sunkių padarinių atsiradimas dėl padarytos veikos, tame tarpe reali grėsmė gyvybei, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė negali būti pripažintas padarius BK 135 straipsnyje numatytą nusikaltimą, nes BK 60 straipsnio 1 dalies 11 punkte įvardyti padariniai visada atsiranda sunkiai sutrikdžius kitam asmeniui sveikatą ir įstatymų leidėjas atsižvelgė į tokią aplinkybę, nustatydamas sankcijos dydį. Todėl ir šioje dalyje apeliacinis skundas įvertinamas kaip nepagrįstas, todėl atmetamas. Dėl bausmės 11.

90Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistasis ginčija bausmės individualizavimo klausimą. D. G., nesutikdamas su paskirta bausme nurodo, kad teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, apsiribojo tik D. G. veiksmų ir asmenybės vertinimu, tačiau nutylėjo kitas bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingas aplinkybes. Pasak D. G., teismas nevertino įvykio kilimo priežasčių, o būtent nukentėjusiojo elgesio, kuris, pasak D. G., vertintinas kaip neatsakingas, provokuojantis, įžeidžiantis ir neabejotinai prieštaraujantis bendravimo ir draugiškumo normoms. Prašo skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę - 3 metus laisvės atėmimo ir, pritaikius BK 641 straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant D. G. tęsti darbą, o įstojus į aukštąją mokyklą tęsti mokslą. Kitus apylinkės teismo skirtus įpareigojimus panaikinti. 12.

91Nukentėjusieji prašo D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sugriežtinti. Mano, jog paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per švelni, nepagrįstai pritaikytas BK 75 straipsnis, o bausmės tikslai ir teisingumo principas negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliantų nuomone, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrą, šiuo atveju D. G. turėtų būti skiriama reali 6 metų laisvės atėmimo bausmė. 13.

92Nukentėjusioji M. K. nurodo, jog buvo netinkamai įvertintas D. G. asmenybės pavojingumas, neatsižvelgta į nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kurie didina veikos pavojingumą, o būtent: kad nuteistasis į susitikimą su K. K. vyko pastarojo kvietimu, žinodamas, jog K. K. nori paaiškinti L. G. nuotraukos padarymo aplinkybes, žinodamas, kad jis akivaizdžiai fiziškai pranašesnis už K. K. ir kuris, jiems vos susitikus, klastingai sudavė mirtiną smūgį K. K., net nebandydamas išklausyti jo paaiškinimų; į K. K. parodymus, pasak kurio, pats nuteistasis jam pasakojo, kad „jis gali išjungti bet kurį <...> vienu smūgiu“, yra ne kartą išsakęs norą gatvėje įsivelti į muštynes ir pan. Pasak apeliantės, tai rodo, kad tarpusavio santykių aiškinimasis panaudojant smurtą nuteistajam buvo įprastas elgesys. 14.

93Nukentėjusysis Ž. K. ir jo atstovas advokatas M. Bliuvas taip pat mano, kad buvo netinkamai įvertintas D. G. ir jo padarytos veikos pavojingumas ir todėl buvo paskirta neteisinga bausmė. Nurodo, kad teismas apsiribojo tik lakoniškais teiginiais apie nuteistojo D. G. asmenybę, tačiau nepateikė nei vienos išimtinės aplinkybės, kuri D. G. padarytos veikos pavojingumą mažintų tiek, kad jam nebūtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Be to, teismas visiškai nevertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių bei motyvų ir sukeltų labai sunkių padarinių. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuota, kad proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2009, 2K-115-648/2016). Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, svarbi ir kaltininko bei nukentėjusiojo teisėtų interesų pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-64812016). Nurodo, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, dėmesį skyrė tik D. G. asmenybei, jo atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, tačiau visiškai neatsižvelgė į baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių - asmens sveikatos ir gyvybės - svarbą, į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad D. G. padarė sunkų smurtinį nusikaltimą, kad buvo sukeltos itin sunkios pasekmės nukentėjusiajam K. K., kurios praktiškai prilygsta asmens gyvybės atėmimui. Smurtinio pobūdžio veiksmus atliko asmuo, kuris geriau nei bet kas kitas suvokia smūgio sudavimo pasekmes; smūgio sudavimas įvyko dėl menkavertės priežasties, todėl, apelianto nuomone, bausmės tikslai šiuo atveju nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėjo, kad nors D. G. yra jauno amžiaus, bei, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jis iš dalies pripažino jam pareikštą civilini ieškinį, tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nei jaunas nuteistojo amžius, nei siekis atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą nėra tokios reikšmingos aplinkybės, dėl kurių asmeniui turėtų būti taikoma BK 75 straipsnio 1 dalis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-115-648/2016). 15.

94BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 10 metų (vidurkis 5 metai 1,5 mėnesio). Apylinkės teismo sprendimu D. G. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. 16.

95Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014). ???Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). 17.

96Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustaytas apylinkės teismo, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų interesai būtų labiau užtikrinti, jei D. G. būtų paskirta griežtesnė (ilgesnio termino) laisvės atėmimo bausmė už šią nusikalstamą veiką. Tokios išvados nepaneigia kasaciniame skunde akcentuojamos galimos D. G. charakterio ypatybės (impulsyvumas, pavydumas ir pan.), kovos menų įvaldymo lygis ir dėl smurto atsiradusios neigiamos pasekmės nukentėjusiajam. Šios išvados nekeičia ir tai, kad viena D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių panaikinta (žr. 7 punktą). Todėl konstatuotina, kad D. G. bausmės dydis už padarytą nusikalstamą veiką nustatytas laikantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų. Ši bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir todėl neteisinga. 18.

97Pažymėtina, jog taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ar atidedant bausmės vykdymą bus pasiektas teisingumo principo įgyvendinimas. 19.

98BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015-03-23 iki 2017-10-06) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste. Tokią išvadą teismas gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi ir skiriant bausmes, reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas bei siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-567/2006, 2K-451/2012, 2K-315/2013, 2K-213/2014). 20.

99Apylinkės teismas nusprendė atidėti paskirtos bausmės vykdymą, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, kad D. G. nusikalto pirmą kartą, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kaltę ir objektyvius neteisėtos veikos požymius pripažino, dirbantis, pripažino iš dalies pareikštą byloje civilinį ieškinį. 21.

100Teisėjų kolegija šiam apylinkės teismo sprendimui nepritaria, nes be asmenį charakterizuojančių duomenų turi būti įvertintas ir nusikaltimo pobūdis, nusikaltimo padarymo aplinkybės, nusikalstama veika sukeltos pasekmės, nukentėjusių asmenų interesai ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų ir jų atstovų argumentais, kad nagrinėjamu atveju neįvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybių bei dėl panaudoto smurto atsiradusių pasekmių dydžio, buvo nepagrįstai suteiktas prioritetas kaltininko interesams, iš esmės ignoruojant nukentėjusiųjų interesą, kad kaltas asmuo būtų teisingai nubaustas. 22.

101Nusikaltimu buvo padarytos iš esmės negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam, kurias K. K. tėvai prilygina sūnaus mirčiai. Tik medikų dėka palaikoma jų sūnaus gyvybė iki šiol nėra nutrūkusi. Pažymėtina, jog į šias aplinkybes sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą negalima neatsižvelgti. Bylos duomenimis K. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, vedamas pavydo. Nusikaltimu padaryta itin didelė fizinė žala nukentėjusiam asmeniui, pasekmės nepataisomos ir, teisėjų kolegijos nuomone, jos didesnės, nei nustatoma panašaus pobūdžio bylose. Bylą nagrinėjant apygardos teisme buvo nuspręsta atlikti ekspertizę dėl K. K. sveikimo perspektyvos, sužalojimų vertinimo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019-03-26 ekspertizė patvirtina, jog K. K. sveikatos būklė 2019 m. birželio, praėjus 2 metams po įvykio išlieka sunki. Joje nurodyta, jog nesant konstatuotai smegenų mirčiai ir nesant nutrūkusiai kraujotakai bei savarankiškam kvėpavimui (K. K. kvėpuoja savarankiškai per tracheostominį vamzdelį) K. K. būklės negalima apibūdinti kaip žmogaus mirties, tačiau K. K. pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų. Nurodyta, jog yra minimali tikimybė, kad K. K. pilnai atgaus sąmonę, taps socialiai veiksnus, neturės motorinių ar kitų fizinių sutrikimų. K. K. iki šiol naudojamas tracheostominis vamzdelis reikalingas bronchų sekretui atsiurbti dėl paciento savarankiško atsikosėjimo funkcijos nepakankamumo be vamzdelio, esant ilgalaikei komai. Tracheostominio vamzdelio pašalinimas pacientui sukeltų komplikacijas: hipostatini / aspiracinį plaučių uždegimą, progresuojantį kvėpavimo nepakankamumą pasibaigiantį mirtimi (t. 3, b. l. 173-176). 23.

