Byla 1A-123-354/2018
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. B. perduotas O. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B., jo gynėjui advokatui Algirdui Milašauskui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B., jos atstovui advokatui Sauliui Alysui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B., jos atstovui advokatui Modestui Švažui, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir A. B. perduotas O. B. atsakomybei pagal laidavimą 2 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

3A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 8 MGL dydžio, t. y. 400 Eur, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

4Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies, iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) O. B. priteista 14350 Eur, A. B. – 9900 Eur, A. B. – 10000 Eur, S. B. – 13547 Eur neturtinės žalos atlyginimui. S. B. priteista 100 Eur turtinės žalos atlyginimui iš civilinės atsakovės ADB (duomenys neskelbtini).

5Iš A. B. priteista 200 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

8

  1. A. B. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 5 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 15.22 val., (duomenys neskelbtini), nelygiareikšmių (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VOLVO FM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba KUMLIN ATU3-30, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 127 ir 154 punktų reikalavimus, tai yra, artėdamas šalutiniu keliu prie pagrindinio kelio nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nesulėtino greičio ir nesustojo (KET 127 p.), neįsitikino, jog įvažiuoti į sankryžą yra saugu, ir nedavė kelio pagrindiniu keliu iš kairės pusės atvažiuojančiam automobiliui VW POLLO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. B. (KET 154), ir dėl to automobiliai susidūrė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio VW POLLO keleivis R. B. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tą pačią dieną, 18.50 val., mirė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.

