Byla 2A-924/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juda“ bankroto byloje Nr. B2-1201-413/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juda“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Juda“ bankroto byloje Nr. B2-1201-413/2013.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Juda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto departamentas LT“ (t. 1, b. l. 79-80). Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartimi BUAB „Juda“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. 2, b. l. 54-55).

5Kauno apygardos teisme gautas BUAB „Juda“ administratoriaus įgalioto asmens prašymas priimti sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos bei patvirtinti BUAB „Juda“ nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 589 325,27 Lt sumai (t. 2, b.l. 143). Nurodyta, kad įmonėje daugiau turto nebėra, padengti kreditorių finansinius reikalavimus nėra galimybės, 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo metu kreditoriai nusprendė įpareigoti administratorių kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl įmonės pabaigos.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu BUAB „Juda“ bankroto administratoriaus prašymą pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia atmetė (t. 2, b.l. 166-167). Teismas nustatė, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo, nesant 2013 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo kvorumo, organizavo pakartotinį kreditorių susirinkimą, kuris įvyko 2013 m. rugsėjo 11 d. Nors administratorius nurodė, kad pakartotiniame kreditorių susirinkime priimti nutarimai laikomi priimtais, tačiau teismas su tuo nesutiko. Pirmajame BUAB „Juda“ kreditorių susirinkime kreditoriai nutarė, jog apie galimo pakartotinio susirinkimo vietą ir laiką administratorius privalo informuoti kreditorius raštu arba elektroniniu paštu ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki susirinkimo. Todėl teismas sprendė, kad pakartotinį kreditorių susirinkimą administratorius privalėjo sušaukti per 15 dienų nuo neįvykusio susirinkimo dienos ir informuoti apie tai kreditorius ne vėliau kaip likus 7 kalendorinėms dienoms iki susirinkimo. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo šias teisės aktų nuostatas pažeidė, be to, pateikti prie 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 8 balsavimo raštu biuleteniai patvirtina faktą, kad apie pakartotinį kreditorių susirinkimą kreditoriai nebuvo informuoti ir už jo nutarimus nebalsavo, kadangi administratorius pateikė ne pakartotinio 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo, bet 2013 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Teismas konstatavo, kad nei bankroto administratoriaus ataskaita, nei įmonės likvidavimo aktas, nei kreditorių susirinkimui deleguotas spręsti klausimas dėl įmonės pabaigos nebuvo patvirtinti, todėl administratoriaus įgalioto asmens prašymo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos netenkino. Teismas atkreipė dėmesį, kad administratorius nepateikė teismui 2013 m. liepos 3 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl debitorinės A. R. 151 589,90 Lt dydžio skolos įmonei įgyvendinimą (pardavimą) patvirtinančių įrodymų.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Atsakovas BUAB „Juda“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos bei prijungti naujus rašytinius įrodymus: UAB „Bankroto departamentas LT“ 2013 m. rugpjūčio 13 d. pašto siuntos lydraščio, 2013 m. rugpjūčio 19 d. elektroninio laiško, 2013 m. rugpjūčio 13 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopijas (t. 2, b.l. 169-171). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Administratoriaus 2013 m. rugpjūčio 13 d. pranešimas apie įvyksiantį BUAB „Juda“ kreditorių susirinkimą, o ir, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms (ĮBĮ 24 str. 2 d.), pakartotinį kreditorių susirinkimą išsiųstas laikantis kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkoje nustatytų terminų. Todėl toks kreditorių informavimas nepažeidė jų teisės dalyvauti kreditorių susirinkime ir balsuoti jame priimamais klausimais.
  2. Kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir ši nuomonė turi būti įskaitoma į kreditorių susirinkimo (taip pat ir pakartotinio) balsavimo rezultatus. Todėl teismo nurodoma aplinkybė, kad administratorius pateikė ne pakartotinio 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo, bet 2013 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus, nepanaikina imperatyvaus Įmonių bankroto įstatymo reikalavimo raštu pareiškusių kreditorių nuomonę įskaityti į pakartotinio susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str. 1 d.) ir nesudaro pagrindo spręsti, kad apie pakartotinį kreditorių susirinkimą BUAB „Juda“ kreditoriai nebuvo informuoti ir už jo nutarimus nebalsavo.
  3. Administratoriaus veiklos ataskaitoje Nr. 3, kuri buvo patvirtinta 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Nr. 2, nurodyta, kad BUAB „Juda“ reikalavimo teisė į priteistą sumą iš A. R. buvo parduota už 1 Lt.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių priimtas procesinis sprendimas turėtų būti naikinamas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais. Todėl analizuotinas atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

13Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas bankroto administratoriaus prašymas BUAB „Juda“ veiklą pripažinti pasibaigusia, teisėtumo ir pagrįstumo.

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

15Bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus jos likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, jog tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti ir priimti tokius sprendimus bei atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigiamos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6.128 str. 3 d.).

16Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti atitinkamą sprendimą tuo atveju, kada nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir bankroto procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi, bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus.

17Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administratoriaus pateiktą prašymą dėl įmonės pabaigos, jo netenkino, priimdamas šiuo klausimu ne nutartį, o sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to buvo pažeistos CPK nuostatos.

