Byla 1A-72-606/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. P., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir devyniems mėnesiams,

3pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už įgaliojimo suklastojimą) – laisvės atėmimu vieneriems metams,

4pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už preliminarios išvados dėl turto vertės suklastojimo) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. P. paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta jam subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

7Į paskirtą bausmę įskaitytas V. P. kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2016 m. spalio 12 d. ir nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 4 d.

8Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 punktu (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), V. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

9Civilinis procesas dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio 2027,34 Eur turtinei žalai atlyginti nutrauktas, dėl 183 996 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažinta nukentėjusiajai A. P. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

10Iš V. P. priteista A. P. 500 Eur proceso išlaidų.

11Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12V. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, iš anksto turėdamas tikslą apgaule neteisėtai J. M. perleisti svetimą A. M. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), 231696,01 Eur (800 000 litų) vertės, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 22 d. iki 2007 m. spalio 30 d., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, įkalbėjo J. M., nesuvokusį V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, kad šis nupirktų minėtą žemės sklypą, tariamai sumokant dalį – 92678,41 Eur (320000 litų) savo pinigų, o likusią sklypo įsigijimui reikiamų pinigų sumą – 480 000 litų (139017,60 Eur), paimant kaip paskolą iš akcinės bendrovės „( - )“ banko (anksčiau – akcinės bendrovės bankas „( - ) “). V. P. įtikino J. M., kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, V. P. sumokės paskolą bankui ir pažadėjo, kad po to, iš J. M. perpirks minėtą žemės sklypą arba suras jam pirkėją. J. M., pasitikėdamas V. P. bei nesuvokdamas jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2007 m. spalio 30 d. kreipėsi su prašymu į akcinės bendrovės banką „( - )“, prašydamas 480 000 litų paskolos 800 litų vertės žemės ūkio paskirties sklypui, esančiam ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )) įsigyti. AB bankas „( - )“ minėtą J. M. prašymą tenkino ir 2007 m. lapkričio 5 d. su J. M. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal ją J. M. suteikė žemės sklypui, esančiam ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )) įsigyti prašomą 139017,60 Eur (480000 Lt) paskolą, sudarančią 60 procentų įsigyjamo turto vertės, įkeičiant įsigyjamą žemės sklypą bankui kredito davėjui. J. M. šią kredito sutartį, po jos sudarymo, pateikė V. P.. Pastarasis, vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, iki 2007 m. lapkričio 7 d. imtinai, t. y. žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), nuosavybės teise priklausančio A. M., notarinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro, esančio ( - ), notarei J. P. pateikė:

131) suklastotą tikrą 2007 m. sausio 22 d. A. M. išduotą ir notarės A. K. patvirtintą notarinį įgaliojimą (notarinio registro Nr. ( - )), jame suklastotas visas 2 (antras) lapas iš 3 (trijų) esančių, jį perrašant ir jame pakeičiant esmines įgaliojimo sąlygas bei turinį, t. y. nurodant, kad įgaliotoja A. M. įgaliotojui V. P. tariamai suteikia teisę „parduoti ir/arba įkeisti aukščiau paminėtą žemės sklypą bei ant jų pastatytus statinius savo nuožiūra už jo aptartą kainą ir sąlygas <...>, sudaryti preliminarią, pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure, nustatyti sutarčių sąlygas savo nuožiūra, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, gauti jam priklausančius pinigus už parduotą ir/arba įkeistą turtą“;

142) AB banko „( - )“ 2007 m. lapkričio 5 d. su J. M. sudarytą kredito sutartį Nr. ( - ), dėl 139017,60 Eur (480000 litų) paskolos suteikimo žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), įsigijimui;

153) melagingai patvirtino, jog jis (V. P.) gavo, o J. M. sumokėjo dalį perkamo sklypo vertės, t. y. 92678,41 Eur (320000 litų), prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą.

16Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P., suklaidinta pateiktų dokumentų ir duomenų, bei nesuvokdama V. P. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, 2007 m. lapkričio 7 d., apie 13.40 val., patvirtino pirkimo-pardavimo sutartį, ja A. M. įgaliotinis V. P. pardavė J. M. žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )) bei nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo nuosavybėn aktą, juo A. M. įgaliotinis V. P. perdavė, o J. M. priėmė nuosavybėn žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )). Tokiu būdu V. P., vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas iš anksto apgalvota tyčia, apgaule, J. M. pardavė svetimą – A. M. turtą – didelės 800000 litų vertės žemės sklypą, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. 231696,01 Eur (800000 litų) turtinę žalą.

17V. P. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir tuo padarė didelės žalos, o būtent: 2007 m. sausio 22 d., turėdamas A. M. išduotą ir Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro, esančio ( - ), notarės A. K. patvirtintą įgaliojimą iš 3 (trijų) lapų (notarinio registro Nr. ( - )), suteikiantį įgaliotojui V. P. teisę tvarkyti ir valdyti 800 000 litų vertės žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )) bei, atliekant šiuos veiksmus atstovauti įgaliotoją A. M. visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, tačiau nenumatant teisės šiuo sklypu disponuoti (parduoti ir/arba įkeisti, pasirašyti priėmimo-perdavimo akto bei gauti už sklypo pardavimą pinigus į savo sąskaitą), laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 22 d. iki 2007 m. lapkričio 7 d., iš anksto, turėdamas tikslą padaryti didelę žalą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojo aukščiau paminėtą tikrą 2007 sausio 22 d. A. M. išduotą ir notarės A. K. patvirtintą notarinį įgaliojimą, jame suklastojo visą 2 (antrą) lapą iš 3 (trijų) esančių, jį perrašant ir pakeičiant esmines įgaliojimo sąlygas, apimtį bei turinį, t. y. nurodant, kad įgaliotoja A. M. įgaliotojui V. P. tariamai suteikia teisę „parduoti ir/arba įkeisti aukščiau paminėtą žemės sklypą bei ant jų pastatytus statinius savo nuožiūra už jo aptartą kainą ir sąlygas <...>, sudaryti preliminarią, pirkimo-pardavimo sutartis notarų biure, nustatyti sutarčių sąlygas savo nuožiūra, pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, gauti jam priklausančius pinigus už parduotą ir/arba įkeistą turtą“. Šį žinomai suklastotą dokumentą V. P. 2007 m. lapkričio 7 d. pateikė Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro, esančio ( - ), notarei J. P., notarinės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria A. M. įgaliotinis V. P. parduoda, o J. M. perka žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )) bei nekilnojamojo daikto priėmimo-perdavimo nuosavybės aktą, kuriuo A. M. įgaliotinis V. P. perduoda, o J. M. priima nuosavybėn žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), sudarymui, dėl to A. M. buvo padaryta didelė 231696,01 Eur (800 000,00 litų) turtinė žala.