9II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

10

  1. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas nukentėjusiosios S. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. B. priteisti 24 547 eurus neturtinės žalos atlyginimui bei iš A. B. priteisti apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas.
    1. Skunde nurodoma, kad vyro netektis apeliantei sukėlė didžiulį neigiamą poveikį. Priteista neturtinės žalos kompensacija yra per maža ir neproporcinga dėl A. B. nusikalstamų veiksmų patirtam vyro praradimui. Teigiama, jog teismas tinkamai neįvertino visų reikšmingų neturtinei žalai nustatyti aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, kad teismas iš esmės vadovavosi tik tomis bylai reikšmingomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis neturtinės žalos kompensacijos dydis mažintinas, o aplinkybės, dėl kurių ši kompensacija galėjo ir turėjo būti didinama, liko tinkamai neįvertintos.
    2. Be to, S. B. skunde pažymi, jog nebuvo deramai įvertinta tai, kad eismo įvykio padariniai – jos sutuoktinio R. B. žūtis – yra negrįžtami, kad ji neteko ne tik maitintojo, bet ir artimo, mylimo žmogaus, su kuriuo santuokoje išgyveno 35 metus, kūrė šeimą, vedė bendrą ūkį, susilaukė dviejų vaikų. Apeliantės teigimu, dėl vyro netikėtos mirties ji išgyveno ir dabar išgyvena didelį dvasinį skausmą, sielvartą, didelį nerimą dėl ateities, ją slegia vienatvė ir liūdesys, likusi viena jaučiasi nesaugi. Nurodo, jog pažeisti jos gyvenimo interesai, liko neįgyvendinti planuoti darbai ir svajonės, dėl besitęsiančio liūdesio, nerimo, nemigos, vyro netekties išgyvenimo 2016 metų birželio mėnesį kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrą. Apeliantė teigia, kad tai buvo pirmas tokio pobūdžio jos kreipimasis per visą gyvenimą, pažymi, jog gydytoja O. R. diagnozavo jai vidutinio sunkumo depresijos epizodą, skyrė gydymą antidepresantais, gydymas tęsiamas iki šiol, po autoįvykio 7 mėnesius dėl sveikatos sutrikimų nedirbo, dabar dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau labai tikėtina, kad dėl darbovietėje vykdomos pertvarkos gali būti atleista iš darbo. Apeliantė nurodo, kad nors avarijos dieną jos vyras nedirbo, tačiau kas mėnesį gaudavo neįgaliojo pašalpą, iš gaunamų pastarojo ir jos pajamų buvo išlaikomas bendras būstas, perkamas maistas, drabužiai, buities reikmenys, be to, vyras padėdavo tvarkytis buityje, esant būtinybei atlikdavo bute remonto darbus, dėl šių priežasčių nereikėjo samdyti santechnikos, elektros, apdailos meistrų. Taip pat nurodo, kad po vyro netekties dėl sumažėjusių šeimos pajamų pasunkėjo jos finansinė padėtis.
    3. Be to, skunde teigiama, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad neturtinės žalos kompensacija priteisiama ne iš fizinio asmens (A. B.), o iš juridinio asmens – UAB (duomenys neskelbtini), kurios turtinė padėtis yra pakankamai gera. Nurodoma, kad remiantis šio civilinio atsakovo internete esančios svetainės (duomenys neskelbtini) duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) Šiaulių regione yra didžiausia prekybos inertinėmis medžiagomis (smėliu, žvyru, dolomitine skalda, augaliniu gruntu) įmonė, kasmet atliekanti po 5 000 užsakymų, taip pat ji atlieka didelio masto žemės, kelių ir geležinkelių statybų darbus, nuomoja buldozerius, ekskavatorius, tankinimo volus, frontalinius krautuvus, vilkikus su puspriekabėmis, savivarčius bei kitą techniką, interneto svetainės www.rekvizitai.lt duomenimis, bendrovės pardavimų pajamos nuo 2013 metų kasmet siekia nuo 3 000 000 iki 5 000 000 eurų.
    4. Skunde pabrėžiama, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017, konstatuota, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems – žuvusiojo sutuoktiniui – priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 4 344.30 eurų iki 31 298 eurų. Apeliantė nurodo, jog jos ieškiniu prašoma prileisti 25 000 eurų neturtinė žala dėl vyro netekties yra mažesnė už teismų praktikoje analogiškose situacijose priteisiamą žalos maksimalią ribą.
    5. Apibendrindama skunde apeliantė nurodo, kad dėl paminėtų argumentų teismas byloje ne visiškai tinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis), todėl nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio keistina ir, įvertinus, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padaryta 5 000 eurų neturtinė žala, dėl vyro netekties – 25 000 eurų žala, kad ADB „(duomenys neskelbtini) atlygino 5 000 eurų neturtinę žalą, pervesdama į jos banko sąskaitą, kad A. B. sumokėjo jai 453 eurus neturtinės žalos, iš civilinės atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistina iš viso 24 547 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