102Kaip jau minėta, skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei įvertinti veikos pavojingumą, kuris nustatomas remiantis daugeliu nusikalstamos veikos padarymo faktorių. Veikos pavojingumą lemia ne tik kėsinimosi objektas ir dalykas, tačiau ir veikos padarymo būdas, kaltės forma, bei nusikaltimo subjekto ypatumai. Baudžiamosios bylos duomenimis, D. G. jau prieš susitinkant su K. K. iš savo merginos, liudytojos M. L. G., žinojo apie nuotraukos padarymo aplinkybes, apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad K. K. telefonu teigė esantis ramus, žinojo dėl ko K. K. ateina su juo pasikalbėti, tačiau pastarajam priėjus, net nepaklausęs ir nesulaukęs paaiškinimo, iš karto smūgiavo į galvą. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, D. G., būdamas gerai treniruotas kovos menų srityje, suvokė (tai patvirtina ir liudytojo K. K. parodymai), kad treniruoto kovos menuose asmens smūgiai yra ženkliai pavojingesni, tuo tarpu suduodamas smūgį į svarbią gyvybei ir sveikatai vietą – galvos sritį, nevaldė savo treniruoto smūgio sudavimo eigos ir jėgos. Nors nekonkretizuodamas padarinių jis galėjo nenorėti nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau būdamas abejingas dėl tokio sveikatos sutrikdymo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Visa tai rodo, kad D. G. elgesys buvo kryptingas ir tikslingas, suduotas siekiant pademonstruoti savo fizinį pranašumą ir tam tikra prasme „baudžiant“ nukentėjusįjį, demonstruojant nepagarbą jam. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų ir jų atstovų skundo teiginiais, jog šios aplinkybės didina veikos pavojingumą. 24.

103Be to, priešingai nei nurodo skunde D. G., nėra pagrindo išvadai, kad smūgis buvo suduotas staiga, nesusivaldžius, nukentėjusiajam išprovokavus, nes po nuotraukos gavimo buvo praėję apie pusvalandį, prieš tai jis iš savo merginos gavo paaiškinimą dėl nuotraukos padarymo aplinkybių ir patikinimą, jog tarp jos ir K. K. seksualinio pobūdžio santykių nebuvo, jis iš K. K. žinojo kokiu tikslu susitinkama, o smūgis suduotas pastarajam tik priėjus, nespėjus nieko pasakyti. 25.

104Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, į padarytos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes į sukeltus padarinius, konstatuoja, jog sprendimas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas šiuo atveju neatitiktų BK 41 straipsnyje, 54 straipsnyje ir kituose BK straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei bei neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir sprendimas atsidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą naikinamas, tuo pačiu tikslinamas kardomosios priemonės panaikinimo laikas (BPK 139 straipsnio 3 dalis) bei į bausmės laikotarpį įskaitomas laikino sulaikymo laikas (140 straipsnio 4 ir 9 dalys). 26.

105Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam nepritaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Su šiuo skundo argumentu sutinkama, nes byla apylinkės teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltininkui visiškai pripažįstant savo kaltę, todėl apylinkės teismas privalėjo taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas ir apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (NPK 328 straipsnio 1 punktas). Dėl neturtinės žalos 27.

106Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo, iš D. G. priteista: M. K. ir Ž. K. po 100 000 Eur (buvo prašyta po 200 000 Eur), G. K. – 50 000 Eur (buvo prašyta 100 000 Eur), V. B. – 25 000 Eur (buvo prašyta 50 000 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Iš viso 275 000 Eur. Taip pat buvo tenkintas visiškai ieškinys dėl 24 488,90 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltininko. 28.