18V. P. nuteistas ir už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, tuo padarydamas didelę žalą, o būtent: nuo 2007 m. rugsėjo 18 d., turėdamas UAB „( - )“, esančios ( - ), savo kaip užsakovo V. P. užsakymu atliktą ir jam išduotą 2007 m. rugsėjo 18 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės Nr. VPIKL/2007/09/18-26, kurioje nurodyta, kad savininko A. M. žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), rinkos vertė vertinimo dieną yra 231696,01 Eur (800000 litų), laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 18 d. iki 2008 m. pradžios, tiksli data ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, aukščiau paminėto tikro dokumento pagrindu, pasinaudodamas skeneriu, kompiuteriu bei spausdintuvu, pagamino netikrą dokumentą, t. y. nuskenuotame tikrame dokumente pakeitė dokumento išdavimo datą, numerį bei turto vertę, t. y. nurodydamas, kad dokumentas išduotas 2008 m. sausio 8 d., preliminarios išvados dėl turto vertės Nr. VPIKL/2008/01/08-26 bei žemės sklypo rinkos vertė vertinimo dieną 1420000 litų. Šį pagamintą netikrą dokumentą 2008 metų pradžioje, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, V. P., turėdamas tikslą nuo A. M. nuslėpti padarytą nusikaltimą, jog 2007 m. lapkričio 7 d. apgaule neteisėtai pardavė pastarajai nuosavybės teise priklausantį 800000 litų vertės žemės sklypą, esantį ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), ir tuo, kiek įmanoma ilgiau sutrukdyti pastarajai ginti teisinėmis priemonėmis savo pažeistas teises, siekiant nustatyti kaltą asmenį bei siekti žalos atlyginimo iš kaltininko, atvyko į butą, esantį ( - ), ir pateikė A. M. pagamintą netikrą dokumentą – tariamai UAB „( - )“, esančios ( - ), užsakovo V. P. užsakymu atliktą ir jam išduotą 2008 m. sausio 8 d. preliminarią išvadą dėl turto vertės Nr. VPIKL/2008/01/08-26, kurioje nurodyta, kad savininko A. M. žemės sklypo, esančio ( - ) (sklypo kadastrinis adresas ( - )), rinkos vertė vertinimo dieną – 2008 m. sausio 8 d. – 411260,43 Eur (1420000 litų). Tokiu būdu V. P. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, tuo padarydamas A. M. didelės žalos.

19Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Pašalinti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies nurodymą dėl ieškinio „ dalyje dėl 183 996 Eur”, kad nukentėjusiajai paliekama teisė, jog klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas spręstų civilinio proceso tvarka.

20Nuteistasis V. P. sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria jam paskirta bausmė bei išspręstas klausimas dėl 183996 Eur turtinės žalos atlyginimo.

21Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė tikėjo jo nuoširdumu, atsižvelgdama į tai, kad jis jau dešimt metų gyvena ir dirba Airijoje, ten yra sukūręs šeimą bei turi mažametį vaiką, teismo prašė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę – baudą.

22Apeliantas nurodo, kad jo nusikaltimai buvo padaryti prieš beveik dešimt metų. Iki sulaikymo jis visą laiką legaliai gyveno ir dirbo Airijoje. Apie tai žinojo ir nukentėjusioji, ir jos žentas V. V.. Prisipažįsta, kad jis bijojo grįžti į Lietuvą, nes jam buvo sakoma, jog tik grįžus, bus suimtas. Todėl suprato, kad niekaip negalės įrodyti savo pozicijos dėl nepaaiškinamų, neteisėtų savo sprendimų, kai sugalvojo pakeisti nukentėjusiosios įgaliojimą bei fiktyviai parduoti jai priklausančią žemę tam, kad gautų pinigų, kurių tuo metu jam labai trūko. Išvykęs į Airiją, nuteistasis V. P. tikėjosi uždirbti pinigų ir po truputį grąžinti skolas, kartu su J. M. atiduoti skolą ir bankui. Kadangi finansiškai sekėsi sunkiai, todėl skolos grąžinti negalėjo. Vėliau atsirado šeima, mažas vaikas. Kai tik finansiškai pradėjo stotis ant kojų, buvo sulaikytas, suimtas bei pargabentas į Lietuvą. Todėl, nuteistojo nuomone, teismo teiginys, jog jis nebendravo su nukentėjusiąja, negali būti pagrindu paskirti jam griežtesnę bausmę. Nuteistasis sutinka su tuo, kad A. P. patyrė nepatogumus bei turėjo finansinių problemų bylinėdamasi dėl žemės sugrąžinimo. Dėl to jis labai apgailestauja, stengėsi nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašyti ir tai padarė teisme. Apeliantas teigia, kad nors jo finansinės galimybės menkos, tačiau su šeimos pagalba kompensavo nukentėjusiajai išlaidas, kurias ji patyrė teisme, ginčydama pirkimo-pardavimo bei įkeitimo sandorius. Nuteistojo nuomone, yra pakankamai lengvinančių aplinkybių bei objektyvių priežasčių tam, kad teismas paskirtų jam baudą bei leistų sugrįžti į namus Airijoje. Taip jis bent jau po truputį galėtų grąžinti skolą bankui ir nukentėjusiajai.

23Nuteistasis nurodo, kad jis prašo paskirti kitą bausmės rūšį, nes šiuo metu su Airija nėra nustatytos tvarkos ar procedūros, jog nuosprendį dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo perduoti minėtai Europos Sąjungos šaliai. Be to, teismas nepagrįstai taikė griežtesnę bausmę nei prašė prokuroras, nes taip teismas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 20, 28, 29, 31 straipsnius, paneigtų 118 straipsnį, bausmės skyrimo principus ir teismo veiklos esminį teisingumo principą, suformuluotą BPK 1 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas skiria bausmę, atsižvelgdamas ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, bet ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, teismas, nustatęs, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BPK 54 straipsnis).

24Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, priežastis, kad savo noru atlygino žalą. Be to, svarbu yra ir tai, kad jis nuo 2007 metų nepadarė nusižengimų ar nusikaltimų, stengėsi dirbti ir elgtis dorai, gerbti įstatymus ir nusistovėjusias elgesio taisykles bei jų laikėsi, turi šeimą, gyvena kitoje valstybėje, mažas sūnus turėtų augti su tėvu ir normalioje šeimoje. Paskyrus baudą, nuteistojo teigimu, ją sumokėjęs ar išdėsčius baudos mokėjimą dalimis, galėtų išvykti į Airiją, kur turi realią galimybę dirbti bei gauti atlygį. Apelianto įsitikinimu, jam švelnesnės, nei paskirtos bausmės, paskyrimas, neprieštarautų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą, teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334-699/2017, 2K-456/2013, 2K-449-942/2016).

