Byla 1A-318-149/2016
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui, nuteistojo gynėjui advokatui Vladislav Latušinskij, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L., I. D., civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas atstovams Jekaterinai Šutovai, Jurijui Zarankai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos ir civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams keturiems mėnesiams.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, I. B. paskirtos dvejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis, paskirta I. B. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – uždraudžiant jam trejus metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

4Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl neturtinės, turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinus iš dalies:

5Iš civilinių atsakovų UAB „Viešasis transportas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista nukentėjusiesiems:

6V. L. neturtinei žalai atlyginti – 35 000 eurų (33 000 eurų iš UAB „Viešasis transportas“ ir 2000 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“); turtinei žalai atlyginti – 515,60 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“.

7L. L. neturtinei žalai atlyginti – 25 000 eurų (24 000 eurų iš UAB „Viešasis transportas“ ir 1000 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“); turtinei žalai atlyginti – 515,60 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“.

8I. D. neturtinei žalai atlyginti – 16 000 eurų (15 000 eurų iš UAB „Viešasis transportas“ ir 1000 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“).

9L. L. neturtinei žalai atlyginti – 16 000 eurų (15 000 eurų iš UAB „Viešasis transportas“ ir 1000 eurų iš AB „Lietuvos draudimas“); ir 6389,60 Eur turtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas“.

10Taip pat iš I. B. priteista advokato išlaidoms atlyginti: L. L. – 289,62 Eur, L. L. – 868,86 Eur.

11Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

12I. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 19 d., apie 14.50 val., Buivydiškių – Laisvės pr. – Rygos gatvių reguliuojamojoje sankryžoje vairuodamas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nuosavybės teise priklausantį autobusą VOLVO 7700 (valst. Nr. ( - )) pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimą, numatantį, kad sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusį pėsčiąjį (KET redakcija galiojusi iki 2014-10-11), o būtent jis, vairuojamu autobusu iš Buivydiškių gatvės pirmos eismo juostos įvažiuodamas į reguliuojamą sankryžą su Laisvės prospektu ir sukdamas į dešinę, į Laisvės prospektą Ukmergės gatvės kryptimi, nepraleido per Laisvės prospekto važiuojamą dalį, pėstiesiems degant žaliam šviesoforo signalui, autobusui iš dešinės įžengusių pėsčiųjų D. L., gim. 2005 m. ir J. L., gim. 1944 m., kurių judėjimo kryptį kirto, pastarąsias partrenkė ir mirtinai sužalojo, taip padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

13Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Jekaterina Šutova prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį – sumažinti iš civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ priteistas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L., L. L., L. L. ir I. D. neturtinės žalos sumas.

14Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš AB „Vilniaus viešasis transportas“ visiems nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams bendrą 87000 eur dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti, nevertino, kad ši suma yra aiškia per didelė, prieštarauja bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, ir protingumo kriterijams. Teigia, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, formaliai išnagrinėjo pareikštų civilinių ieškinių klausimą ir, neišsamiai įvertinęs baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių visumą, priteisė neproporcingai dideles neturtinės žalos sumas kiekvienam nukentėjusiajam.

15Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teigia, jog teismas neatsižvelgė į apeliantės prieštaravimus bei argumentus, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamai aiškios. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė apeliantės prašymą atlikti ekspertizę, tikslu atkurti tiriamo 2014-01-19 eismo įvykio situaciją ir nustatyti, ar autobuso Volvo 7700, v/n ( - ) vairuotojas I. B., darydamas dešinį posūkį iš Buivydiškių d. į Laisvės prospektą, turėjo galimybę pamatyti į pėsčiųjų perėją jau įžengusią ir ja einančią 1,30 m ūgio pėsčiąją J. L. (pasak apeliantės, remiantis specialistų išvadomis, pėsčioji J. L. į Laisvės prospekto važiuojamąją dalį įžengė vėliau nei D. L., ir tikėtina už pėsčiųjų perėjos ribų). Apeliantės manymu, šių reikšmingų aplinkybių nustatymas turi reikšmės teisingam neturtinės žalos dydžio paskaičiavimui. Apeliantės vertinimu, teismas, nutaręs taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, užkirto kelią teisingam ir objektyviam bylos išnagrinėjimui ir atitinkamai priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, formaliai išsprendė neturtinės žalos klausimą.

16Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas visiškai netyrė ir nevertino pačių nukentėjusiųjų D. L. ir J. L. elgesio eismo įvykio metu. Apeliantės teigimu, nors teismų praktikoje pripažįstama pėsčiųjų pirmenybė pėsčiųjų perėjose, tačiau pėsčiosios D. L. ir J. L., prieš įžengdamos į pėsčiųjų perėją, privalėjo įvertinti atstumą iki link perėjos artėjusio autobuso „Volvo 7700“, v/n ( - ), jo judėjimo greitį ir tik įsitikinusios, kad tai daryti saugu, eiti per važiuojamąją dalį. Taip pat teigia, kad iš liudytojo P. S., J. B. ir N. Z. parodymų seka, jog pėsčiosios D. L. ir J. L. į važiuojamąją dalį įžengė tuomet, kai autobusas jau darė manevrą ir atskiri pėstieji jau buvo spėję pereiti dalį pėsčiųjų perėjos. Mergaitė į važiuojamąją dalį įžengė anksčiau nei jos močiutė ir ėjo priekyje spartesniu žingsniu. Apeliantė taip pat nurodo, jog teismas nevertino, kad specialistų išvados 15 punkte konstatuota, jog „pėsčiųjų D. L. ir J. L. veiksmai – įžengė į pėsčiųjų perėją, kada link jos artėja autobusas ir dėl to tai daryti buvo nesaugu – buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

17Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais bei mano, kad ne visi nukentėjusieji turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, jog pagal teismų praktiką neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, sąrašas yra ribotas, kitiems BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais (daro nuorodą į kasacine nutartį Nr. 2K-581/2012). Nurodo, kad, nors teismas pasisakė dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, t.y. civilinių ieškovų: V. L., žuvus jo vaikui D. L. ir motinai J. L.; L. L., žuvus jos vaikui D. L. ir anytai J. L.; L. L. ir I. D., žuvus jų motinai J. L. ir dukterėčiai D. L., tačiau apeliantė abejoja, kad L. L. santykiai su anyta buvo emociškai tvirti ir glaudūs. Taip pat nurodo, kad civilinių ieškovų L. L. ir I. D. su žuvusiąja dukterėčia D. L. siejo šoninė giminystės linija, kuri pagal CK nepatenka į artimųjų giminaičių sąvoką (patenka tik šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems pernelyg dideles neturtinės žalos kompensacijas, nesivadovavo teismų praktika bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurių taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

18Be to, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ turtinę padėtį. Teigia, jog teismui buvo pateikta pažyma, iš kurios matyti, jog dėl sunkios finansinės būklės UAB „Vilniaus viešasis transportas“ dirba nuolatinio lėšų taupymo režimu, riboja išlaidas, dėl nepakankamo finansavimo nuolat trūksta lėšų atsiskaitymams su Valstybine mokesčių inspekcija, darbuotojais, bankais, tiekėjais, kurie dėl įsiskolinimų reiškia ieškinius teismuose, o Sodra ir VMĮ nuolat blokuoja sąskaitas bankuose, darbuotojams už pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį skaičiuojami delspinigiai, todėl apeliantės manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad žalą padaręs asmuo ar už jį atsakingas materialus asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti per įmanomai trumpiausią laikotarpį, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

19Apeliantės manymu, bendras 87000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra priteistas iš civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, nes žala atsirado dėl bendrovės darbuotojo, vairuotojo I. B., įvykio metu ėjusio savo darbines pareigas, kaltės ir, nors bendrovė, atlyginusi šią žalą, turi teisę šią sumą regreso tvarka reikalauti iš įvykio kaltininko I. B., pastarajam tokio dydžio suma yra akivaizdžiai nepakeliama našta.

20Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva Krasauskienė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį – sumažinti 487,07 eurais nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui I. D., iš AB „Lietuvos Draudimas“ priteistos neturtinės žalos dydį.

21Savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiesiems L. L. ir V. L. turtinę žalą dydį pagrįstai ją sumažino 487,07 eurų dydžiu: 301,20 eurų yra laidojimo išmoka, gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės, ir 185,87 eurų – laidojimo išmoka, gauta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, tačiau, apeliantės teigimu, teismas, iš dalies tenkindamas L. L. ir I. D. civilinį ieškinį, nepagrįstai 487,07 eurų dydžiu nesumažino priteistos jiems turtinės žalos dydį ir tokiu būdu neįskaitęs I. D. visų laidojimo pašalpų, netinkamai nustatė atlygintinų laidojimo išlaidų dydį, dėl ko AB „Lietuvos draudimas“ buvo įpareigotas išmokėti per didelę draudimo išmoką – ir tą dalį laidojimo išlaidų, kurios civiliniam ieškovui jai buvo atlygintos minėtomis pašalpomis.

22Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė Jekaterina Šutova prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas palaiko apeliacinį skundą, nukentėjusieji prašo apeliacinius skundus atmesti, prokuroras prašo civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos skundą atmesti, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

23Civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos apeliacinis skundas atmestinas, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinis skundas tenkintinas.

24Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

25Dėl civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos apeliacinio skundo argumentų

26Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės teisiamojo posėdžio metu išsakytus prieštaravimus, argumentus bei siūlymus ir nepagrįstai bylą išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė, darydama tokius pareiškimus, matomai, nėra pakankamai susipažinusi su baudžiamojo proceso kodeksu. BPK 273 str. 1 d. nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kad, teismo posėdžio metu civilinis atsakovas galėtų spręsti kaltinamojo kaltės klausimą, tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, įtakoti teismą neatlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo ar prisiimti sau kitas, įstatymo nenumatytas, funkcijas.

27Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai didelę neturtinę žalą, be to, apeliantės manymu, ne visi nukentėjusieji turėjo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kadangi, nors neigiamus emocinius išgyvenimus dėl asmens mirties gali patirti labai platus giminaičių ratas, tačiau tie išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą, nes žala atlyginama tik tiems asmenims, kuriuos su mirusiuoju siejo šeimos, artimi giminystės ryšiai bei pastovaus pobūdžio emocinis, dvasinis artumas, todėl asmenų, kuriems fizinio asmens mirties atveju atlyginama neturtinė žala, apeliantės manymu, sąrašas yra ribotas – kitiems BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams – kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik išimtiniais atvejais.

28Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydamas jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės normų nuostatų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo kriterijus ir nepažeidė BPK normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio nagrinėjimą bei išsprendimą baudžiamojoje byloje, taip pat nenukrypo nuo teismų praktikos.

29Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

30Kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos apeliacinio skundo argumentus, jog pėsčiosios D. L. ir J. L. elgėsi neatsargiai, tai yra į važiuojamąją dalį jos įžengė tuomet, kai autobusas jau darė manevrą ir atskiri pėstieji jau buvo spėję pereiti dalį pėsčiųjų perėjos, mergaitė į važiuojamąją dalį įžengė anksčiau nei jos močiutė ir ėjo priekyje spartesniu žingsniu.

31KET V skyriuje yra nustatytos vairuotojų pareigos pėstiesiems, todėl pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, partrenkęs žmogų pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje, vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sąlygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumą užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi mašina ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-655/2007, 2K-207/2008, 2K-386/2009, 2K-158/2009, 2K-196/2009, 2K-416/2010, 2K-195/2011 ir kt.).

32Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

33Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

34Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

36Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4344 eurų iki 72405 eurų (pavyzdžiui kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 2K-188/2009, 2K-196/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-243/2015, 2K-541/2015, 2K-177/2015 ir kt.).

37Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat suformuota teismų praktika. Nors teismų praktika yra nevienoda, besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Taip pat pažymėtina, kad nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos priteisiant ir didesnes sumas yra galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste (pavyzdžiui kasacinė nutartis Nr. 2K-73/2010 ir kt.).

38Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog dėl neatsargių I. B. veiksmų nukentėjo du asmenys – žuvo mažametė D. L., gim. 2005 m., ir jos močiutė J. L., gim. 1944 m., – todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais priteistos nukentėjusiems neturtinės žalos dydžiais, kurie neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, bei formuojamai teismų praktikai.

39Dėl AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinio skundo argumentų

40Kolegija sutinka su AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas L. L. ir I. D. civilinį ieškinį, neįskaitė I. D. visų laidojimo pašalpų ir nepagrįstai 487,07 eurų dydžiu nesumažino priteistos jiems turtinės žalos dydį ir tokiu būdu, netinkamai nustatė atlygintinų laidojimo išlaidų dydį, dėl ko AB „Lietuvos draudimas“ buvo įpareigotas išmokėti per didelę draudimo išmoką.

41Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs konkrečias ieškovų reikalaujamas priteisti laidojimo išlaidas, nustatė, kokio dydžio išlaidos laikytinos būtinomis ir tuo remdamasis konstatavo, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai V. L. ir L. L. dokumentais pagrindė 1518,27 Eur turtinę žalą. Be to, nukentėjusieji nurodė, kad įstatymo nustatyta tvarka gavo laidojimo pašalpą 487,08 Eur. Įvertinęs tai, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.291 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiųjų gautą 487,08 Eur dydžio laidojimo pašalpą iš ieškinio sumos (1518.27 Eur – 487,08 Eur) išminusavo ir V. L. ir L. L. civilinį ieškinį šioje dalyje pagrįstai sumažino iki 1031,19 Eur.

42Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. L. ir I. D. priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas konstatavo, kad L. L. dokumentais pagrindė 6575,47 Eur turtinę žalą (kapaviečių sutvarkymas 6305 Eur, maistas 114,07 Eur, gėlės 156,39 Eur.) Be to, nukentėjusioji įstatymo nustatyta tvarka gavo laidojimo pašalpą 185,87 Eur, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.291 str. 2 d., nukentėjusiosios gautą 185,87 Eur dydžio pašalpą iš ieškinio sumos (6575,47 Eur – 185,87 Eur) pagrįstai išminusavo ir pareikštą civilinį ieškinį šioje dalyje sumažino iki 6389,60 Eur. Tačiau apylinkės teismas nevertino, kad nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu pripažintas I. D. teismo posėdyje patvirtino, jog jis taip pat gavo ir 487,08 Eur dydžio laidojimo pašalpą, kurią jis (I. D.), L. L. ir V. L. pasidalino lygiomis dalimis. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė L. L. ir I. D. civilinį ieškinį dėl L. L. ir I. D. iš AB „Lietuvos Draudimas“priteistinos turtinės žalos dydžio, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas – priteistinos L. L. turtinės žalos dydis mažintinas 487,08 Eur – nuo 6389,60 Eur iki 5902,52 Eur.

43Kolegijos vertinimu, kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovė , gi, vadovaudamasi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, Nr. 2K-455/2013, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-467/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-62/2014, Nr. 2K-19/2014, Nr. 2K-422/2014, Nr. 2K-308/2014, Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K/129/2014, Nr. 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

44Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

45civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės Jekaterinos Šutovos apeliacinį skundą atmesti.

46Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį pakeisti – sumažinti priteistos iš AB „Lietuvos Draudimas“ L. L. naudai turtinės žalos dydį nuo 6389,60 Eur iki 5902,52 Eur.

47Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis,... 4. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civilinius ieškinius dėl... 5. Iš civilinių atsakovų UAB „Viešasis transportas“ ir AB „Lietuvos... 6. V. L. neturtinei žalai atlyginti – 35 000 eurų (33 000 eurų iš UAB... 7. L. L. neturtinei žalai atlyginti – 25 000 eurų (24 000 eurų iš UAB... 8. I. D. neturtinei žalai atlyginti – 16 000 eurų (15 000 eurų iš UAB... 9. L. L. neturtinei žalai atlyginti – 16 000 eurų (15 000 eurų iš UAB... 10. Taip pat iš I. B. priteista advokato išlaidoms atlyginti: L. L. – 289,62... 11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 12. I. B. nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 19 d., apie 14.50 val.,... 13. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“... 14. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas... 15. Apeliantė nesutinka ir su tuo, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 16. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, jog teismas visiškai netyrė ir... 17. Apeliantė taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiais bei... 18. Be to, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 19. Apeliantės manymu, bendras 87000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra... 20. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė Ieva... 21. Savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas... 22. Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“... 23. Civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės... 24. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 25. Dėl civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės... 26. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas... 27. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai... 28. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinės... 29. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos... 30. Kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstus UAB „Vilniaus viešasis... 31. KET V skyriuje yra nustatytos vairuotojų pareigos pėstiesiems, todėl pagal... 32. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 33. Dėl šiuo nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžio pažymėtina,... 34. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos... 36. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties... 37. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo.... 38. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog dėl neatsargių I. B. veiksmų... 39. Dėl AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės apeliacinio... 40. Kolegija sutinka su AB „Lietuvos draudimas“ atstovės Ievos Krasauskienės... 41. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas,... 42. Spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. L.... 43. Kolegijos vertinimu, kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18... 44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 45. civilinio atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atstovės... 46. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį pakeisti –... 47. Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-18 nuosprendį palikti...