107Nuteistasis neginčija, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tik nesutinka su nustatytų jos dydžiu kiekvienam iš nukentėjusiųjų ir bendrai, skaičiuojant su priteista turtine žala, kuri ateityje gali didėti. Skunde prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydžius. Iš jo M. K. ir Ž. K. priteisti kiekvienam po 40 000 Eur, G. K. – 15 000 Eur, V. B. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad teismo priteista žala nukentėjusiesiems, kuri bendrai siekia 279 488,10 Eur (275 000 Eur sudaro neturtinė žala), atsižvelgiant į Lietuvos ekonomines realijas, yra nepakeliama finansinė našta D. G. nepaliekanti jokios perspektyvos. 29.

108Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). 30.

109Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). 31.

110Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais (šiuo atveju dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo), esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio (šiuo atveju – sužaloto) asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės (šiuo atveju – sveikatos sunkaus sužalojimo) atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju (šiuo atveju – komoje esančiu asmeniu) ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). 32.

111Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. 33.

112Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Vis tik, teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). 34.

113Be to, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). 35.

114Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusiesiems, sunkiai sužaloto asmens mamai, tėčiui, seseriai ir močiutei neabejotinai padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams dėl tėvų, sesers ir močiutės artimo ryšio su sužalotu K. K.. Jos byloje nėra ginčijamos, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisakoma ir jomis vadovaujamasi. Papildomai pažymėtina, kad K. šeimoje buvo puoselėjami darnūs santykiai, tėvai turėjo pagrįstų ateities lūkesčių dėl esamo tarpusavio glaudaus ryšio su sūnumi. Nukentėjusiųjų patirti dvasiniai ir emociniai išgyvenimai realūs, o neturtinė žala pasireiškia atimta galimybe bendrauti, kartu leisti laiką, matyti kaip vaikas auga ir pan., bei nuolat patiriamais neigiamais emociniais išgyvenimais, matant kaip keičiasi vaiko kūnas, o palankių prognozių dėl fizinės būklės pagerėjimo – nėra. 36.

115Dėl tyčinių kaltininko veiksmų sunkiai sužalota nepilnamečio sveikata, kuris jau daugiau nei dvejus metus yra komoje, jo pasveikimo (sąmonės atgavimo, savarankiško apsitarnavimo) prognozės yra mažai tikėtinos dėl pakankamai didelės apimties galvos smegenų negrįžtamų pažeidimų. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį minėtiems asmenims, be jų artimo ryšio su sužalotuoju, apylinkės teismas įvertino K. K. sužalojimo aplinkybes, tai, kad tai įvyko staiga ir netikėtai, K. K. dabartinę sveikatos būklę ir nepalankią pasveikimo prognozę, nustatytą visišką nedarbingumą ir specialųjį nuolatinės slaugos poreikį. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, kad dėl sūnaus dabartinės būklės, kurią galima prilyginti socialinei žmogaus mirčiai, K. K. tėvai, nukentėjusieji M. K. ir Ž. K., nuolat jį tokį matydami, patiria sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją bei nuolatinį stresą. D. G. neteisėti veiksmai stipriai paveikė nukentėjusiųjų šeimos gyvenimą. Dėl brolio mirties psichologinę traumą patyrė ir jo jaunesnioji sesuo G. K. (jai būtinos psichologo konsultacijos) bei K. K. močiutė, kuri padėjo auginti K. K., nuolat rūpindavosi juo. 37.

116Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo precedentai. Teismų praktika dėl sunkaus sveikatos sužalojimo labai įvairi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, kai nukentėjusiajam sužalojama galva, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 745 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-424/2012, 2K-454/2014, 2K-364-696/2015) iki 11 585 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-677/2015). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-181/2010, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Tačiau šioje byloje sunkaus sveikatos sutrikdymo mastas nėra tapatus minėtiems atvejams, nes dėl sužalojimo atsiradusi grėsmė K. K. gyvybei neišnyko nepaisant dėtų gydytojų pastangų ir mažai tikėtina, kad situacija pasikeis į geresnę pusę. Tai leido apylinkės teismui nukrypti nuo formuojamos teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos dydžius bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Vis gi, teisėjų kolegijos nuomone, priteista neturtinė žala nukentėjusiesiems yra pernelyg didelė ir prasilenkia su realiomis galimybėmis ją kaltininkui atlyginti bei viršija nustatytus neturtinės žalos dydžius nukentėjusio asmens mirties (žūties) atveju (žr. 2K-368-942/2016, kurioje dukrai dėl tėvo mirties priteista 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; byloje Nr. 2K-437-696/2016 motinai priteista 23 169 Eur, tėvui 23 169 Eur, sutuoktinei 28 985 Eur; dukrai 28 985 Eur neturtinei žalai atlyginti; byloje Nr. 2K-167-719/2018 motinai priteista 11 000 Eur, seseriai 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti). 38.