25Nuteistojo V. P. nuomone, teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajai teisę į 183 996 Eur ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, BPK 109, 112, 115 straipsnių dispozicijos. Kadangi 2007 m. nukentėjusios žemės vertė buvo nustatinėjama vertinant ją kaip komercinių sklypų, skirtų namų statybai visumą. Nukentėjusioji atgavo sklypą, turi galimybę ir dabar jį išdalinti komercinių sklypų pardavimui, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad jai grąžinus žemę, dar papildomai yra padaryta 183 996 Eur žala.

26Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas M. Navickas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeisti, nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir įpareigoti nuteistąjį V. P. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiajai A. P. žalą. Nuteistojo V. P. iš nusikalstamos veikos gautą turtą konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pašalinti V. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas nukreipti žalos atlyginimui nukentėjusiajai A. P.. Priteisti visas nukentėjusiosios patirtas ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1000 Eur.

27Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje numatytos sutrumpinto įrodymų tyrimo sąlygos, kad tuo atveju, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Nagrinėjamu atveju, visų nurodytų sąlygų nebuvo, kadangi teismas nurodė, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ieškinį, patvirtino, jog ne visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios ir nekelia abejonių, t. y. teismas netiesiogiai pripažino, jog vis dėl to nėra aišku, kokią žalą patyrė nukentėjusioji dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų. Todėl nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka nebuvo jokio įstatyminio pagrindo. Nors nukentėjusiosios atstovas teismo posėdžio metu ir neprieštaravo, jog būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau toks sutikimas buvo išreikštas įvertinus tai, kad teismas priėmė civilinį ieškinį, ir buvo pagrįstai tikėtasi, jog civilinis ieškinys bus patenkintas, o tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo daugiau kaip 10 metų vykstantys ginčai bei bylinėjimaisi bus užbaigti. Nepaisant to, teismas visiškai nepagrįstai civilinio ieškinio dalies dėl 183996 Eur turtinės žalos neišnagrinėjo, o pripažinęs nukentėjusiosios teisę į ieškinio patenkinimą, perdavė jį nagrinėti civilinio proceso tvarka. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pažeidė nukentėjusiosios teises tiek į teisingą bylos išnagrinėjimą, tiek ir teisę į nešališką teismą. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir priimdamas būtent tokį apkaltinamąjį nuosprendį, kai neteisėtą nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra nubaudžiamas tik teoriškai, bausmės vykdymas jam yra atidedamas ir paskiriamas iš esmės niekaip su nusikalstamos veikos pobūdžiu ir bausmės tikslų pasiekimais susijęs įpareigojimas – dirbti, akivaizdžiai nukrypo nuo pagrindinių baudžiamojo įstatymo principų, taip pat ne tik neužtikrino ir taip nuo nusikalstamos veikos nukentėjusios A. P. interesų, bet net neatstatė skirtingų interesų pusiausvyros. Priešingai, išimtinai išreiškė nuolankumą būtent nuteistajam.

28Apelianto teigimu, atidėdamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino fakto, jog nuteistasis kaltę pripažino tik po kaltinamojo akto paskelbimo bylos nagrinėjimo teisme metu, kai faktinės bylos aplinkybės buvo aiškios ir iki kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų davimo. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ne tik neigė kaltę, bet taip pat ir slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tokie nuteistojo veiksmai akivaizdžiai turėtų būti traktuojami kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau teismas, nors ir nurodė aplinkybes dėl slapstymosi ikiteisminio tyrimo metu, tačiau jų visumoje neįvertino, neįžvelgė net menkiausio nuteistojo siekio išvengti atsakomybės. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą faktą, jog nuteistasis net prieš ketverius metus priteistų piniginių sumų nukentėjusiajai vis dar nėra atlyginęs, tai sudaro pagrindą tolimesnėms konfliktinėms situacijoms tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios kilti. Visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis iki galo taip ir nesuvokė savo veikos pavojingumo, nesuprato nukentėjusiajai kilusių pasekmių masto ir patirtų išgyvenimų, neįvertino ir pilnai nesuvokė, kokio dydžio, tiek turtinių, tiek neturtinių praradimų dėl jo neteisėtų veiksmų patyrė nukentėjusioji. Todėl apeliantas daro išvadą, jog nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas atidėtas nesant tam jokio – nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

29Be to, apeliantui nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas dirbti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį skatina nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje ir, kaip tokiu atveju bus pasiekti bausmės tikslai. Apeliantas pažymi, kad nuteistasis, norėdamas išgyventi bei išlaikyti šeimą, bet kokiu atveju turėtų dirbti, todėl toks teismo skirtas įpareigojimas ne tik neatitinka bausmės tikslų, bet netgi iš esmės pažeidžia ir nukentėjusiosios teises. Be to, pasak teismo, nuteistasis visą laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo dirbo, tačiau nukentėjusiajai padarytos turtinės ir neturtinės žalos neatlygino net minimaliai. Todėl teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, bent jau turėjo įpareigoti nuteistąjį atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Taip pat akivaizdu, jog jeigu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) bus patenkintas nagrinėjant jį civilinio proceso tvarka, nukentėjusioji vis tiek jokių piniginių lėšų negaus, kadangi išieškojimas iš nuteistojo yra faktiškai neįmanomas. Teismui įpareigojus nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti žalą, būtų neginčijamai užtikrinti nukentėjusiosios teisėti interesai ir lūkesčiai. Nors įpareigojimas atlyginti žalą nėra numatyta baudžiamojo proceso kodekse kaip viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Šiuo atveju, apelianto nuomone, išdėstytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog vienintelis įpareigojimas per bausmės atidėjimo laikotarpį dirbti, negali būti pakankama priemonė pasiekti bausmės tikslus, todėl nuteistajam privalo būti paskirtos ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, kartu ir įpareigojimas atlyginti nukentėjusiajai žalą.

30Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo konfiskuotas nuteistojo turtas, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, nors teismas pats pripažino, jog nuteistasis įgijo didelės 231696,01 Eur (800 000 Lt) vertės svetimą turtą ir vėliau jį pardavė, t. y. nuteistasis ne tik gavo finansinės naudos iš padarytos nusikalstamos veikos, bet faktiškai išvengė realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo už padarytą sunkų nusikaltimą, taip pat ir žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, netaikęs nuteistojo turto konfiskavimo, akivaizdžiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, dėl to, nuosprendis turi būti pakeistas – nuteistojo V. P. turtas už 231696,01 Eur konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

31Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išnagrinėti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, nes negavęs papildomos medžiagos negalėjo tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos pagal prie ieškinio pridėtus įrodymus. Apeliantas nurodo, kad teismas iš dalies civilinį ieškinį išnagrinėjo, nes dėl 2027,34 Eur turtinės žalos atlyginimo procesą nutraukė, dėl 183996 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažino nukentėjusiosios teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kartu visiškai nepagrįstai sumažino ieškiniu prašytas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas šioje baudžiamojoje byloje neišnagrinėjo tik civilinio ieškinio dalies dėl 183996 Eur turtinės žalos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju, teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, išnagrinėjo tik dalį civilinio ieškinio. Remiantis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti visą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priimti atitinkamą sprendimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodyta išimtimi pasinaudojama tada, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šia išimtimi, visiškai nepagrįstai nurodė, jog iš nukentėjusiosios prie ieškinio pridėtų įrodymų nėra įmanoma apskaičiuoti žalos dydžio, nors kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra pakankami ir patikimi nustatant realią žemės rinkos kainą. Civiliniame ieškinyje negautos pajamos taip pat laikomos turtine žala. Iš byloje esančios 2007 m. rugsėjo 18 d. preliminarios išvados dėl turto vertės Nr. VPIKL/2007/09/18-26 matyti, jog nukentėjusiajai priklausiusio nekilnojamojo turto, t. y. 1,5699 ha žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 800000 Lt (231696,01 Eur). Tai pripažino ir teismas, nuteisdamas V. P. dėl tokios (800000 Lt) vertės turto pasisavinimo. Taip pat byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji minėtą žemės sklypą norėjo parduoti jau 2007 metais už tuometinę realią rinkos kainą. Tačiau dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų ji ne tik jo nepardavė ir negavo pajamų, bet netgi prarado nuosavybės teises, kurias atgavo praėjus tik šešeriems metams, kai žemės rinkos vertė jau buvo nukritusi net iki 47100 Lt (13641,10 Eur), t. y. 300 Lt už arą). Šiuo metu, t. y. 2018 metų sausio mėnesį, nekilnojamojo turto – žemės ūkio paskirties sklypo, esančio ( - ), didžiausia aro kaina sudaro 300 Eur, todėl nukentėjusiajai priklausančio žemės sklypo kaina sudaro 47100 Eur. Įvertinus šiuos rinkos pokyčius, nukentėjusiosios turtas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šios dienos, nuvertėjo net 637373,07 Lt (184596 Eur), t. y. nukentėjusioji būtent šių pajamų dėl nuteistojo V. P. neteisėtų veiksmų negavo, t. y. ne tik nekilnojamojo turto nepardavė, bet net ir jį prarado. Apelianto teigimu, tiek byloje nustatytos faktinės aplinkybės, tiek byloje esantys įrodymai, tiek kartu su ieškiniu pateiktos skelbimų kopijos neginčijamai patvirtina ne tik ieškinio reikalavimo pagrįstumą, bet ir tiksliai leidžia nustatyti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą – negautas pajamas, todėl ieškinys turi būti tenkintas visiškai.

32Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis V. P. 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 3000 Eur žalos atlyginimui, t. y. įmokėti pinigai akivaizdžiai buvo skirti nukentėjusiosios patirtai žalai padengti, tačiau nepaisant to, teisiamojo posėdžio metu nuteistojo gynėjas visiškai nesuprantamai ir nepaaiškinamai nurodė jau visiškai kitokią šių pinigų paskirtį, t. y. kad šie pinigai buvo įmokėti ekstradicijos išlaidoms padengti. Atsižvelgdamas į tokį nuteistojo gynėjo pareiškimą, teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymus, nusprendė V. P. įmokėtą sumą nukreipti Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti (1775,29 Eur), o likusią sumą (1224,71 Eur) grąžinti pinigus pervedusiam asmeniui.

33Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teisės aktuose ekstradicijos teisiniai santykiai reglamentuojami Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo klausimas nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, be proceso išlaidų, numatytų šio straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Tai apima išlaidas dėl asmens ekstradicijos kaip išlaidas, susijusias su baudžiamuoju procesu. Pagal BK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis gali prašyti teismo baudžiamajame procese turėtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis (o ne žala) ir išieškoti jas iš nuteistojo. Taigi, ekstradicijos išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis, o ne žala. Be to, nuteistasis iki šiol dar nėra atsiskaitęs su nukentėjusiąją pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011 (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas), todėl likusios lėšos turėjo būti nukreiptos nukentėjusiosios žalos atlyginimui, o ne grąžintos nuteistajam. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias žalą bei proceso išlaidų atlyginimą, t. y. visiškai nepagrįstai iš žalos atlyginimui skirtų pinigų nusprendė atlyginti ekstradicijos išlaidas bei visiškai nepagrįstai likusią dalį sumos grąžino nuteistajam.

34Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Pažymi, kad nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau to nepakanka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti. Pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

35Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu neišsakė jokios pozicijos dėl kaltės, geranoriškai nedavė parodymų, slapstėsi ir tik teisme po kaltinamojo akto paskelbimo nurodė kaltę pripažįstantis. Nepasisakymas dėl kaltės ir parodymų nedavimas ikiteisminio tyrimo metu neabejotinai neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kaip kaltinamasis V. P. galiausiai ir pasielgė, tačiau šiuo atveju negalima nevertinti to, kad prisipažinimas buvo nulemtas tikintis palankesnės baudžiamojo proceso baigties, o kartu V. P. tai padarė verčiamas surinktų įrodymų, su kuriais jis visiškai susipažino pabaigus ikiteisminį tyrimą. Be to, V. P. apklausiamas, nors ir parodė, kad gailisi, kad jį atsakomybė persekioja jau 10 metų, tačiau jokių veiksmų per šį laikotarpį nesiėmė, kartu nebandė atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą, priešingai, visus šiuos metus slapstėsi ir net neketino grįžti į Lietuvą. Todėl nuteistojo V. P. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti lengvinančia aplinkybe nebuvo jokio pagrindo, ši aplinkybė iš nuosprendžio turėtų būti pašalinta.