  1. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. B. prašo jos naudai priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Apeliantė mano, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė netinkamą sprendimą. Mano, kad teismas nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, kad dėl A. B. kaltės žuvo jos vienintelis sūnus, dėl to ji patyrė didžiulį stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį šoką, išgąstį, psichologinius išgyvenimus bei skausmą netekus labai brangaus ir artimo žmogaus, o tai, įvertinus jos amžių bei turimas ligas, dar labiau paaštrino jos pablogėjusią sveikatą.
  1. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliacinius skundus civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo apeliacinius skundus atmesti.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad S. B. apeliaciniame skunde, o taip pat ir teismo posėdžiuose pastarajai teikiant paaiškinimus dėl neturtinės žalos priteisimo pažymima, jog neturtinė žala yra reikalaujama ne iš fizinio asmens, o iš juridinio asmens, kurio turtinė padėtis yra geresnė, todėl ir reikalaujama didesnis žalos atlyginimas. Pažymima, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ir išsamiai aptarė šį nukentėjusiosios reikalavimą pažymėdamas, kad didesnės neturtinės žalos reikalavimas iš juridinio asmens nėra socialiai teisingas, nes tokiu būdu nėra užtikrinama skirtingų pusių pusiausvyra. Teigiama, jog nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.
    2. Be to, atsiliepime pažymima, jog ne atsakovas, o A. B. padarė žalą, tik ją atlygina darbdavys, todėl ir žalos dydžio priteisimas negali būti susietas su įmonės apyvarta. Nurodoma, kad iš bylos duomenų ir teismo sprendimo nėra abejojama, jog žala buvo padaryta, tačiau apeliacinio skundo argumentuose nėra atskleista ir pasisakyta, kodėl civiliniams ieškovams turi būti priteisiama žymiai didesnė žala, kokios aplinkybės yra išskirtinės didinančios neturtinės žalos sumą.
  1. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliacinius skundus civilinio atsakovo ABD (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė A. D. prašo apeliacinius skundus atmesti.
    1. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje Šiaulių apylinkės teismas priėmė nuosprendį, atitinkantį procesines ir materialines teisės normas, įsigilinęs į ginčo esmę bei išsamiai ištyręs visus byloje esančius įrodymus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį (ar jo dalį), priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-1028/2018, apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Pažymima, kad vien tas faktas, jog teismas netenkino civilinių ieškovių pareikštų civilinių ieškinių visa apimtimi ir civilinės ieškovės, remiantis subjektyviais pageidavimais, su tuo nesutinka, negali būti pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo priimto teisėto bei pagristo nuosprendžio (ar jo dalies).
    2. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje, motyvuodamas neturtinės žalos priteisimą apeliantėms, nurodė, kuo būtent jis vadovavosi, rėmėsi, į ką atsižvelgė nustatydamas apeliančių patirtos neturtinės žalos dydį. Pažymima, kad Šiaulių apylinkės teismas vadovavosi nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis, nukentėjusiųjų teismo posėdžių metu duotais paaiškinimais, CK 6.250 straipsnyje įtvirtintu neturtinės žalos apibrėžimu bei jos nustatymo kriterijais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika analogiško pobūdžio bylose, atsižvelgė į Nukentėjusiųjų patirtus nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir kt., t. y. į visus teisės aktuose nustatytus, reikšmės nagrinėjamai bylai ir neturtinės žalos nustatymui turinčius kriterijus.
    3. Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (LAT 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiškia, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (LAT 2008-04-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Pažymima, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinai arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (LAT 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).
    4. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiosioms priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra pakankamos, adekvačios, atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, tuo tarpu, nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti yra ženkliai per didelės ir neproporcingos patirtai neturtinei žalai, todėl pagrindo priteisti apeliaciniuose skunduose prašomas sumas neturtinei žalai atlyginti nėra.
  1. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliacinius skundus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. prašo apeliacinius skundus atmesti.