117Be to, teisėjų kolegijos nuomone, priteisiant žalą negalima ignoruoti ir Lietuvoje esančių valstybės ekonominių bei darbo užmokesčio bei gyvenimo lygio sąlygų (vidutinis darbo užmokestis 2019 m. antrą ketvirtį buvo 817,80 Eur, pagrindas. https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai) ir realios galimybės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalą. Kasacinio teismo pažymima, jog atlyginant dėl gyvybės atėmimo (šiuo atveju dėl sunkaus sveikatos sužalojimo) padarytą žalą siekiama ne tik nukentėjusiųjų visiškos satisfakcijos, bet ir socialinio kompromiso, t. y. nukentėjusių ir atsakingo už žalą asmens interesų derinimo, įvertinant ir tai, kad žalos atlyginimo prievolė atsakingam asmeniui nebūtų neprotinga ir realiai neįvykdoma (Kasacinio teismo nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019). 39.

118Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas bei nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi konkrečiais neturtinės žalos dydį pagrindžiančiais kriterijais: ieškovų santykiais su sužalotuoju, jų ryšių pobūdžiu, kokybe ir intensyvumu, nuoširdumu ir pastovumu, giminystės laipsniu, pasekmėmis ieškovų savijautai, psichologiniais padariniais, taip pat teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose, kuriose dėl nusikalstamos veikos kilę padariniai (asmenų mirtis) yra iš esmės artimi esantiems šioje byloje ir teisėjų kolegijos nuomone gali būti pavyzdžiu sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą šioje byloje, taip pat į priteistą turtinės žalos dydį (24 488,90 Eur), sprendžia, jog apylinkės teismo nustatyti neturtinės žalos dydžiai yra per dideli, neatitinka teisingumo ir protingumo bei proporcingumo kriterijų, todėl šioje dalyje nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies ir iš jo M. K. ir Ž. K. priteisiama po 40 000 Eur, G. K. – 10 000 Eur, V. B. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). 40.

119Nukentėjusioji prašė vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi nustatyti terminą žalai atlyginti. Pasak nukentėjusiosios, teismas, nenustatydamas termino žalai atlyginti, nesiėmė priemonių užtikrinti realų priteistos žalos įvykdymą. 41.

120BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė „Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas“ gali būti skiriama tik BK 67 straipsnyje numatytais atvejais, tame tarpe kai yra pritaikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas (BK 67 straipsnio 2 dalis). BK 67 straipsnio 3 dalyje išvardinti atvejai, kai baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skirta su bausme. Tai: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. Taigi, pagal esamą teisinį reglamentavimą, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 69 straipsnyje, negali būti skiriama, todėl šis reikalavimas atmetamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų 42.

121Nukentėjusioji M. K. prašė priteisti jai iš kaltininko išlaidas už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pateikė pinigų priėmimo kvitą (t. 3, b. l. 127), kuriame nurodyta, jog ji atstovui už atstovavimą, dokumento surašymą bei patarimą sumokėjo 2 000 Eur. 43.

122Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje turi būti apmokėtos. Taigi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).??? Sprendžiant, ar yra pagrindas priteisti visą prašomą atstovavimo išlaidų sumą, turi būti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). 44.

123Nukentėjusioji apeliaciniame skunde kėlė keturis reikalavimus, vienas iš jų tenkintas (dėl realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo), vieno atsisakė (dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį), du atmesti kaip nepagrįsti (dėl laisvės atėmimo bausmės padidinimo ir dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo). Taip pat skundą buvo padavęs ir kaltinamasis, kurio du reikalavimai (dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo bei dėl BK 641 straipsnio taikymo) iš keturių patenkinti. Apeliacinis procesas vyko žodinio proceso tvarka, buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas. Teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas, pateikė nuomonę dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų. 45.

124Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjami priešingų šalių apeliaciniai skundai, į apeliacinių skundų apimtis, apeliacinių skundų išnagrinėjimo rezultatus, bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio trukmę, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas priteisti proceso išlaidas yra pagrįstas, tačiau prašoma priteisti išlaidų suma (2 000 Eur) nėra proporcinga, todėl ji mažintina iki 600 Eur.

125Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

126pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendį.

127Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pripažinta D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

128Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pritaikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas D. G. atidėtas 3 metams, įpareigojant D. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai susiję su darbu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei pirmus šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

129Pritaikyti D. G. BK 641 straipsnį ir jam paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

130Į bausmė laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį - 2 paras.

131Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. sulaikymo bausmei atlikti dienos.

132Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus atlikti bausmę.

133Sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistą neturtinę žalą: M. K. ir Ž. K. iki 40 000 Eur (keturiasdešimties tūkstančių eurų); G. K., atstovaujamai M. K. ir Ž. K., iki 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur, pinigus pervedant į G. K. vardu atidarytą sąskaitą; V. B. iki 10 000 (dešimties tūkstančių) Eur.

134Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K. priteisti 600 (šešis šimtus) Eur turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti.

135Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendį palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtos bausmės vykdymas... 4. Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš D. G.... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. G. nuteistas už... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. G. ir jo gynėjas advokatas Adomas... 8. 2.1.... 9. Nesutikdamas su paskirta bausme, nurodo, kad teismas, spręsdamas skirtinos... 10. 2.2.... 11. Taip pat nurodo, kad teismas dėl suklydimo jam nepritaikė BK 641 straipsnio... 12. 2.3.... 13. Teigia, kad teismas, pritaikęs BK 75 straipsnį, paskyrė netinkamas... 14. 2.4.... 15. Mano, kad teismo priteista žala nukentėjusiesiems, kuri bendrai siekia 279... 16. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti... 17. 3.1.... 18. Apeliantės nuomone, teismo netinkamas bausmės paskyrimas D. G. pasireiškė... 19. 3.2.... 20. Taip pat apeliantės nesutinka su teismo nustatytomis nuteistojo atsakomybę... 21. 3.3.... 22. Nesutikdama su BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos atsakomybę... 23. 3.4.... 24. Apeliantės nuomone, nebuvo pagrindo pripažinti, kad nuteistojo atsakomybę... 25. 3.5.... 26. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra nuteistojo atsakomybę sunkinančių... 27. 3.6.... 28. Apeliantės nuomone, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe galima... 29. 3.7.... 30. Pasak apeliantės svarbu ir tai, kad D. G. smurtą naudojo viešoje vietoje,... 31. 3.8.... 32. Papildomai pažymį, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į skunde... 33. 3.9.... 34. Mano, kad atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, teismo paskirta bausmė yra... 35. 3.10.... 36. Skunde nurodo, kad teismas, nenustatydamas termino žalai atlyginti, nesiėmė... 37. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo Ž. K. atstovas advokatas Mindaugas... 38. 4.1.... 39. Nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžiu ir jos... 40. 4.2.... 41. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino nuteistojo baudžiamąją... 42. 4.3.... 43. Pažymi, kad D. G. didesnį pavojingumą rodo kelios aplinkybės: kad smūgį... 44. 4.4.... 45. Prašo atsižvelgti į tai, kad D. G. suduoto smūgio pasekoje, kaip pažymėta... 46. 4.5.... 47. Pasak apelianto, kaltininkui skiriama bausmė kiekvienu atveju turi būti... 48. 4.6.... 49. Nesutinka su teismo sprendimu taikyti nuteistajam BK 75 straipsnį ir atidėti... 50. 4.7.... 51. Nurodo, kad teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą,... 52. 4.8.... 53. Pažymi, kad nors D. G. yra jauno amžiaus, bei, kaip nurodoma skundžiamame... 54. Atsiliepimai į skundus nepateikti. Teismo posėdžio metu:... 55. 5.1.... 56. Nuteistojo D. G. gynėjas A. Liutvinskas ir nuteistasis D. G. prašė jų... 57. 5.2.... 58. Nukentėjusiojo Ž. K. atstovas advokatas M. Bliuvas palaikė savo skundą ir... 59. 5.3.... 60. Nukentėjusiosios atstovas advokatas G. Ruseckas palaikė advokato M. Bliuvo... 61. 5.4.... 62. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo skundą tenkinti iš dalies. Pritaikyti... 63. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 5.... 64. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio... 65. 6.1.... 66. Visuose skunduose keliamas bausmės individualizavimo klausimas, nuteistasis... 67. 6.2.... 68. Nuteistasis skunde prašo nukentėjusiojo elgesį laikyti provokuojančiu,... 69. Apylinkės teismas konstatavo, jog kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvina tai,... 70. 7.1.... 71. Nukentėjusieji M. K. ir Ž. K. nesutinka su apylinkės tesimo nustatyta D. G.... 72. 7.2.... 73. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos... 74. 7.3.... 75. Bylos duomenimis, nuteistasis D. G. realios pagalbos nukentėjusiajam K. K.... 76. Nukentėjusioji M. K. taip pat nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta... 77. 8.1.... 78. Su šiuo nukentėjusiosios argumentu apygardos teismas nesutinka. Viena iš BK... 79. 8.2.... 80. Teismų praktikoje ši BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę... 81. 8.3.... 82. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, D. G. nuo pat... 83. Taip pat atmetamas kaip nepagrįstas nukentėjusiosios M. K. reikalavimas... 84. Netenkinamas ir nukentėjusiosios M. K. prašymas pagal BK 60 straipsnio 1... 85. 10.1.... 86. BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę sunkina... 87. 10.2.... 88. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusysis nebuvo priklausomas nuo... 89. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies... 90. Tiek nukentėjusieji, tiek nuteistasis ginčija bausmės individualizavimo... 91. Nukentėjusieji prašo D. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę... 92. Nukentėjusioji M. K. nurodo, jog buvo netinkamai įvertintas D. G. asmenybės... 93. Nukentėjusysis Ž. K. ir jo atstovas advokatas M. Bliuvas taip pat mano, kad... 94. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas iki 10... 95. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisingumo principas, kuriuo vadovaujamasi... 96. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui... 97. Pažymėtina, jog taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės... 98. BK 75 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2015-03-23 iki 2017-10-06)... 99. Apylinkės teismas nusprendė atidėti paskirtos bausmės vykdymą,... 100. Teisėjų kolegija šiam apylinkės teismo sprendimui nepritaria, nes be... 101. Nusikaltimu buvo padarytos iš esmės negrįžtamos pasekmės nukentėjusiajam,... 102. Kaip jau minėta, skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į nusikalstamos... 103. Be to, priešingai nei nurodo skunde D. G., nėra pagrindo išvadai, kad... 104. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą, į padarytos veikos... 105. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai jam nepritaikė BK 641... 106. Skundžiamu nuosprendžiu iš dalies patenkinus nukentėjusiųjų ir civilinių... 107. Nuteistasis neginčija, kad nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos... 108. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė... 109. Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio... 110. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais (šiuo... 111. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 112. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą... 113. Be to, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms,... 114. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad... 115. Dėl tyčinių kaltininko veiksmų sunkiai sužalota nepilnamečio sveikata,... 116. Kaip minėta, nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo... 117. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, priteisiant žalą negalima ignoruoti ir... 118. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas bei nustatytas aplinkybes,... 119. Nukentėjusioji prašė vadovaujantis BK 69 straipsnio 3 dalimi nustatyti... 120. BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė „Turtinės žalos... 121. Nukentėjusioji M. K. prašė priteisti jai iš kaltininko išlaidas už... 122. Viena iš nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese... 123. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde kėlė keturis reikalavimus, vienas iš... 124. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad buvo nagrinėjami priešingų... 125. Apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 126. pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendį.... 127. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pripažinta D. G. atsakomybę... 128. Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje pritaikytas BK 75 straipsnis ir... 129. Pritaikyti D. G. BK 641 straipsnį ir jam paskirtą 4 (ketverių) metų... 130. Į bausmė laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį - 2... 131. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. G. sulaikymo bausmei atlikti dienos.... 132. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti... 133. Sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistą neturtinę... 134. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. K. priteisti 600 (šešis šimtus)... 135. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-05 nuosprendį palikti...