36Apeliaciniame skunde pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka, t. y. remiantis juose įtvirtintomis tokių išlaidų atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Šiuo atveju nukentėjusioji prašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, turėtų baudžiamojo proceso metu, atlyginimą, todėl, sprendžiant dėl šio reikalavimo pagrįstumo, turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos BPK normomis. Nukentėjusiosios atstovas nurodo, kad jis nukentėjusiąją atstovavo ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet taip pat ir 9 metus trukusio ikiteisminio tyrimo metu, t. y., be civilinio ieškinio surašymo, nukentėjusiosios atstovas atliko ir kitus darbus, t. y. teikė teisines konsultacijas su byla susijusiais klausimais, rašė pareiškimus, teikė prašymus, dalyvavo apklausose, susipažino su visa bylos medžiaga, rengė civilinį ieškinį ne tik baudžiamojoje byloje, bet taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu ir t. t. Šiuo atveju teismas neteisingai įvertino nukentėjusiosios atstovo atliktų darbų apimtį byloje ir be pagrindo sumažino nukentėjusiosios patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, vien faktas, jog civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas, nesudaro pagrindo nukentėjusiosios patirtas išlaidas baudžiamojo proceso metu mažinti. Jau nežiūrint į tai, kad nukentėjusioji byloje pateikė patirtas išlaidas neginčijamai patvirtinantį dokumentą – 2017 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 804290. Be to, įstatymo leidėjas nustatė kriterijų, kuriuo remiantis gali būti mažinamos advokato pagalbos išlaidos – teismas tai gali daryti, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Kaip matyti iš nuosprendžio turinio, sprendžiant dėl nukentėjusiosios patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nuteistojo finansinė padėtis iš viso nebuvo vertinama, į ją neatsižvelgta. Taip pat teismas neįvertino nukentėjusiosios teisių apimties ir nepagrįstai jas susiaurino, sumažindamas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Apeliantas papildomai atkreipia dėmesį į tai, jog prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma ne tik kad neviršija 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytų dydžių, bet netgi yra žymiai mažesnė. Teismas į šias rekomendacijas visiškai neatsižvelgė, o tai tik dar kartą patvirtina, jog nukentėjusiajai priteistinų bylinėjimo išlaidų suma sumažinta nepagrįstai. Taip pat liko neįvertinta ta aplinkybė, jog nukentėjusioji visų šių išlaidų būtų nepatyrusi, jei ne nuteistojo V. P. neteisėti veiksmai, todėl šių išlaidų sumažinimas iš esmės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, baudžiamojo proceso normoms bei nepagrįstai pažeidžia nukentėjusiosios teises. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis turėtų būti pakeista – nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei priteistos visos, t. y. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos.

37Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde keliamus klausimus galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Įrodymų tyrimo atlikimas bei bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka šioje byloje nėra reikalingas.

38Atsiliepime į nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko apeliacinius skundus Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė V. T. prašo nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – priteisti nukentėjusiajai A. P. 183996 Eur turtinei žalai atlyginti.

39Atsiliepime į nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį skundą nuteistasis V. P. prašo nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį skundą atmesti.

40Apeliaciniai skundai atmestini.

41Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

42Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis padėjo išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, priežastis, savo noru atlygino žalą. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas M. Navickas mano priešingai, t. y. kad nepagrįstai pripažinta nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl to, jog jis teisiamajame posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

43Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia kaltininko baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir panašiai). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015).

44Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. P. prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau nuteistojo V. P. tvirtinimas, kad jis padėjo ir išaiškinti veikos padarymo aplinkybes, nėra pagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. P. slapstėsi, sulaikytas ir pargabentas į Lietuvą, savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė, jog savo parodymus papildys tik tada, kai susipažins su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 7, b. l. 87–91). Ir ši aplinkybė parodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. P. nebuvo visiškai nuoširdus ir pats nesistengė padėti išaiškinti veikų padarymo aplinkybių. Tačiau dar iki teisiamojo posėdžio nuteistasis V. P. pateikė teismui nuoširdų prisipažinimą, prašė nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka (t. 8, b. l. 103), teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai taip pat, tvirtino, kad dėl padarytų nusikaltimų gailisi, savo elgesį vertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios (t. 8, b. l. 150–152, 156), todėl pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ir tai, jog pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę pripažino nuteistojo V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, iš esmės neprieštarauja teismų praktikai.

45Kadangi nuteistasis V. P. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami (t. 8, b. l. 150, 152), pirmosios instancijos teismas, įvykdęs BPK 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei bei gynėjui, neprieštaraujat ir nukentėjusiosios atstovui (t. 8, b. l. 152), įrodymų tyrimą nutraukė. Tačiau, nors teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas M. Navickas pats neprieštaravo tam, kad būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, apeliaciniame skunde teigia, jog išnagrinėti baudžiamosios bylos sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nebuvo jokio pagrindo, nes nebuvo aiškios aplinkybės, susijusios su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu, o nukentėjusioji pagrįstai tikėjosi, kad jos civilinis ieškinys bus patenkintas.

46Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pažeidžiant BPK reikalavimus. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Akcentuotina, kad pagal BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas, įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus, būtent tada, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Šiuo atveju teisingai nustatyta, kad būtent nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė. Kartu akcentuotina ir tai, kad nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas M. Navickas dėl pareikšto civilinio ieškinio neprašė nagrinėti nuteistojo V. P. baudžiamosios bylos žodinio proceso tvarka ir apeliacinės instancijos teismo, teigė, jog apeliaciniame skunde keliamus klausimus galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

47Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. teigė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis nukentėjusiajai savo noru atlygino žalą.

48Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos.

49Iš kasos pajamų orderio nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. V. P. pervedė į A. P. sąskaitą banke 2000 Eur išlaidoms atlyginti civilinėje byloje (t. 8, b. l. 131). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatė ir pažymėjo, jog 2027,34 Eur turtinė žala nukentėjusiajai buvo priteista ir dalis jos atlyginta vykdant būtent Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011, o ne šioje baudžiamojoje byloje. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir pats patvirtino, jog jis kompensavo nukentėjusiajai išlaidas, kurias ji patyrė teisme, ginčydama pirkimo-pardavimo bei įkeitimo sandorius. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ieškinio reikalavimas baudžiamojoje byloje dėl 2027,34 Eur turtinės žalos atlyginimo iš esmės tapatus reikalavimui atlyginti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011, kurios jau buvo priteistos nukentėjusiajai įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimu (t. 1, b. l. 112–118). Todėl nustatęs, jog jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kad prašoma 2027,34 Eur suma jau priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai civilinį procesą dėl tapataus reikalavimo, kuriuo pakartotinai prašoma priteisti jau priteistas bylinėjimosi išlaidas, nutraukė (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Todėl šiuo atveju konstatuoti, jog nuteistasis V. P. atlygino nukentėjusiajai A. P. turtinę žalą šioje baudžiamojoje byloje, nėra jokio teisinio pagrindo.

50Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskirti švelnesnes nei numatytos nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, sankcijose bausmes – baudas.

51BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.).

52Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009,

532K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).

54Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

55BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, o BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų be alternatyvių bausmių.

56Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK Bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014,

572K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-26-689/2018).

58Skirdamas bausmę nuteistajam V. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis nėra teistas, padarė du apysunkius tyčinius nusikaltimus, susijusius su dokumentų klastojimu (BK 300 straipsnio 3 dalis), ir vieną sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei (BK 182 straipsnio 2 dalis), į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kad nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, jie baigti. Be to, atsižvelgė ir į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog jis yra vedęs, turi mažametį vaiką, iki sulaikymo gyveno ir dirbo Airijoje. Tačiau kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dėl neteisėtų V. P. veiksmų, nukentėjusioji A. P. ilgą laiką negalėjo disponuoti jai priklausančiu turtu – didelės vertės žemės sklypu. Apie tai, kad žemės sklypas jai nebepriklauso, nukentėjusioji sužinojo gavusi duomenis iš viešojo registro praėjus beveik dvejiems metams nuo nuteistojo nusikaltimų padarymo. Nukentėjusioji savo pažeistas teises turėjo ginti civilinio proceso tvarka, kadangi nuteistasis V. P. su ja nebendradarbiavo, nuo 2009 m. slapstėsi Airijoje tiek nuo nukentėjusiosios, tiek ir nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Tik po ilgų teisminių ginčų, praėjus beveik šešeriems metams nuo nusikaltimų padarymo, nukentėjusioji atgavo nuosavybės teisę į jai priklausiusį žemės sklypą. Nors 2009 m. spalio 6 d. buvo paskelbta V. P. paieška (t. 7, b. l. 7–10), 2009 m. spalio 7 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 7, b. l. 33–35), tačiau V. P. tik 2017 m. liepos 5 d. pargabentas iš Airijos pagal išduotą Europos arešto orderį ir sulaikytas Lietuvos Respublikoje (t. 7, b. l. 79). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės parodo, jog iki sulaikymo nuteistasis V. P. net neketino prisiimti atsakomybės už savo padarytus nusikaltimus. Apeliaciniame skunde ir pats nuteistasis pripažino, kad jis bijojo grįžti į Lietuvą, nes jam buvo sakoma, jog tik grįžus, bus suimtas. Ši aplinkybė tik dar kartą parodo, kad nuteistasis galvojo tik apie savo gerovę ir nesistengė suprasti nukentėjusiajai padarytos žalos masto. Priešingai, jis siekė atsakomybės išvengti. Be to, nuteistasis V. P., prašydamas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už padarytus nusikaltimus paskirti jam baudą, pats nurodė, jog jis turi finansinių sunkumų, įsipareigojimų ne tik šeimai bet ir bankui, be to, jis dar nėra atlyginęs nukentėjusiajai visų jos patirtų ir priteistų bylinėjimosi išlaidų tiek baudžiamojoje, tiek ir civilinėje bylose, nukentėjusioji yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir šioje byloje – skundžiamu nuosprendžiu dėl 183 996 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažinta nukentėjusiajai A. P. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl, atsižvelgus į V. P. padarytų nusikaltimų pavojingumą, pobūdį, sukeltas pasekmes, be to, į jo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi visiškai jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam už padarytus nusikaltimus baudą, nėra teisinio pagrindo, taip nebūtų užtikrinta BK 41 straipsnyje deklaruojama bausmės paskirtis.

59Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti V. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam V. P. už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrė BK 182 straipsnio 2 dalies, 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes negu numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai.

60Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio nauja redakcija, jau nebenumato galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, nusprendė, jog V. P. taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, o būtent šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija.

61Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. P. padarė vieną sunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus, už juos jam paskirta galutinė bausmė neviršija ketverių metų, jis teisiamas pirmą kartą, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis iki sulaikymo dirbo (t. 6, b. l. 37–48, 93), yra vedęs (t. 6, b. l. 50), turi mažametį vaiką (t. 6, b. l. 52), taip pat nesant duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo būtų teistas, pagrįstai padarė išvadą, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai V. P. gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam atidėjo, bei pagrįstai paskyrė įpareigojimą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

62Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko nuomone, jog nuteistajam paskiras įpareigojimas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą – nebus veiksmingas, nes jis ir taip privalo dirbti tam, kad galėtų išlaikyti šeimą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė būtent tokį įpareigojimą, nes tik nuteistajam dirbant, nukentėjusioji gali tikėtis nuostolių atlyginimo. Todėl nukentėjusiosios atstovo teiginys dėl to, jog civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo (negautų pajamų) patenkinimo atveju, išnagrinėjus jį civilinio proceso tvarka, nukentėjusioji vis tiek jokių piniginių lėšų negaus, kadangi išieškojimas iš nuteistojo yra faktiškai neįmanomas, yra tik subjektyvi apelianto nuomonė. Nukentėjusiosios atstovo tvirtinimu, teismui įpareigojus nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti žalą, būtų neginčijamai užtikrinti nukentėjusiosios teisėti interesai ir lūkesčiai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju dėl 183 996 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažinta nukentėjusiajai A. P. teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl iš anksto spręsti klausimą dėl įpareigojimo skyrimo, susijusio su žalos atlyginimu, nėra teisinio pagrindo. Be to, nukentėjusiosios atstovas prašo nuteistajam V. P. paskirti ir daugiau įpareigojimų, tačiau kokie, apelianto nuomone, paskirti įpareigojimai teigiamai veiktų nuteistąjį, nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kaip jau minėta, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdamas jo ribų.

63Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog nors kaltinamasis iki sulaikymo gyveno ir dirbo Airijoje, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas jam skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad 2014 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 33 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikos teismų priimti nuosprendžiai, kuriais nuteistajam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas jo vykdymą atidedant. Byloje duomenų, kaip nuteistasis V. P. teigė apeliaciniame skunde, jog nėra nustatytos tvarkos su Airija dėl nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, vykdymo, nėra.

64Kartu pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui (BK 7 straipsnio 2 dalis). Šios normos suponuoja išvadą, kad prokuroras baudžiamojoje byloje yra proceso šalis, todėl jo nurodytos aplinkybės byloje (taip pat ir siūlomas bausmės dydis kaltinamajam) nesaisto teismo. Bausmės skyrimas yra teismo išimtinė teisė. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išklauso prokuroro siūlymo dėl skirtinos bausmės kaltinamajam, tačiau prokuroro nurodyta skirtina bausmė kaltinamajam neįpareigoja bei neriboja teismo dėl bausmės dydžio nustatymo, todėl teismas gali paskirti griežtesnę bausmę nei prokuroro siūloma. Todėl teismo paskirta griežtesnė nei prokuroro pasiūlyta bausmė nėra pagrindas laikyti teismo neobjektyviu.

65Apeliaciniame skunde, nuteistojo V. P. nuomone, teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajai teisę į 183 996 Eur ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų, BPK 109, 112, 115 straipsnių dispozicijos. Kadangi 2007 m. nukentėjusios žemės vertė buvo nustatinėjama vertinant ją kaip komercinių sklypų, skirtų namų statybai visumą. Nukentėjusioji atgavo sklypą, turi galimybę ir dabar jį išdalinti komercinių sklypų pardavimui, tačiau nukentėjusioji nepateikė įrodymų, kad jai grąžinus žemę, dar papildomai yra padaryta 183 996 Eur žala.

66Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog iš nukentėjusiosios prie ieškinio pridėtų įrodymų nėra įmanoma apskaičiuoti žalos dydžio, nors kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra pakankami ir patikimi nustatant realią žemės rinkos kainą. Kartu apeliantas nurodo, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Nagrinėjamu atveju, teismas, pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, išnagrinėjo tik dalį civilinio ieškinio. Remiantis įstatymo nuostatomis, pirmosios instancijos teismas privalėjo išnagrinėti visą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir priimti atitinkamą sprendimą (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais gali būti taikomos BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatos, kai civiliniam ieškovui pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

67Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo V. P. apeliacinio skundo argumentu, jog nukentėjusioji, nors ir atgavo jai nuosavybės teise priklausančią žemę, tačiau nepatyrė nuostolių. Nukentėjusioji A. P. pagrįstai nurodė, jog ji žemę savo nuosavybėn visiškai atgavo tik 2013 m. liepos 15 d., tai yra tik po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimą ir ji kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą dėl hipotekos ir kitų suvaržymų sklypui panaikinimo. Akivaizdu, jog per šį laiką žemės vertė kito, nepaneigtas nukentėjusiosios tvirtinimas, jog žemės sklypo vertė nukrito, todėl ji neabejotinai tokiu atveju patyrė nuostolių, tačiau jų dydį turi įrodyti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nukentėjusiosios A. P. teisę į 183 996 Eur ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

68BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

69Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė motyvus, kuriais remdamasis, pripažino nukentėjusiosios A. P. teisę į 183 996 Eur ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, todėl visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo motyvais, dar kartą tų pačių motyvų nekartoja. Dar kartą atkreipia nukentėjusiosios atstovo dėmesį į tai, jog jo nurodyti byloje esantys duomenys, t. y. kartu su ieškiniu pateiktos skelbimų kopijos, negali būti pripažinti objektyviais įrodymais nustatant ieškinio reikalavimo pagrįstumą bei tiksliai neleidžia nustatyti nukentėjusiosios patirtą turtinę žalą – negautas pajamas. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos neatidėjęs baudžiamosios bylos ir negavęs papildomos medžiagos – duomenų, objektyviai patvirtinančių būtent nukentėjusiajai priklausančio žemės sklypo vertę. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka per vieną posėdį, bylos nagrinėjimui tokia tvarka neprieštaravo ir nukentėjusiosios atstovas, todėl akivaizdu, jog ir nuteistasis V. P. neturėjo galimybės tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio reikalavimų bei įgyvendinti CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą.

70Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimo atlyginti 183 996 Eur turtinę žalą, netinkamai vadovavosi BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

71Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė procesą dėl nukentėjusiosios A. P. ieškinio reikalavimo priteisti 2027,34 Eur turtinės žalos atlyginimą, kuris buvo priteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-416-159/2011, ir, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-332/2013 paliktas nepakeistas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis. Kadangi BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms, o šiuo atveju CPK 293 straipsnio 3 punkte numatyta, jog byla nutraukiama, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Todėl nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, visiškai pagrįstai vadovavosi ir CPK 293 straipsnio 3 punkto nuostatomis.

72Be to, apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistasis V. P. įgijo didelės 231696,01 Eur vertės svetimą, nukentėjusiajai A. P. nuosavybės teisę priklausantį turtą, jį pardavė, jo pirkimui buvo paimta 139017,60 Eur paskola iš banko, ji buvo pervesta į V. P. sąskaitą banke, taip pat jis gavo dalį pinigų iš J. M., t. y. nuteistasis V. P. akivaizdžiai iš nuskalstamos veikos įgijo turtinės naudos, todėl jam privalomai turėjo būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

73BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) buvo nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) numatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialą vertę turinčius daiktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kitą materialą vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012 ir kt.). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011 ir kt.).

74Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimu, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartimi paliktas galioti, be kita ko, nuspręsta A. P. nuosavybės teisėmis sugrąžinti žemės ūkio paskirties 1,5699 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), taip pat priteisti iš V. P. 800 000 Lt J. M., todėl nagrinėjamu atveju konstatuoti, jog nuteistasis V. P. dėl padarytų nusikaltimų nepagrįstai praturtėjo 231696,01 Eur, ir šis turtas turėtų būti pripažintas kaip nuskalstamos veikos rezultatas, nėra pagrindo.

75Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko nuomone, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 3000 Eur žalos atlyginimui nukreipė ekstradicijos išlaidoms atlyginti, o likusius 1224,71 Eur grąžino juos pervedusiam asmeniui.

76Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su V. P. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 4775,29 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija (t. 6, b. l. 103–121). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, jog šis prašymas pagrįstas, vadovaudamasis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 104 straipsniu, šias išlaidas pripažino procesinėmis ir jas nusprendė išieškoti iš nuteistojo V. P., bei 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 3000 Eur nukreipė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai ekstradicijos išlaidoms atlyginti, o likusią dalį – 1775,29 Eur – nusprendė išieškoti iš nuteistojo V. P..

77Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, jog V. P. į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 3000 Eur, nurodydamas mokėjimo paskirtį: „dalinis žalos atlyginimas už V. P. baudžiamosios bylos Nr. 1-794-8901 2017“ (t. 8, b. l. 101). Nors mokėjimo nurodyme nurodyta mokėjimo paskirtis kaip ir dalinis žalos atlyginimas, tačiau iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdžio, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl kaltinamajam V. P. kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo ar nepratęsimo, protokolo aiškiai nustatyta, jog, siekiant, kad kaltinamajam V. P. būtų paskirta švelnesnė kardomoji priemonė, mokėjimo nurodymu įmokėti į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 3000 Eur yra būtent ekstradicijos išlaidoms atlyginti, t. y. kaip garantas, jog bus atlygintos ekstradicijos išlaidos (t. 8, b. l. 104). Todėl, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtus 3000 Eur nukreipė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai ekstradicijos išlaidoms atlyginti, o dar likusią dalį – 1775,29 Eur – nusprendė išieškoti iš nuteistojo V. P.. Kartu pažymėtina, kad visiškai nepagrįstas nukentėjusiosios atstovo teiginys ir dėl to, jog iš 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymu į Klaipėdos miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėtų 3000 Eur, 1224,71 Eur buvo grąžinti juos pervedusiam asmeniui.

78Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko nuomone, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ir prašomas priteisti 1000 Eur nukentėjusiosios turėtas išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nes jis atstovavo nukentėjusiąją ne tik teisiamajame posėdyje, surašė jai ieškinį dėl žalos atlyginimo, bet ją konsultavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, o ikiteisminis tyrimas tęsėsi net 9 metus, šias turėtas išlaidas patvirtina 2017 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvitas.

79Iš 2017 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad A. P. sumokėjo advokatui M. Navickui 1000 Eur už suteiktas teisines paslaugas (t. 8, b. l. 130).

80Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012,

812K-210/2014 ir kitos).

82Spręsdamas klausimą dėl 1000 Eur nukentėjusiosios turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą priteisimo ir nustatydamas atstovavimo išlaidų sumos dydį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo V. P. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta per vieną posėdį, trukusį 3 val. 40 min., byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pateiktas ieškinys nėra didelės apimties ar sudėtingas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas, kadangi teismas negalėjo tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos pagal prie ieškinio pridėtus įrodymus, neatidėjęs bylos ir negavęs papildomos medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą akcentuoja, kad ieškinys nebuvo išnagrinėtas būtent dėl to, jog nebuvo tinkamai pagrįstas, nes nukentėjusiosios atstovas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas užsitęsė dėl to, jog nuteistasis V. P. slėpėsi. Todėl aplinkybė, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė, savaime nereiškia, kad visą šį laiką atstovas teikė nukentėjusiajai teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje. Juolab kad, bylos duomenys patvirtina, jog advokatas M. Navickas iš esmės dėl to paties klausimo teikė teisines paslaugas ir atstovavo nukentėjusiąją A. P. nagrinėjant ir civilinę bylą.

83Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su nuteistojo turtine padėtimi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tuo, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti 1000 Eur suma už advokato pagalbą surašant ieškinį ir atstovaujant ją teisme, yra aiškiai per didelė, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų. Todėl skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas atstovavimo išlaidas sumažino ir nukentėjusiajai A. P. priteisė 500 Eur atstovavimo išlaidų pagrįstai ir teisėtai, jų sumažinimas visiškai neprieštarauja ir teismų praktikai.

84Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nekeistinas.

85Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

Nutarė

86nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato Mariaus Navicko apeliacinius skundus atmesti.

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu... 3. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už įgaliojimo suklastojimą) – laisvės... 4. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (už preliminarios išvados dėl turto vertės... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. P. paskirtos bausmės... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė sumažinta... 7. Į paskirtą bausmę įskaitytas V. P. kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m.... 8. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5 punktu (redakcija galiojusi... 9. Civilinis procesas dėl nukentėjusiosios A. P. civilinio ieškinio 2027,34 Eur... 10. Iš V. P. priteista A. P. 500 Eur proceso išlaidų.... 11. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. V. P. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o... 13. 1) suklastotą tikrą 2007 m. sausio 22 d. A. M. išduotą ir notarės A. K.... 14. 2) AB banko „( - )“ 2007 m. lapkričio 5 d. su J. M. sudarytą kredito... 15. 3) melagingai patvirtino, jog jis (V. P.) gavo, o J. M. sumokėjo dalį perkamo... 16. Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. P., suklaidinta pateiktų... 17. V. P. nuteistas ir už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą ir tuo padarė... 18. V. P. nuteistas ir už tai, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo,... 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 20. Nuteistasis V. P. sutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai... 21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisme prokurorė tikėjo jo... 22. Apeliantas nurodo, kad jo nusikaltimai buvo padaryti prieš beveik dešimt... 23. Nuteistasis nurodo, kad jis prašo paskirti kitą bausmės rūšį, nes šiuo... 24. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę... 25. Nuteistojo V. P. nuomone, teismo sprendimas pripažinti nukentėjusiajai teisę... 26. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios A. P. atstovas advokatas M. Navickas... 27. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 28. Apelianto teigimu, atidėdamas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės... 29. Be to, apeliantui nesuprantama, kaip pirmosios instancijos teismo paskirtas... 30. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo konfiskuotas nuteistojo... 31. Apeliantas taip pat nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis V. P. 2017 m. rugsėjo 4... 33. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos teisės aktuose ekstradicijos... 34. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir... 35. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis V. P. ikiteisminio tyrimo... 36. Apeliaciniame skunde pažymima, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas... 37. Kartu apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliaciniame skunde keliamus... 38. Atsiliepime į nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M.... 39. Atsiliepime į nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko apeliacinį... 40. Apeliaciniai skundai atmestini.... 41. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą... 42. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo pripažinti jo atsakomybę... 43. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą... 44. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog kaltinamojo... 45. Kadangi nuteistasis V. P. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino... 46. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo... 47. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. P. teigė, jog pirmosios instancijos... 48. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 49. Iš kasos pajamų orderio nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. V. P. pervedė į... 50. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 51. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti... 52. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio... 53. 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016).... 54. Baudžiamajame įstatyme taip pat nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę,... 55. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki... 56. Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės,... 57. 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014, 2K-26-689/2018).... 58. Skirdamas bausmę nuteistajam V. P., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė... 59. Siekdamas užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį –... 60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog nuo 2017 m. spalio 6... 61. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. P. padarė vieną... 62. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su... 63. Kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog nors... 64. Kartu pažymėtina, kad BPK 7 straipsnyje numatyta, jog bylos teisme... 65. Apeliaciniame skunde, nuteistojo V. P. nuomone, teismo sprendimas pripažinti... 66. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko... 67. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su... 68. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais, kai negalima... 69. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas... 70. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas ir aptartas... 71. Kartu pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė... 72. Be to, apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko... 73. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968... 74. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio... 75. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko... 76. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos... 77. Pažymėtina, kad iš byloje esančio 2017 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymo... 78. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato M. Navicko... 79. Iš 2017 m. spalio 2 d. pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad A. P. sumokėjo... 80. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 81. 2K-210/2014 ir kitos).... 82. Spręsdamas klausimą dėl 1000 Eur nukentėjusiosios turėtų išlaidų už... 83. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, taip pat į byloje nustatytas... 84. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, Klaipėdos miesto... 85. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 86. nuteistojo V. P. ir nukentėjusiosios A. P. atstovo advokato Mariaus Navicko...