18CPK 259 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia bylą iš esmės. Taigi, sprendimo forma priimtas procesinis sprendimas reiškia bylos išsprendimą iš esmės, kitaip tariant, byla yra baigta ir pirmosios instancijos teisme toliau nebegali būti nagrinėjama (išskyrus atvejus, kai gali būti priimtas papildomas sprendimas). Tuo tarpu atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, teismas priima procesinius sprendimu nutarčių forma (CPK 290 str.). Nagrinėjamos bylos specifika yra ta, kad tai yra bankroto byla. Todėl ji faktiškai visada turi baigtis sprendimu dėl įmonės pabaigos (išskyrus bankroto bylos nutraukimo atvejus), nes negalima situacija, kad toje pat byloje būtų du įsiteisėję teismo sprendimai, o juo labiau - dar ir vienas kitam prieštaraujantys. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, o ne nutartį, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo formą (CPK 329 str. 1 d.). Kita vertus, apeliantas pateikė atskirąjį skundą, jis pateiktas per nutartims apskųsti nustatytą terminą. Tai teikia pagrindą manyti, kad apeliantas vadovavosi procesinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nutarčių apskundimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad vien netinkamas teismo procesinio dokumento formos įvardijimas nėra pakankamas pagrindas, dėl kurio priimtas procesinis sprendimas turėtų būti naikinamas, ir šis procesinis dokumentas laikytinas nutartimi, kurios pagrįstumas vertintinas iš esmės.

19Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo dėl įmonės pabaigos netenkino, konstatavęs, jog kreditorių susirinkimas, kuriame be kitų klausimų svarstytas ir klausimas dėl įmonės pabaigos, buvo sušauktas nesilaikant jo sušaukimo tvarkos, kreditorių nustatytos pirmajame kreditorių susirinkime, – pakartotinis 2013 m. rugsėjo 11 d. kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neinformavus kreditorių prieš septynias dienas, be to, jame buvo vadovaujamasi neįvykusio 2013 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimo metu raštu balsavusių kreditorių balsų pagrindu. Pažymėtina, kad nė vienas iš kreditorių neginčijo šio susirinkimo nutarimų (beje, ir prašymo nagrinėjimo teisme dienai nė vienas kreditorius jokių pretenzijų dėl sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo nereiškė), o pirmosios instancijos teismo motyvas dėl balsavusių raštu kreditorių balsų neįskaitymo pakartotiniame susirinkime ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų kontekste nėra teisingas. Teismas, nors ir konstatavęs minėtus susirinkimo sušaukimo pažeidimus, jų negaliojančiais nepripažino, įpareigojimo apeliantui šaukti kreditorių susirinkimą iš naujo nenustatė. Taigi, netenkinus apelianto prašymo, tačiau esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui, lieka neapibrėžta bylos tolesnės eigos situacija.

20Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad jis tiek apie 2013 m. rugsėjo 10 d. kreditorių susirinkimą, tiek apie sekančios dienos pakartotinį susirinkimą kreditorius buvo informavęs tinkamai. Pirmosios instancijos teismas prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nors matydamas, jog prašymo tenkinimui yra kliūčių dėl aplinkybių, kurios nėra iki galo aiškios, turėjo paskirti žodinį teismo posėdį ir šias aplinkybes išsamiai išsiaiškinti. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė elektroninio laiško kopiją, teigia, kad iš jos matyti, jog kreditoriams jis pranešimą apie kreditorių susirinkimą(us) jis yra išsiuntęs (t. 2, b.l. 175) ir pranešimas laikytinas atitinkančiu pirmajame kreditorių susirinkime nustatytą kreditorių informavimo tvarką. Tačiau paties pranešimo apeliantas nepateikė, todėl neaišku, ar apie pakartotinio kreditorių susirinkimo datą kreditoriai iš tikrųjų buvo informuoti, juo labiau byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste - iš anksčiau vykusių kreditorių susirinkimų matyti, kad dauguma jų įvyko balsuojant kreditoriams, kurių bendras reikalavimų dydis siekdavo 92-94 proc. (kreditorių susirinkimų protokolai Nr. Nr. 3 4, 5, 6), tuo tarpu paskutiniajame (2013 m. rugsėjo 10 d.) tik 36 proc., kurie nepasipildė ir pakartotiniame susirinkime (2013 m. rugsėjo 11 d.). Todėl ir apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančią medžiagą negali įvertinti, ar kreditoriams buvo pranešta apie pakartotinį susirinkimą apskritai.

21Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl įmonės pabaigos turi priimti teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant galiojančiam kreditorių susirinkimo nutarimui, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita, pritarta likvidavimo aktui ir administratorius įpareigotas kreiptis dėl įmonės pabaigos, nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad apeliantas pateikė apeliacinės instancijos teismui reikalavimo perleidimo sutartį ir priedą prie jos, iš kurių matyti, kad virš 150 000 Lt reikalavimas už 1 Lt yra perleistas bendrovei, kurios direktorė yra ir administratoriaus direktorė (t. 2, b.l. 172-174). Nors pats reikalavimo teisės perleidimo už 1 Lt faktas yra nurodytas administratoriaus ataskaitoje, bet joje paminėta aplinkybė neatspindėta, todėl neaišku, kaip ją vertintų kreditoriai ir ar tai neįtakotų jų balsavimo rezultatų.

22Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama nutartis (pirmosios instancijos teismo klaidingai nurodžius, jog tai yra sprendimas), naikinama ir klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį (klaidingai pirmosios instancijos teismo įvardintą sprendimu) panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Juda“ iškelta... 5. Kauno apygardos teisme gautas BUAB „Juda“ administratoriaus įgalioto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu BUAB „Juda“... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Atsakovas BUAB „Juda“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių priimtas procesinis... 13. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies... 15. Bankroto bylos nagrinėjimo procesas susideda iš kelių etapų, kuriuose yra... 16. Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas,... 17. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administratoriaus... 18. CPK 259 straipsnis nustato, kad teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia... 19. Pirmosios instancijos teismas apelianto prašymo dėl įmonės pabaigos... 20. Apeliantas atskiruoju skundu įrodinėja, kad jis tiek apie 2013 m. rugsėjo 10... 21. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl įmonės pabaigos turi... 22. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama nutartis (pirmosios... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 24. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį (klaidingai pirmosios...