    1. Atsiliepime A. B. nurodo, kad įvykio metu vykdė darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) darbines pavestas funkcijas, buvo blaivus, savo kaltės padarius nusikaltimą neneigia ir pripažino bei nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Nurodo, kad užjausdamas nukentėjusios šeimos narius, pagerbė mirusio R. B. atminimą jo pašarvojimo vietoje, kur buvo su darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu pagal galimybes prisidėjo prie nukentėjusiems asmenims padarytų žalų ir išlaidų atlyginimo, tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai dokumentai. Pažymi, kad yra sumokėjęs priteistas pinigų sumas, t. y. 200 eurų už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei 400 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą (mokėjimo nurodymai pridėti prie atsiliepimo).
    2. Be to, A. B. nurodo, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, eismo taisyklių pažeidimas nebuvo tyčinis ir sąmoningas, draudimo įmonė (duomenys neskelbtini), kurioje buvo apdrausta transporto priemonės savininko ir valdytojo civilinė atsakomybė padarius žalą tretiesiems asmenims, mokėjo draudimines išmokas jų pareikalavusiems asmenims nustatyta tvarka priėmus tam reikalingus sprendimus. Pažymima, kad esant draudimo išmokų ribas viršijantiems reikalavimams, aukščiau nurodytos sumos buvo papildomai priteistos iš civilinių atsakovų UAB (duomenys neskelbtini) ir draudimo įmonės (duomenys neskelbtini). A. B. teigia, kad žino ir suvokia, jog piniginės sumos, kurios bus sumokėtos iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos nukentėjusiems civiliniams ieškovams, regreso tvarka bus vertinama kaip A. B. padaryta žala įmonei ir priteista iš jo ir ją privalės atlyginti. A. B. neginčija nukentėjusių asmenų civilinių teisių nurodyti patirtos neturtinės žalos dydį ir pateikti reikalavimą priteisti tam tikrą pinigų sumą.
    3. Atleistas nuo atsakomybės A. B. teigia suvokiantis, kad jo padarytas nusikaltimas sukėlė nukentėjusiems didelius dvasinius išgyvenimus, netektį ir dvasinius skausmus, bei tai, kad pasekmė dėl nukentėjusiojo R. B. mirties yra nebepataisoma netektis šeimos nariams ir tai yra jų neturtinės žalos elementai pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau tas pats CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinei žalai atlyginti, jos dydį nustato teismas, kuris nagrinėja konkrečią bylą, susipažinęs ne tiktai su pateiktu ieškiniu, bet ir su bylos visais duomenimis. Susipažinus su teismo priimtu nuosprendžiu, suvokė, jog priimtas teismo sprendimas yra padarytas remiantis byloje esančiais įrodymais, vadovaujantis teisine sąmone, nustatytomis teisės normomis ir taisyklėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra nurodęs, jog visi Lietuvos teismai, nagrinėdami bylas dėl civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti eismo įvykių pasėkoje, turi objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes, neturi sudaryti sąlygų nukentėjusiai šaliai, ypač kuomet su ieškiniais kreipiasi keli asmenys, pasipelnyti pinigais reiškiant didelius piniginius reikalavimus iš atsakovų sąskaitos, kad tinkamai turi būti ginami ne tiktai nukentėjusiųjų asmenų interesai, tačiau proporcingai turi būti ginami ir atsakovų interesai, ir priimami sprendimai dėl piniginių kompensacinių sumų priteisimo remtųsi teisingumo ir protingumo principais. Pažymima, kad iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantės abejoja teismo sprendimo dėl neturtinei žalai kompensuoti piniginių sumų priteisimo iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) ir prašo kompensacijos sumas padidinti, taip apeliacine tvarka pakeičiant priimtą teismo nuosprendį civilinių ieškinių sprendimo dalyje. A. B. įsitikinęs, jog teismas išsamiai, visapusiškai ir neskubėdamas nagrinėjo baudžiamąją bylą, atkreipė dėmesį į nukentėjusių teiginius bei prašymus proceso eigoje, nuosprendyje detaliai analizavo visas aplinkybes, savo argumentais grindė priimtas išvadas, susijusias su ginčijamais klausimais, taip pat nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtas bylas bei suformuotą praktiką ir nurodė, kad savo išvadas daro būtent remdamasis visuma bylos duomenų ir suformuota teismine praktika ir nustatytais principais.
  2. Apygardos teismo posėdyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. ir O. B. bei jų atstovai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nukentėjusios ir civilinės ieškovės S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nukentėjusios ir civilinės ieškovės O. B. apeliacinį skundą atmesti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti.

11III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

12

  1. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliaciniai skundai atmestini.
  1. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (toliau – ir BPK) (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių apeliacinių skundų, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės nesutinka su ta Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendžio dalimi, kuria buvo sprendžiamas priteistinos neturtinės žalos dydžio dėl R. B. mirties atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl neturtinės žalos, susijusios su R. B. mirtimi, atlyginimo S. B. ir O. B. dydžio,.
    1. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
    2. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio žuvus žmogui priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinio teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, baudžiamojoje byloje 2K-244-942/2015, 2K-212-693/2015).
    3. Nukentėjusiosios apeliaciniais skundais prašo jų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos, susijusios su R. B. mirtimi, tenkinti visiškai ir S. B. priteisti 24 547 Eur dydžio sumą, o O. B. – 20 000 Eur dydžio sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantės, nukentėjusiems priteistas neturtinės žalos atlyginimas (S. B. – 13547 Eur, o O. B. – 14350 Eur), atsižvelgiant į bylos aplinkybes, laikytinas pagrįstu ir atitinkančiu tiek lygiateisiškumo bei proporcingumo principus, formuojamą teismų praktiką, tiek ir kitus įstatyme nustatytus tokios žalos nustatymo kriterijus.
    4. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju.
    5. Nors apeliantė S. B. nurodo, kad jos prašoma 24 547 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra mažesnė nei teismų praktikoje analogiškose situacijose, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Pažymėtina, kad analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, bei kuria remiasi ir apeliantė S. B., matyti, jog šioje byloje buvo pritarta žemesnės instancijos teismo sprendimui nukentėjusiems (žuvusioji motinai, žmonai ir 3 dukterims) priteisti po 7 240,50 Eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, t. y. net daugiau nei tris kartus mažesnę sumą, nei šiuo atveju prašo S. B.. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dalį neturtinės žalos A. B. atlygino, S. B. priteisė 13547 Eur dydžio sumą, t. y. beveik du kartus didesnę sumą, nei nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188-648/2017. S. B. skunde nurodoma 31 298 Eur neturtinės žalos dydžio suma grindžiama remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017, tačiau nagrinėjamoje byloje dėl R. B. žūties ir minimoje kasacinio teismo nutartyje skiriasi bylų faktinės aplinkybės, todėl šiuo atveju nėra pagrindo minima nutartis vadovautis. Pažymėtina, kad žuvusiojo motinai O. B. priteistos neturtinės žalos (14350 Eur) dydis taip pat atitinka formuojamą teismų praktiką ir nagrinėjamu atveju nelaikytinas pernelyg mažu.
    6. Teisėjų kolegija nesutinka su S. B. ir O. B. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų neturtinės žalos nustatymui aplinkybių ir vertino tik aplinkybes, kurios mažina priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad apylinkės teismas objektyviai, nešališkai ir išsamiai atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo nukentėjusiosioms, t. y. tiek į minėto dydžio didinimui, tiek į mažinimui reikšmingas aplinkybes. Konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. B. dėl vyro netikėtos mirties išgyveno ir dabar dar išgyvena didelį dvasinį skausmą, sielvartą, baimę ir didelį nerimą dėl ateities, ją labai slegia vienatvė ir liūdesys, likusi viena jaučiasi nesaugi, yra pažeisti jos gyvenimo interesai, liko neįgyvendinti planuoti darbai ir svajonės, iki šiol negali susitaikyti su artimo ir mylimo žmogaus netektimi (santuokoje išgyveno 35 metus), yra sukrėsta, nuolat graudinasi, jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas gydymas antidepresantais, o O. B. R. B. buvo vienintelis jos sūnus, jų santykiai buvo labai artimi, nukentėjusioji dėl savo amžiaus turi įvairių sveikatos problemų, sūnus ja rūpindavosi, tiek buitiniais dalykais, tiek įvairiausia pagalba, tiek nuvežant į gydymo įstaigas, parduotuvę bei vaistinę, iki šiol ji sukrėsta dėl įvykusių įvykių, dėl šio įvykio pasekmės negrįžtamai pažeidė jos dvasinę pusiausvyrą, patirti išgyvenimai bei patirtas dvasinis skausmas neigiamai paveikė sveikatą, jai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis ir nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio yra atsižvelgiama ne tik išimtinai į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus, jiems kilusias pasekmes, tačiau ir į kitas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, kas A. B. nepadarė savaime grubių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nors ir kilo sunkios negrįžtamos pasekmės, kaltininkas įvykio metu buvo blaivus, nebėgo iš įvykio vietos, kvietė greitąją pagalbą, savo kaltę pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė, akivaizdžiai nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko, ėjo į laidotuves, atlygino dalį žalos, yra neteistas, baustas už KET pažeidimus, be to, buvo pagrįstai atsižvelgta į tai, kad O. B. neteko jau brandaus amžiaus sūnaus, o S. B. yra dirbanti, gaudavo nemažas pajamas, byloje nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų visiškai tenkinti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos. Nors S. B. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino civilinės atsakovės turtinę padėtį, tačiau teisėjų kolegija laiko, kad teismas tinkamai įvertino CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, lemiančius neturtinės žalos atlyginimą, ir tinkamai pritaikė įstatymą, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad nagrinėjamu atveju įmonė turi daugiau galimybių atlyginti žalą, negali būti pagrindu ženkliai padidinti priteistinos neturtinės žalos dydžius nukentėjusiems.
    7. Baudžiamosiose bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kai eismo įvykio metu žūsta žmonės, jų artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 iki 90 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-188/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiais buvo pripažinti 4 asmenys: žuvusiojo žmona S. B., kuriai priteista 13547 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui, žuvusiojo motina O. B., kuriai priteista 14350 Eur dydžio suma neturtinės žalos atlyginimui, žuvusiojo vaikai – A. B. ir A. B., kuriems neturtinės žalos atlyginimui priteista atitinkamai 10000 ir 9900 Eur dydžio sumos. Taigi šioje byloje visiems nukentėjusiesiems dėl eismo įvykio metu žuvusiojo R. B. jos artimiesiems priteista bendra neturtinės žalos suma (47797 Eur), atskaičiavus proceso metu atlygintas sumas, laikytina atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, ja nenukrypstama nuo teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose.
    8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi civilinės teisės ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, reguliuojančių civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamojoje byloje, bei formuojamos teismų praktikos panašiose bylose, todėl pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliančių nurodytais motyvais, susijusiais su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nėra.

13Dėl atstovavimo išlaidų išieškojimo

14

  1. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. apeliaciniu skundu prašo iš A. B. priteisti apeliaciniame procese jos turėtas 350 Eur išlaidas už atstovavimą jos interesams. Teismui pateiktas 2018 m. vasario 13 d. pinigų priėmimo kvitas už S. B. suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį Nr. 12. Tai patvirtina, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. sumokėjo minėtą pinigų sumą.
    1. Pažymėtina, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).
    2. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. bei O. B. apeliacinius skundus. Nukentėjusioji S. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, visiškai patenkinant jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, žuvus jos vyrui. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. B. apeliacinis skundas yra netenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo iš A. B. S. B. naudai priteisti jos turėtas atstovavimo išlaidas.
    3. Remiantis tais pačiais argumentais atmetamas ir 2018 m. kovo 21 d. Šiaulių apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas valstybės naudai priteisti 78 eurų dydžio sumą, susidariusią dėl advokato M. Švažo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei O. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-123-354/2018.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių S. B. ir O. B. apeliacinius skundus atmesti.

17Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai